- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- eI-1222-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04219-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Agrovet“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2705 „Nustatyti turto priverstinę hipoteką / įkeitimą“ (toliau – ir Sprendimas).
Nurodė, jog Sprendimu nustatyta bendra įkeičiamų daiktų (nekilnojamojo turto) vertė 913 521 Eur, tačiau bendra reikalavimo suma yra 814 607,35 Eur, t. y. priverstine hipoteka įkeičiamo turto vertė daug didesnė, nei skolinio reikalavimo suma. Manė, jog įkeičiamo turto vertė neturi būti didesnė už priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumą, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjos turto, kuriam VMI nustatė priverstinę hipoteką, vertė labai viršija pareiškėjos įsipareigojimo sumą. Teigė, jog nagrinėjamu atveju VMI vadovavosi ne proporcingumo, bet maksimalios interesų apsaugos principu, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais, netinkamai įgyvendindama jai įstatymu suteiktas teises, vienvaldiškai išimtinai savo naudai priimdama administracinį sprendimą, kuris VMI interesams suteikė perdėtą pranašumą, o pareiškėjos turtą suvaržė daugiau nei būtina pareiškėjos turimų įsiskolinimų įvykdymui užtikrinti. Ginčijamu aktu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, bendrieji teisės ir gero administravimo principai, nes VMI pritaikė priverstinę hipoteką daug didesnės vertės turtui, nei reikalinga išieškoti suma.
Taip pat nurodė, jog VMI nustatyta turto vertė neatitinka realios pareiškėjai priklausančio turto vertės. Sprendime nenurodyta, kokia metodika vadovaujantis buvo nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Kadangi Sprendime nėra aiškių motyvų dėl įkainoto turto vertės, darė išvadą, kad turto įkainojamas, kuriam VMI nustatė priverstinę hipoteką, subjektyvus, neatitinka tikrosios turto vertės ir yra dirbtinai sumažintas. Teigė, jog objektyvios turto vertės nustatymą patvirtinančių duomenų nepateikimas, sudaro pagrindą abejoti VMI įrašytų duomenų teisingumu ir suponuoja mintį, kad pareiškėjos interesai liko neapsaugoti, nes nesudaryta galimybė įvertinti įrašytų duomenų teisingumo (b. l. 1–3).