Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-03-01 nutarimu Nr. 20N-2374297-13 D. M. pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t. y. vairuodamas Audi A6 automobilį, nesiėmė visų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio, ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui Mercedes Benz 814 ir su juo susidūrė, po smūgio Mercedes Benz 814 atsitrenkė į stovintį Mazda automobilį. Buvo apgadinti trys automobiliai. D. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėn.

Skunde nurodoma, kad 2013-01-01 apie 21:20 val. automobiliu AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kaune, Karaliaus Mindaugo prospektu. Netoli sankryžos su Maironio gatve sustojo paimti dviejų keleivių. Keleiviams įsėdus į jo automobilį, jis atbuline eiga išvažiavo iš stovėjimo vietos į antrąją eismo juostą ir pradėjo važiuoti Jurbarko kryptimi. Pažiūrėjęs į šoninį veidrodėlį ir įsitikinęs, kad trečioje eismo juostoje nėra važiuojančių transporto priemonių, jis persirikiavo iš antros eismo juostos į trečiąją. Po persirikiavimo trečioje eismo juostoje nuvažiavus nedidelį atstumą, pažvelgė į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad iš ketvirtos eismo juostos į trečiąją persirikiuoja krovininis automobilis ir dideliu greičiu artėja link jo automobilio. Staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad į jo automobilio ir į pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį MAZDA atsitrenkė krovininis automobilis Mercedes Benz 814. Iš karto po eismo įvykio transporto priemonės Mercedes Benz 814 vairuotojas pripažino savo kaltę ir atsiprašė, teigė, jog jam važiuojant ketvirta eismo juosta, priešais jį važiuojantis automobilis įjungė kairio posūkio signalą ir staiga ėmė stipriai stabdyti, todėl jis, bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko į trečiąją eismo juostą. Tačiau atvykus įmonės, kuriai priklauso krovininis automobilis Mercedes Benz 814, vadovui bei iškviestiems policijos pareigūnams, vairuotojo nuomonė netikėtai pasikeitė, jis pradėjo neigti savo kaltę ir kaltinti apeliantą.

Skunde nurodoma, kad iš apylinkės teismo nutarties motyvuojamosios dalies galima daryti išvadą, kad teismas pagrindiniu įrodymu, lėmusiu skundo atmetimą, laikė eksperto išvadą. Eismo įvykio ekspertizės išvadoje nurodyta, jog „tikėtina, kad automobilis Mercedes Benz 814 važiavo trečiąja eismo juosta apie 60 km/h greičiu“, „Mercedes Benz 814 vairuotojas stabdė automobilį ir nusuko jį į dešinę. Nusuktas į dešinę ir stabdomas automobilis Mercedes Benz 814, sumažėjus jo važiavimo greičiui iki apie 37 km/h, priekinės dalies kaire puse trenkėsi į priekyje jo skersai antros ir trečios eismo juostos stovėjusio arba minimaliu greičiu važiavusio automobilio AUDI A6 galinę dalį“, „automobilio AUDI A6 vairuotojo veiksmai – keisdamas važiavimo kryptį iš antros eismo juostos į trečią, nedavė kelio šia juosta iš paskos didesniu greičiu važiavusiam automobiliui Mercedes Benz 814 – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šį įvykį“. Apelianto nuomone, ši eksperto išvada iš esmės prieštarauja kitiems bylos duomenims ir yra neišsami, nes ekspertizės akte nurodyta, jog pagal eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis bei topografinę eismo įvykio vietos nuotrauką kompiuterio programa „PC Crash 9.0“ buvo nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriuo remdamasis ekspertas atliko ekspertizę ir pateikė išvadas. Tačiau eksperto nubraižytas eismo įvykio vietos planas skiriasi nuo policijos patrulių 2013-01-01 nubraižyto eismo įvykio vietos plano detale, kuri iš esmės keičia eismo įvykio aplinkybių vertinimą. Policijos patrulių nubraižytame eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio vietos nuotraukoje automobilio Mercedes Benz 814 kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų pradžia aiškiai užfiksuota už kelio ženklinimo linijos, skiriančios ketvirtą ir trečią eismo juostas, t. y. ketvirtoje juostoje, o dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakai – trečios eismo juostos viduryje. Tuo tarpu, neaišku dėl kokių priežasčių, eksperto nubraižytame eismo įvykio vietos plane užfiksuoti tik dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakai – jų pradžia ir pabaiga (nurodant, kad kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų ilgis schemoje nefiksuotas ir neaiškinant kodėl) – kurie, lyginant su policijos patrulių braižytu eismo įvykio vietos planu, užfiksuoti dar arčiau kelio ženklinimo linijos, skiriančios ketvirtą ir trečią juostas. Taip buvo pažeistas eismo įvykių ekspertizei keliamas reikalavimas – fiksuoti išlikusių automobilio ratų pėdsakų pradžią ir pabaigą kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat visas pėdsako krypties pasikeitimo vietas. Net ekspertui neužfiksavus kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų logiškai vertinant akivaizdu, kad, jie būtų fiksuoti ketvirtoje eismo juostoje. Kadangi Mercedes Benz 184 dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakų pradžia yra nedaug nutolusi nuo kelio ženklinimo linijos, skiriančios ketvirtą eismo juostą nuo trečios, kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų – ketvirtoje juostoje, stabdymo pėdsakų kreivė pakrypusi iš kairės pusės į dešinę (išvedus tiesę priešinga kryptimi nuo stabdymo pėdsakų pradžios, neabejotinai pasitvirtintų, kad Mercedes Benz 184 važiavo ketvirtos eismo juostos viduriu), tai patvirtina mano nurodytą aplinkybę, kad Mercedes Benz 184 važiavo ketvirta eismo juosta ir persirikiavo į trečiąją. Jei, kaip teigia Mercedes Benz 184 vairuotojas, jis visą laiką būtų važiavęs trečiąja eismo juosta, techniškai neįmanoma, jog kairės pusės ratų stabdymo pėdsakai prasidėtų ketvirtoje juostoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, jog ekspertas schemoje nefiksavo kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų, ekspertizės akte nurodo, kad „prieš stabdymą automobilis Mercedes Benz 814 didžiąja gabarito dalimi važiavo 3-ąja eismo juosta“. Pagrįstai galima klausti, kokią įtaką eismo įvykiui turėjo Mercedes Benz 814 išvažiavimas iš ketvirtos eismo juostos mažąja gabarito dalimi. Tai iš esmės prieštarauja 1-ai eksperto išvadai, kad Mercedes Benz 814 važiavo trečiąja eismo juosta.

Apeliantui abejonių kelia eksperto išvada, kad AUDI A6 galėjo stovėti skersai antros ir trečios eismo juostų arba važiuoti minimaliu greičiu. Minimalus, t. y. pats žemiausias, automobilio greitis įmanomas tik automobiliui pradėjus važiuoti, po to greitis savaime didėja, todėl objektyviai negali būti 2 km/h, kaip apskaičiavo ekspertas. Apeliantas pradėjo važiuoti antroje eismo juostoje, kai atbuline eiga išvažiavo iš stovėjimo vietos, jo greitis didėjo, nes jis ketino persirikiuoti į trečią eismo juostą. Prieš susidūrimą jo vairuojamas automobilis buvo pasiekęs maždaug 50 km/h greitį. Eksperto prielaida, kad apelianto automobilis galėjo stovėti skersai antros ir trečios eismo juostų, yra nelogiškas, nes tai reikštų trukdymą eismui, kliūties sudarymą ir avarinės situacijos sukėlimą. Tai sudaro prielaidą manyti, kad buvo vadovaujamasi Mercedes Benz 814 vairuotojo paaiškinimu ir ekspertizės metu AUDI A6 važiavimo kryptis apskritai nebuvo nustatinėjama, priešingu atveju, nebūtų anksčiau minėtų prieštaravimų.

D. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apygardos teismas daro išvadą, jog D. M. kaltė buvo įrodyta byloje surinktais įrodymais. Byloje esant eismo dalyvių parodymų skirtingų pozicijų vertinant įvykio aplinkybes, bei eismo dalyvių liudytojų skirtingoms pozicijoms, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė eismo įvykio autotechninę ekspertizę eismo įvykio priežastiniam ryšiui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada, kuri leido padaryti teisingą išvadą dėl eismo dalyvio D. M. kaltės, ir kad surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad D. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Apylinkės teismas, siekdamas nustatyti, kuri iš eismo dalyvių pateikta eismo įvykio versija yra teisinga, paskyrė autotechninę eismo įvykio tyrimo ekspertizę. Ekspertizės išvados trečiame punkte yra nustatyta, kad automobilio „Audi-6“ vairuotojo D. M. veiksmai,- keisdamas važiavimo kryptį iš antros eismo juostos į trečią, nedavė kelio šia juosta iš paskos didesniu greičiu važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz 814“, kurį vairavo P. J., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertizės išvados tiriamojoje dalyje konstatuota, kad šio eismo įvykio eiga (automobilių susidūrimo mechanizmas), tikėtina, buvo tokia. Automobilis „Mercedes Benz 814“, vairuojamas P. J., važiavo Karaliaus Mindaugo pr. 3-ąja eismo juosta apie 60 km/h greičiu kryptimi link Maironio g. Automobilio „Mercedes Benz 814“ vairuotojas stabdė automobilį ir nusuko jį į dešinę. Nusuktas į dešinę ir stabdomas automobilis „Mercedes Benz 814“, sumažėjus jo važiavimo greičiui iki apie 37 km/h, priekinės dalies kaire puse trenkėsi į priekyje jo skersai antros ir trečios eismo juostos stovėjusio arba minimaliu greičiu važiavusio automobilio „Audi A6“ galinę dalį. Dėl susidūrimo automobilis „Audi A6" buvo apsuktas prieš laikrodžio rodyklę, ir nublokštas į padėtį, užfiksuotą po eismo įvykio. Po susidūrimo su „Audi A6“ automobilis „Mercedes Benz 814“ priekiniu dešiniuoju kampu kliudė priparkuotą automobilį „Mazda 626“ ir, pavažiavęs į priekį, sustojo padėtyje, užfiksuotoje po eismo įvykio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atlikto tyrimo rezultatus, tikėtina, kad prieš pat susidūrimą sumažinęs važiavimo greitį ar net sustojęs skersai antros ir trečios eismo juostos, automobilio „Audi A6“ vairuotojas D. M. keitė važiavimo kryptį, judėdamas kairio posūkio kreive iš Karaliaus Mindaugo pr. antros eismo juostos į trečią. Prieš keisdamas važiavimo kryptį į kairę iš Karaliaus Mindaugo pr. 2-os eismo juostos į 3-ąją eismo juostą, automobilio „Audi A6" vairuotojas privalėjo tinkamai įsitikinti, kad tai bus saugu, nesudaryti kliūties priėjo 3-ąja eismo juosta iš galo artėjančiam automobiliui „Mercedes Benz 814“ ir duoti kelią jam. Tokiu būdu automobilio „Audi A6“ vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Iškilus grėsmei eismo saugumui, t.y. automobiliui „Audi A6“ keičiant važiavimo kryptį iš 2-os eismo juostos į 3-ąją eismo juostą, taip sudarant kliūtį, automobilio „Mercedes Benz 814“ vairuotojas P. J. privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Šiuo tyrimu nėra galimybės nustatyti, kiek laiko automobilis „Audi A6“ sudarė kliūtį „Mercedes Benz 814“ vairuotojui, todėl nustatyti, ar automobilio „Mercedes Benz 814“ vairuotojas P. J. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, negalima (b.l.52-56).

Liudytojas V. K. yra paaiškinęs, kad jis įformino įvykį, nubraižė įvykio schemą. Įvykio vietoje rado Audi-6 apsuktą. Taip, kad po įvykio automobilis apsisuktų galimi du variantai: kai važiuojantis tiesiai automobilis gauna smūgį į galinį ratą iš šono, tada suka automobilį, arba jeigu gauna į galą, o jo priekiniai ratai turi būti susukti. Kitaip automobilio negali apsukti. Jam ši situacija buvo aiški pagal automobilių apgadinimus ir pagal jų padėtį. Buvo sunkvežimio stabdymo kelias, kuris rodė, kad sunkvežimis važiavo tiesiai ir automobilio Audi-6 padėtis, nes jis buvo apsuktas, o tai rodo, kad automobilis Audi-6 rikiavosi ir jo priekiniai ratai buvo susukti į kairę, kitaip automobilis nebūtų apsuktas po smūgio (b.l.40).

Taigi, ekspertizės išvadoje išdėstyti teiginiai atitinka ir nešališko liudytojo V. K. paaiškintas įvykio aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad autotechninės ekspertizės išvados teiginiai, liudytojo V. K. parodymai patvirtina sunkvežimio „Mercedes Benz“ vairuotojo eismo dalyvio P. J. versiją, kad automobilis „Audi-6“ staiga iš antros eismo juostos skersuodamas įvažiavo į trečią eismo juostą, ir paneigia eismo dalyvio „Audi-6“ vairuotojo D. M. versiją, kad jis važiavo trečia eismo juosta po persirikiavimo ir pavažiavus apie 300 metrų į jo automobilio galą atsitrenkė sunkvežimis-tralas „Mercedes Benz 814“. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, daro išvadą, kad D. M. versiją paneigia ir objektyvūs nenuginčijami duomenys: po eismo įvykio užfiksuotos automobilių padėtys, iš kurių matyti, kad automobilis „Audi-6“ po smūgio apsisukęs į priešingą pusę. O pagal D. M. versiją automobilis turėjo būti po smūgio nuskriejęs į priekį judėjimo kryptimi.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visi apelianto argumentai dėl autotechninės ekspertizės yra nepagrįsti. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti pakartotinę eismo įvykio ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ekspertizė yra išsami ir nekelia jokių abejonių dėl jos pagrįstumo. Skiriant ekspertizę, proceso dalyviams buvo sudarytos sąlygos pateikti rūpimus klausimus. Ekspertas atsakė į visus pateiktus klausimus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti ekspertizės išvada.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto skundas nepagrįstas, o apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.