Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-06-05 · Administracinė byla Nr. eA-1591-575/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-02-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
eA-1591-575/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04219-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius, Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-1591-575/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04219-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 12.5.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrovet“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2705 „Nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimu nustatyta bendra įkeičiamų daiktų (nekilnojamojo turto) vertė – 913 521 Eur, tačiau bendra reikalavimo suma yra 814 607,35 Eur, t. y. priverstine hipoteka įkeičiamo turto vertė daug didesnė, nei skolinio reikalavimo suma. Pareiškėjas manė, jog įkeičiamo turto vertė neturi būti didesnė už priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo turto, kuriam VMI nustatė priverstinę hipoteką, vertė labai viršija pareiškėjo įsipareigojimo sumą. Anot pareiškėjo, VMI vadovavosi ne proporcingumo, bet maksimalios interesų apsaugos principu, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais, netinkamai įgyvendindama jai įstatymu suteiktas teises, vienvaldiškai išimtinai savo naudai priimdama administracinį sprendimą, kuris VMI interesams suteikė pranašumą, o pareiškėjo turtą suvaržė daugiau, nei būtina pareiškėjo turimų įsiskolinimų įvykdymui užtikrinti. Sprendimu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, bendrieji teisės ir gero administravimo principai.

3. Pareiškėjas nurodė, jog VMI nustatyta turto vertė neatitiko realios pareiškėjui priklausančio turto vertės. Sprendime nenurodyta, kokia metodika vadovaujantis buvo nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Kadangi Sprendime nėra aiškių motyvų dėl įkainoto turto vertės, pareiškėjas darė išvadą, kad turto įkainojimas buvo subjektyvus, neatitiko tikrosios turto vertės ir buvo dirbtinai sumažintas. Objektyvios turto vertės nustatymą patvirtinančių duomenų nepateikimas, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti VMI įrašytų duomenų teisingumu ir suponuoja mintį, kad pareiškėjo interesai liko neapsaugoti, nes nesudaryta galimybė įvertinti įrašytų duomenų teisingumą.