Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atstovei S. B., advokatei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos butų ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - V. Ž., A. K., T. A. P., A. S., M. S., Ž. D., A. N., R. C., V. E., R. P., L. D., E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kas atsakingas už daugiabučio gyvenamojo namo mansardos šlaitinio stogo medinės konstrukcijos defekto šalinimą, kai mansarda įrengta daugiabučiame gyvenamajame name, ūkio būdu vieno iš bendraturčio iniciatyva savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Sprendžiant šį klausimą, būtina atsakyti, kas yra įrengtos mansardos savininkas ir kam tenka pareiga prižiūrėti jos stogą, laiku šalinti joje atsiradusius defektus.

Byloje nustatyta, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio administratorė yra atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“. Ieškovas nusprendė rekonstruoti savo butą Nr. 5, ir įrengti naują mansardinį namo aukštą virš buto Nr. 5. Daugiabučio namo butų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, ir Nr. 6 gyventojai notaro patvirtintuose sutikimuose sutiko, kad ieškovas V. D. įrengtų užstatytą esamą laisvą plotą virš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. liepos 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, apsvarstę ieškovo pristatytą, buto rekonstrukcijos ir mansardinio aukšto statybos virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), projektinį pasiūlymą, pritarė ieškovo buto rekonstrukcijos ir mansardinio aukšto statybos projektui. 2005 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto savivaldybė ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. 136 esamo buto rekonstrukcijai ir mansardinio aukšto statybai virš buto. Leidime nurodyta, kad rekonstrukcijos darbai bus atliekami ūkio būdu. Rekonstrukcijos metu numatyta perplanuoti, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esantį butą ir virš jo įrengti mansardinį aukštą, į kurį galima patekti iš antrame aukšte įrengtos laiptinės. Tokiu būdu visas statinys tampa dviejų aukštų su mansarda. Byloje taip pat nustatyta, kad iki ieškovo atliktos buto Nr. 5 rekonstrukcijos visas daugiabučio namo stogas buvo sutapdintas (plokščias). Ieškovui, atliekant rekonstrukciją, jis virš savo buto Nr. 5 įrengė mansardą ir tokiu būdu, buvusio sutapdinto (plokščio) stogo rekonstruotoje dalyje nebeliko, nes virš mansardos rekonstrukcijos metu pagal projektą ieškovas įrengė šlaitinį stogą. 2016 m. liepos 25 d. ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) su prašymu išduoti baigto rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo, rekonstruoto dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo aktą. Komisijos metu statybos užbaigimo aktui nepritarė UAB „Palangos šilumos tinklai‘ ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateikė nepritarimo raštą Nr. 480, kuriame nurodyta, jog UAB „Palangos šilumos tinklai“ negali patvirtinti, kad statyba užbaigta, nes statytojas, t. y. ieškovas V. D. nėra pateikęs Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių patikrinimo techninės būklės patikrinimo pažymos ir nustatyta tvarka baigtų pertvarkyti pastato šilumos įrenginių ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti akto kopijų. Vienam iš komisijos narių nepasirašius statybos užbaigimo akto, statybos užbaigimo aktas ieškovui nebuvo išduotas. Bylą nagrinėjant teisme, 2018 m. gruodžio 18 d. Statybos inspekcija išdavė ieškovui statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-181218-00362 ir 2019 m. sausio 14 d. mansardinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukštas, 70,13 kv. m., ieškovo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje taip pat nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo parengtas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Namo butų savininkai 2014 m. lapkričio 24 d. susirinkime priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, 2015 m. sausio 5 d. pavedimo sutartimi pavestas trečiajam asmeniui. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai prasidėjo 2016 m. gegužės 4 d., buvo baigti 2017 m. kovo 23 d. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį jam, praardžius mansardiniame namo aukšte tinką, vietoje, kurioje yra namo sienos sujungimas su šlaitu, nustatė, kad šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija (murlotas) yra pažeista puvėsio. Byloje ginčo, kad ieškovui priklausančios mansardos šlaitinio stogo laikančioji konstrukcija (murlotas) yra pažeista puvėsio, nėra.

Kadangi ieškovas ir kiti namo butų ir kitų patalpų savininkai (tretieji asmenys) gyvena daugiabučiame name, tai šiam ginčo išsprendimui aktualios Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio gyvenamojo namo valdymą, naudojimą ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (toliau – CK). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas detaliau reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 15 dalyje (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), pagal kurias bendrojo naudojimo objektai – tai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, daugiabučio namo konstrukcijos, taip pat ir stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto, savininkai yra visi daugiabučiame name, esančių butų ir kitų patalpų savininkai.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Kiekvienu atveju svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. duomenys neskelbtini daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 18 punktas). Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-79-378/2016, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovė administratorė UAB „Palangos butų ūkis“ 2016 m. spalio 20 d. patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. 161020/N4, į kurį, be kita ko, įtrauktos bendrojo naudojimo konstrukcijos, taip pat ir bendrąja dalinės nuosavybės teise visiems pastato gyventojams priklausantis sutapdintas stogas, tačiau apraše dėl teisiškai neįregistruoto (duomenys neskelbtini), namo, buto Nr. 5 dalies stogo, rekonstruoto į šlaitinį tipą, nurodyta, kad ši stogo dalis yra asmeninė buto Nr. 5 savininko, t. y. ieškovo V. D., nuosavybė (Sąrašo 6 p., 6.1 p.). 2017 m. spalio 23 d. administratorė UAB „Palangos butų ūkis“ patvirtino naują daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. 171023/N4, iš kurio matyti, kad ieškovo mansardos stogas, esantis bute Nr. 5, rekonstruotas iš sutapdinto į šlaitinį, taip pat buto Nr. 5 mansardos išorinė metalo konstrukcija, kurie teisiškai neįregistruoti, vis dar priskiriami asmeninei ieškovo nuosavybei (Sąrašo 6.1 p., 9 p.). Taigi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai įgyvendino jiems įstatymų nustatytą teisę susitarti dėl daugiabučio namo bendrojo objekto stogo valdymo, naudojimo ir jo priežiūros, įtraukiant į bendrojo naudojimo objektų sąrašą – bendrojo pastato konstrukciją - namo sutapdintą stogą, tačiau atsisakant pripažinti bendrojo naudojimo objektu – bendraturčio (ieškovo) asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti pastatytos mansardos šlaitinį stogą, taip pat ir mokėti šlaitinio stogo defektų šalinimo išlaidas. Pažymėtina, kad šią teisę daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai realizavo 2016 m. spalio 20 d. (bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo data), t. y. iki kylant teisiniams padariniams, nes ieškovas šlaitinio stogo laikančiosios konstrukcijos (murloto) pažeidimą, kaip pats nurodo, pastebėjo tik 2017 m. gegužės mėn., o administratorę (atsakovę) apie atsiradusius defektus informavo 2017 m. birželio 1 d.

Su tokiais ieškovo argumentais teismas nesutinka ir juos atmeta, kaip nepagrįstus, kadangi ieškovo, atlikusio mansardos rekonstrukciją, pareiga deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba, susijusius dokumentus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. d1-878, patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kurio 107 punkte numatyta, kad statytojas, užbaigęs daugiabučio namo statybą, saugo su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas. Statytojas, įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre per vieną mėnesį aktu perduoda su namo statyba, susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Priešingai, nei nurodo ieškovas, sisteminis Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatų aiškinimas, suponuoja išvadą, kad tie statybos (rekonstrukcijos) darbai, kuriais naikinami, keičiami, naujai sukuriami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalys (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos: išorinės ir laikančiosios sienos, perdangos, stogas ir kt.; bendrosios inžinerinės sistemos), prilyginami daugiabučio namo statybos darbams, su kuriais susiję dokumentai ir jais naujai sukurti (pastatyti) ar pakeisti bendrojo naudojimo objektai, aktu neabejotinai privalo būti perduoti administratoriui.

Taip pat pažymėtina, kad pagrindinis daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Teisės aktai, kuriais privalo vadovautis administratorius (CK, Statybos įstatymas, STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – STR 1.12.05:2010), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai), Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-29, patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų valdymą, naudojimą ir jų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, įpareigoja gyvenamųjų namų naudotojus (toks naudotojas yra ir ieškovas), techninius prižiūrėtojus užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nustatytus gyvenamojo namo esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (STR 1.12.05:2010 6 punktas, STR 01.12.07:2004 7 punktas), nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą. Remiantis Pavyzdinių nuostatų 5.2 punktu, viena iš administratoriaus funkcijų yra sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau – ir aprašas), prireikus jį papildyti arba keisti. Apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės. Aprašą administratorius pateikia savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam atstovui, o aprašo kopiją – patalpų savininkams ir kitiems administratoriui žinomiems su administruojamu turtu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti jį pakeisti, apmokėdamas su tuo susijusias išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo neatlikęs jam priklausančių statybos įteisinimo ir išviešinimo funkcijų, taip pat ne kartą prašytas neperdavė dokumentacijos, susijusios su jo atliktais statybos darbais, akivaizdu, kad administratorė, neturėdama visų dokumentų, nežinodama esminių duomenų apie objektą (šiuo atveju stogą, jo konstrukciją, konstrukcinių dalių matmenis, medžiagų specifikacijos ir kt. duomenų), negalėjo ir neturėjo pagrindo ieškovo ūkio būdu statyto mansardos šlaitinio stogo įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą bei patikslintą aprašą teikti tvirtinti namo bendraturčiams. Šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovo pakeistas (naujai sukurtas) bendrojo naudojimo objektas, taip pat ir šlaitinis stogas, ir su jo statyba, susijusi dokumentacija, iki 2019 metų būtų buvusi perduota atsakovei. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas šių reikalavimų nesilaikė, užbaigęs minėtus statybos rangos darbus, kaip pats teigia 2006 metais, jų užbaigimo nedeklaravo iki 2018 m. gruodžio 18 d., ir statybos objekto nekilnojamojo turto registre neįregistravo, dokumentų, susijusių su atliktais darbais atsakovei, kaip turto administratorei neperdavė, nors tai privalėjo padaryti. Tai, kad ieškovas supranta, turintis pareigą perduoti su jo įvykdytos statybos, susijusius dokumentus administratorei, patvirtina tai, kad jis bylą nagrinėjant teisme, deklaravo apie statybos užbaigimą ir 2018 m. gruodžio 18 d. Statybos inspekcija jam išdavė statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-30-81218-00362, 2019 m. sausio 14 d. mansardinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukštas, 70,13 kv. m., ieškovo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o, atlikęs teisinę registraciją, ieškovas perdavė visus dokumentus administratorei.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogo, kaip bendrojo naudojimo objekto – bendrosios pastato konstrukcijos – sutapdinto stogo savininkai yra visi daugiabučiame name esančių butų savininkai, tačiau jiems nekyla pareiga padengti daugiabučio namo šlaitinio stogo medinės laikančiosios konstrukcijos, priklausančios ieškovui, atsiradusių defektų šalinimo išlaidas vien dėl to, jog ginčo laikotarpiu buvo sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas, į kurį dėl ieškovo neveikimo neįtrauktas jo sukurtas šlaitinis stogas ir jo konstrukcijos, apraše aiškiai nurodant, šlaitinio stogo, esančio (duomenys neskelbtini) bute Nr. 5, nuosavybės formą, t. y. pažymint, jog šis objektas yra buto Nr. 5 savininko asmeninė nuosavybė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, prieš, atsirandant jo šlaitinio stogo defektams, minėto namo bendrojo naudojimo objektų aprašo neginčijo, jo pakeisti nereikalavo, aiškiai išreikšdamas savo poziciją, kad jo pastatyta nauja mansarda ir jos šlaitinis stogas bei jo laikančiosios konstrukcijos yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nepriskirtina bendrojo naudojimo objektui, tuo pačiu pripažindamas ir pareigą apmokėti visas, su jos išlaikymu, naudojimu, įskaitant remonto, atsiradusių defektų šalinimo, išlaidas.

Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas mansardos rekonstrukcijos, įskaitant ir šlaitinio stogo virš mansardos įrengimo darbus atliko savo iniciatyva, pagal savo užsakymą ir jam pačiam organizuojant darbų atlikimą, t. y. statybos darbai ginčo objekte buvo atliekami ūkio būdu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalies 86 punkte numatyta, kad statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą. Jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas (Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis). Taigi, ieškovas, vykdęs statybą ūkio būdu, prisiėmė tiek statytojo, tiek ir rangovo pareigas bei teises. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovas viso teismo posėdžio metu tvirtino, kad jo organizuoti statybos darbai buvo atlikti tinkamai, ir jo nuomone, laikančiosios konstrukcijos (murloto) pažeidimas galėjo atsirasti dėl 2016 m. gegužės 4 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, todėl dar ir dėl to administratorė turėtų organizuoti defektų šalinimą, o daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai apmokėti už defektų šalinimą proporcingai jų nuosavybės daliai.

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos užsakymu 2014 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini) parengė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (žr. http://butas.palkom.eu/Investiciniai2/Sauletekio4.pdf). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai 2014 m. lapkričio 24 d. susirinkime priėmė sprendimą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, 2015 m. sausio 5 d. pavedimo sutartimi pavestas trečiajam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai prasidėjo 2016 m. gegužės 4 d., buvo baigti – 2017 m. kovo 23 d. Investicijų plane, be kita ko, buvo numatytos priemonės stogo modernizavimui, t. y. 546,46 kv. m. sutapdinto stogo perdangos ir parapetų (0,6 m aukščio) apšiltinimas termoizoliacijos plokštėmis (termoizoliacijos sluoksnio storis priklauso nuo šiltinimo medžiagų šilumos laidumo koeficiento), keičiant stogo bituminę dangą, dviejų sluoksnių ritininės dangos įrengimas, aptaisant parapetus, prieglaudas, įlajas ir kt., tačiau šlaitinio stogo virš ieškovo buto atnaujinimo darbai nebuvo numatyti (Investicijų plano 6 dalies 6.1.3.1 punktas. 4 lentelė). Trečiasis asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepime nurodė, jog projekto įgyvendinimo eigoje, paaiškėjus aplinkybei, jog namo išorinės (lauko) sienos ties ieškovo buto Nr. 5 mansardiniu aukštu yra apšiltintos, nebuvo atliekami ir jokie su jų šiltinimu, susiję darbai, šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Be to, teismas sutinka su trečiojo asmens argumentu, kad, jei apšiltinimo darbai ir būtų atliekami, tai objektyviai šių darbų (namo sienų ar jo dalių šiltinimas) atlikimas sąlygoti medinės laikančiosios konstrukcijos (murloto) pažeidimo negalėjo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, ieškovo abejonės, jog daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai galėjo sąlygoti stogo medinės konstrukcijos (murloto) pažeidimą, yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos, juolab, kad šią ieškovo nurodomą aplinkybę, paneigia ir byloje esantis 2019 m. kovo 14 d. statinio apžiūros aktas Nr. PBU-SAA-19-03-0013, kuriame, techniniam prižiūrėtojui UAB „Pastatų meistrai“ atlikus ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų apžiūrą, užfiksuoti apžiūros rezultatai. 2019 m. vasario 26 d. vizualios apžiūros metu nustatyta, kad šlampa šiaurės vakarų pusės išorinės sienos konstrukcija, medinės stogo konstrukcijos. Stogo murlotas stipriai pažeistas puvinio. Stogo konstrukcija nehermetiška, prasiskverbia vėjas į vidaus patalpas. 2019 m. kovo 14 d. atlikta papildoma stogo konstrukcijų apžiūra, pasikėlus auto bokšteliu. Šlaitinio keraminių čerpių stogo konstrukcija įrengta, nesilaikant šlaitinių stogų įrengimo technologinės kortelės ir galiojančių teisės aktų reikalavimų. Vizualiai pastebėti per maži skardos lankstinių užleidimai. Skardos lankstinių sujungimai sandarinti silikoniniu hermetiku. Palašinės skardos lankstinys sumontuotas netaisyklingai. Šlapia stogo difuzinė plėvelė. Pastebėti skardos lankstinių nesandarumai. Atidengus keraminių čerpių dangą, pastebėti sudrėkę grebėstai, ko pasėkoje, šlampa stogo ir kūrinių sienų konstrukcijos. Patikrinimo akte užfiksuoti ieškovo mansardos stogo konstrukcijos defektų pobūdis leidžia teismui pagrįstai manyti, jog nustatyti defektai yra ieškovo nekokybiškai atliktų mansardos rekonstrukcijos darbų pasekmė. Ieškovas šių patikrinimo akte konstatuotų defektų, stogo konstrukcijos įrengimo pažeidimų atsiradimo priežasčių, neginčijo ir jų nepaneigė. Pažymėtina, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu siūlė byloje paskirti ekspertizę defektų atsiradimo priežastims nustatyti, tačiau ieškovas šio siūlymo nepalaikė, nors dėl tiesioginių defekto atsiradimo priežasčių ir kėlė abejones, kurios pirmiau nurodytais motyvais, teismo pripažintos niekuo nepagrįstomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas, kaip statytojas, atlikęs statybos darbus (mansardos rekonstrukciją) ūkio būdu, privalo prisiimti visas statybos rangovo pareigas, taip pat ir atsakomybę, bei kilusią riziką dėl nekokybiškai atliktų darbų ir tokių darbų defektų šalinimo.

Teismas nesutinka su ieškovo ir jo atstovo teigimu, kad garantinis terminas dėl statybos darbų kokybės yra pasibaigęs ir pritaria trečiųjų asmenų (daugiabučio namo gyventojų) atstovo argumentams, kad ieškovas vis dar turi teisę pasinaudoti darbų statybos garantiniu terminu ir reikalauti iš jo pasamdytų asmenų, atlikusių ieškovui mansardos rekonstrukcijos darbus, pašalinti jo pastebėtus defektus.

CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Kadangi pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Taigi, vadovaudamasis CK 6.697 ir CK 6.698 straipsnių nuostatomis, numatančiomis, kad rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį bei atsako už defektus, nustatytus per penkerius metus ar per dešimt metų, esant paslėptų statinio elementų, skaičiuojant šį terminą nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos, ir, atsižvelgdamas į sisteminį ryšį kartu su kitomis teisės normomis, ieškovas 2017 m. gegužės mėn., pastebėjęs paslėptus šlaitinio stogo laikančiosios konstrukcijos trūkumus, vis dar turi teisę pasinaudoti garantiniu terminu ir pareikšti pretenzijas dėl šių defektų atsiradimo kaltiems asmenims, kurie ieškovui atliko minėtos rekonstrukcijos darbus.

Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovė (administratorė) renka mokestį ir už suteiktas paslaugas skaičiuoja ne nuo ieškovo nuosavybės teisėmis įregistruoto ploto, o nuo faktiškai naudojamo ploto, t. y. 155,75 kv. m., t. y. nuo viso ieškovo daugiabučiame name valdomo ploto, įtraukiant ir ieškovui priklausančio mansardinio gyvenamojo namo aukšto plotą, kurio stogo defektus ir prašo pašalinti ieškovas, todėl jo nuomone, administratorė, rinkdama mokestį, tačiau nevykdydama pareigų, susijusių su šios daugiabučio gyvenamojo namo dalies techniniu aptarnavimu, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo padėtimi. Teismas su šiais ieškovo argumentais taip pat nesutinka.

Byloje esančiu 2016 m. spalio 6 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pranešimu ieškovui, nustatyta, kad, vadovaujantis 2015 m. (duomenys neskelbtini) parengtu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektu nuo 2016m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini), 5 buto savininkams V. D. ir jo sutuoktinei už UAB „Palangos butų ūkis“ suteiktas paslaugas yra taikomi mokesčiai pagal faktiškai naudojamą plotą, t. y. 155,75 kv. m.

Minėta, jog daugiabučio namo stogas, išorinės sienos ir ventiliacijos sistema, įtrauktos į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, yra bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl išlaidos, skirtos namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti priskiriamos ne prie individualių, bet prie bendrųjų išlaidų ir dalintinos proporcingai visiems bendraturčiams (Daugiabučio gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, apskaičiuojant savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, reikšmingas yra savininko turimų (užimamų) patalpų plotas, bet ne tokios aplinkybės, kaip atskiro savininko naudojimasis ar nesinaudojimas bendrosios nuosavybės objektais, jo gaunama ar negaunama nauda dėl bendrojo naudojimo objekto remonto, atnaujinimo ir pan. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (kasacinė nutartis 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi minėtų CK nuostatų bei teismų praktikos esmė, yra ta, kad būtent patalpų savininkas turi pareigą proporcingai savo turimos nuosavybės daliai dengti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, net jei jo patalpos nėra teisiškai įregistruotos.

Atsakovo naujai pastatytos mansardos ir jos šlaitinio stogo neįtraukimas į bendrojo naudojimo objektų aprašą, nepanaikina fakto, kad atsakovo patalpos yra daugiabutyje ir jis yra šio namo bendraturtis, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklauso tiek bendrojo naudojimo patalpos, tiek ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, sutapdintas stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad atsakovė, reikalaudama iš ieškovo mokesčių, dėl patalpų, kurios nebuvo teisiškai įregistruotos (įregistruotos tik 2019 m.) ir neįtrauktos į bendrojo naudojimo objektų sąrašą dėl paties ieškovo neveikimo, ir vien dėl to atsakovei kyla pareiga organizuoti statybos defektų – pažeistos daugiabučio namo šlaitinio stogo medinės laikančiosios konstrukcijos (murloto), šalinimo darbus, pripažintini nepagrįstais, kadangi, kaip byloje nustatyta, atsakovė ieškovui mokesčius skaičiavo viso daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti, ir prie visų šių išlaidų privalo proporcingai prisidėti visi bendraturčiai, taip pat ir ieškovas.

CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismo nuomone, ieškovas nepagrindė savo reikalavimo ir nepateikė įrodymų, dėl ko būtų pagrindas įpareigoti administratorę organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio stogo defektų (šlaitinio stogo medinės laikančiosios konstrukcijos (murloto)) šalinimo darbus, todėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Palangos butų ūkis“ tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2598-6001- 6018, esančio Saulėtekio Takas 4, Palangoje, stogo defektų šalinimo darbus, pakeičiant virš buto Nr. 5, esančio šlaitinio stogo medinę laikančiąją konstrukciją (murlotą), mokestį už remontą, paskirstant visiems namo gyventojams proporcingai jų nuosavybės daliai, atmestinas, nes jis nepagrįstas. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo neįvykdymo pasekmių.

Pažymėtina ir tai, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismo įsitikinimu, ieškovo elgesys ginčo situacijoje pareiškus ieškinį neatitinka sąžiningo elgesio reikalavimų. Ieškovas nuo 2006 metų, kaip pats teigia, pabaigęs mansardos rekonstrukcijos darbus, kaip statinio savininkas, privalėjo deklaruoti jų užbaigimą, įregistruoti statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, perduoti visus su statyba, susijusius dokumentus administratoriui, o ieškovas manydamas, kad administratorius nepagrįstai atsisako įtraukti jo pastatytą mansardos šlaitinį stogą į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, ar manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos kitokiu būdu, ginti jas įstatymų nustatyta tvarka. Vis dėl to, ieškovas daugiau kaip 11 metų (nuo jo teigimu statybų užbaigimo momento iki 2017 m. spalio 20 d. kreipimosi į teismą dėl įpareigojimo pašalinti defektus) nesiėmė jokių veiksmų, kad jo naujai pastatytos mansardos rekonstrukcija būtų įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, o stogas virš mansardos būtų pripažintas bendro naudojimo objektu. Administratorei reikalavimą dėl įpareigojimo organizuoti ieškovo stogo defektų šalinimą, ieškovas pareiškė tik tuomet, kai po jo ūkio būdu atliktos mansardos rekonstrukcijos, kuri ilgą laiką nebuvo įregistruota, atsirado laikančiosios konstrukcijos defektai. Teismas, akcentuoja, kad pažeista teisė turi būti ginama tam, kad būtų apginti sąžiningų asmenų teisėti interesai. Konstatavus piktnaudžiavimą teise, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, savo reikalavimu įpareigoti administratorę organizuoti statybos defektus, ieškovas tik siekia sau mažesnių išlaidų, t. y. šiuo atveju ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam priklausančiomis teisėmis, nes siekia už tai, kad daug metų nesirūpino savo turtu, atlikęs rekonstrukciją ūkio būdu, nesiėmė veiksmų statybai įteisinti, perduoti su ja susijusius dokumentus administratorei, o paaiškėjus statybos trūkumams, atsakomybę perkelti atsakovei, tuo pačiu ir kitiems bendraturčiams. Toks ieškovo elgesys nagrinėjamu atveju taip pat gali būti savarankišku pagrindu ieškinio reikalavimų atmetimui.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90), todėl teismo nuomone, kiti šalių nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai).

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Atsakovė UAB „Palangos butų ūkis“ prašo priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 280,00 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė pateikė šias išlaidas pavirtinančius dokumentus: 2019 m. balandžio 4 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 19-04-04_02 ir 2019 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 000000010913, pagal kurį advokatei A. J. sumokėjo 280,00 Eur už teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas, priteisiant iš ieškovo atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu.

Tretieji asmenys V. Ž., A. K., T. A. P., A. S., M. S., E. K., Ž. D., A. N., R. P., V. E. prašo priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1000,00 Eur. Pagrįsdami patirtas bylinėjimosi išlaidas, tretieji asmenys pateikė šias išlaidas pavirtinančius dokumentus: 2018 m. sausio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1/2018, 2018 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 843100, 2017 m. gruodžio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 78/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu, 2017 m. gruodžio 8 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 74/2017, 2017 m. gruodžio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 843098, pagal kuriuos advokato padėjėjui G. D. sumokėjo iš viso 1000,00 Eur už teisinę pagalbą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. Palangos apylinkės teismo (dabar - Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) įsiteisėjusia nutartimi trečiųjų asmenų advokato padėjėjo G. D. priešieškinį atsisakyta priimti, jis nebuvo nagrinėtas teisme, todėl trečiųjų asmenų prašymas priteisti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir už priešieškinio parengimą, netenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad trečiųjų asmenų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, į tai, kad jų priešieškinys nebuvo priimtas ir nenagrinėtas teisme, taip pat į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, trečiųjų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant tretiesiems asmenis V. Ž., A. K., T. A. P., A. S., M. S., E. K., Ž. D., A. N., R. P., V. E. 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kiekvienam po 80,00 Eur.

Netenkinus ieškovo ieškinio, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas patyrė 77,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo patikslinto ieškinio, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo V. D. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Palangos butų ūkis“ iš ieškovo V. D. 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti tretiesiems asmenims V. Ž., A. K., T.A. P., A. S., M. S., E. K., Ž. D., A. N., R. P., V. E. iš ieškovo V. D. 800,00 (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, kiekvienam trečiajam asmeniui po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct).

Priteisti iš ieškovo V. D. valstybei 77,25 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.