Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų V. Ž., A. K., T. A. P., R. P., A. S., M. S., E. K., Ž. D., A. N. atstovui advokatui Sigitui Čepui

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir I. D. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ su trečiaisiais asmenims A. N., R. P., V. Ž., A. K., T. A. P., L. D., A. S., M. S., Ž. D., E. K., L. P., P. F., A. F., O. G., O. S., Ž. K. dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų perskaičiavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Ginčo objektas yra daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo išlaidų paskaičiavimo tvarka, ieškovai ir tretieji asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, todėl ginčo išsprendimui taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio gyvenamojo namo valdymą, naudojimą ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

CK 4.82 str. 1 d. nuostatos reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 15 dalyje (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), pagal kurias bendrojo naudojimo objektai – tai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Išlaidos, skirtos namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti priskiriamos prie bendrųjų išlaidų ir dalinamos proporcingai visiems bendraturčiams (Daugiabučio gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 str. 7 d. nuostatas, apskaičiuojant savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, reikšmingas yra savininko turimų (užimamų) patalpų plotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bendromis išlaidomis laikomos ir bendrosios dalinės nuosavybės modernizavimo išlaidos.

Nustatyta, kad 2016-2017 metais vyko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), modernizavimas. Projektiniuose dokumentuose nurodytas daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo naudingasis plotas – 741,27 kv. m. Ieškovai pripažįsta, kad ieškovų buto Nr. (duomenys neskelbtini), naudingas plotas padidėjo sukuriant buto mansardinį aukštą iki namo modernizavimo pradžios, tačiau padidėjusio buto plotas 142,98 kv. m viešajame registre įregistruotas tik 2018-06-22, nors ieškovų teigimu, pasikeitusio buto duomenis ieškovai siekė įregistruoti anksčiau, tačiau dėl objektyvių priežasčių jų įregistruoti nepavyko. Šios aplinkybės patvirtina, kad namo modernizavimo darbai atlikti ieškovams valdant didesnį, nei modernizavimo metu viešajame registre užfiksuotą, ieškovų buto plotą 64,34 kv. m.

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Dėl viešame registre neįregistruotos palėpės faktinio egzistavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės taikymo praktiką ir 2018-12-12 nutartyje ( civilinės bylos Nr. e3K-3-480-701/2018) pažymėjo, kad „Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis).

Teismų praktika ir minėtos teisės normos konstatavo, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.

Ieškovai mansardinio aukšto nuosavybės teisę sukūrė jį pastatę pagal 2005-08-31 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal CK 4.47 str. 1 d. 4 p. nuosavybė įgyta nuo daikto pagaminimo momento, o ne nuo jo įregistravimo viešame registre momento. Ieškovų mansardinio aukšto statybos užbaigimas fiksuotas 2007-02-06 ir 2016-07-08 Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylomis, techninės priežiūros vadovo J. Ž. 2008-10 mėn. įrašais techniniame projekte apie statybos darbų užbaigimą ir kituose dokumentuose, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas teisingai ir pagrįstai ieškovams daugiabučio namo modernizavimo investicijų dalį paskaičiavo pagal ieškovų faktiškai valdomo ir priklausančio buto naudingą ploto. Skaičiuojant ieškovams tenkančią daugiabučio namo modernizavimo išlaidų dalį, buvo fiksuotas 147,96 kv. m ieškovų buto naudingas plotas pagal energetinio naudingumo sertifikatą, nes kitų duomenų atsakovas neturėjo, pasikeitusio ieškovų buto naudingas plotas patikslintas į 142,98 kv. m plotą, įregistravus turto duomenis viešajame registre.

Teismas sprendžia, kad aplinkybė dėl viešajame registre vėliau, nei buvo paskaičiuotos modernizavimo išlaidos kiekvienam namo bendraturčiui pagal jų valdomą naudingą buto plotą, patikslinto ieškovų turto naudingo ploto, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad modernizavimo išlaidos ieškovams paskaičiuotos neteisingai. Be to, atsakovas neprieštarauja ieškovams tenkančią modernizavimo išlaidų dalį perskaičiuoti pagal viešajame registre užfiksuotą ieškovų buto 142,98 kv. m plotą. Pagal ieškinio reikalavimus ieškovai nereiškia alternatyvaus reikalavimo dėl modernizavimo išlaidų perskaičiavimo pagal 142,98 kv. m jų buto plotą, todėl teismas neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, šioje byloje nenagrinėja klausimo dėl galimo modernizavimo išlaidų ieškovams perskaičiavimo pagal viešajame registre ieškovų įregistruotą 142,98 kv. m buto plotą.

Šiuo sprendimu teismas pasisako, kad ieškinio reikalavimas pagal aukščiau minėtas įstatymines nuostatas ir suformuotą teismų praktiką dėl bendrosios dalinės nuosavybės santykių turinio, įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ieškovams modernizavimo išlaidas pagal 64,34 kv. m buto plotą, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2014-07-15 modernizavimo projektą buvo numatyta modernizuoti 741,27 kv. m namo ploto, į kurį neįeina ieškovų mansardinio buto aukšto plotas, taip pat nesudaro pagrindo ieškovams perskaičiuoti modernizavimo išlaidų dydį. Pagal modernizavimo projektą (investicijų planą) investicijos atskirai buvo skirstomos bendrai nuosavybei ir asmeninei nuosavybei (langų ir balkonų durų keitimas butuose, bei balkonų stiklinimas), investicijos darytos ne į bendrą, o į asmeninę nuosavybę apmokamos kiekvieno savininko individualiai (individuali priemonė). Tai, kad ieškovų asmeninėje dalyje nebuvo atliekami renovacijos darbai, nereiškia, kad jie yra atleidžiami nuo bendrosios dalinės nuosavybės modernizavimo išlaidų, kurias sudaro namo konstrukcijų (pamatų, nuogrindos, sienų, stogo, bendro naudojimo patalpų langų), vandentiekio ir nuotekų šalinimo, bei šildymo ir vėdinimo tinklų atnaujinimo darbai, nes šis turtas priklauso visiems savininkams bendros nuosavybės teise.

Pažymėtina ir tai, kad daugiabučio namo projektas parengtas pagal preliminarius duomenis, daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai tokiam projektui pritarė, tačiau įgyvendinus namo modernizavimo projektą ir paskaičiavus modernizavimo išlaidų paskirstymą pagal patikslintus bendraturčių turto duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų mansardinio buto aukšto patalpos nepateko į modernizavimo projekto turinį. Ieškovų butas (duomenys neskelbtini), yra daugiabučiame gyvenamajame name, kurio bendrosios konstrukcijos, inžinerinės sistemos, inžineriniai tinklai, taip pat ir bendro naudojimo patalpos sudaro bendrosios dalinės nuosavybės objektą.

Dėl šių aplinkybių ir, kaip jau minėta, teisės normose, reglamentuojančiose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtintos bendrosios taisyklės, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, todėl ieškovai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namo bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas laiko, kad atsakovo modernizavimo išlaidų paskirstymas pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių faktiškai valdomą ir naudojamą naudingąjį plotą ieškovams šias išlaidas paskaičiuojant ne pagal formalų ieškovų buto plotą pagal viešojo registro duomenis, o faktinį ir realų, yra teisingas ir pagrįstas ne tik pagal įstatymus, bet ir teisingas visų bendraturčių atžvilgiu, nes bendrosios dalinės nuosavybės subjektų teisiniai santykiai turi būti grindžiami bendraturčių lygiateisiškumo, solidarumo ir demokratijos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. pagrindu bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas atsakovo ir trečiųjų asmenų naudai, todėl jiems atlygintinos jų turėtos atstovavimo išlaidos pagal pateiktus prašymus ir atstovavimo išlaidų dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., - 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. D. ir I. D. po 325,00 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po 55,56 Eur atstovavimo išlaidų tretiesiems asmenims V. Ž., A. K., T. A. P., R. P., A. S., M. S., E. K., Ž. D., A. N..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.