Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjo D. M. atstovui advokato padėjėjui D. R. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. M. skundą Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Vairavo automobilį Audi A6. Įsodino draugus Karaliaus Mindaugo gatvėje pirmoje eismo juostoje, atbuline eiga išvažiavo į antrą eismo juostą ir pradėjo važiuoti tiesiai. Pavažiavus, pasižiūrėjo per veidrodėlį, pamatė, kad trečia eismo juosta laisva, todėl į ją persirikiavo ir važiavo trečia eismo juosta. Staiga išgirdo stabdžių garsą ir po kelių minučių pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Į jį atsitrenkė M. B. automobilis. Jo manymu, kaltas M. B. automobilio vairuotojas, nes jo stabdymo žymės prasideda ketvirtoje eismo juostoje. Būtent šio automobilio vairuotojas, persirikiuodamas iš ketvirtos į trečią eismo juostą , po to į antrą eismo juostą ir pirmoje eismo juostoje kliudė kitą automobilį, važiuodamas dideliu greičiu, sukėlė eismo įvykį.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad D. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Liudytojas P. J. parodė, kad jis vairavo automobilį M. B. (toliau MB). Važiavo trečia eismo juosta, ketvirta eismo juosta šalia jo važiavo kitas Audi A4 automobilis. Matė, kaip automobilis Audi atbuline eiga maždaug ties 33 namu išvažiavo iš stovėjimo vietos pirmoje eismo juostoje į antrą ir iš karto persirikiavo į trečią eismo juostą. Tokiu būdu užkirto jam kelią, jis pradėjo stabdyti, pasuko vairą į dešinę pusę į tarpą tarp stovėjusio automobilio ir Audi, tačiau sustoti buvo neįmanoma, nes jo automobilis krovininis. Buvo tamsus paros metas, bet apšvietimas geras. Karaliaus Mindaugo gatvėje eismo juostos nebuvo pažymėtos linija, todėl važiavo taip, kad tilptų ir šalia važiuojantis automobilis. Pareigūnams išmatavus atstumus, buvo nustatyta, kad kairės pusės ratas šiek tiek buvo ketvirtoje eismo juostoje. Tačiau Karaliaus Mindaugo gatve visą laiką važiavo trečia eismo juosta.

Liudytojas V. K. parodė, kad jis atvyko į eismo įvykio vietą ir nubraižė eismo įvykio schemą. Jam situacija buvo aiški pagal automobilių apgadinimus ir jų padėtį po eismo įvykio. M. B. stabdymas tiesus, vadinasi važiavo tiesiai, Audi automobilio priekiniai ratai susukti į kairę, dėl to, kad jis rikiavosi. Susidūrimas įvyko tarp antros ir trečios eismo juostų, po eismo įvykio automobilis Audi liko trečioje eismo juostoje, nes po smūgio jį apsuko. Fiksavo likusius pėdsakus ir transporto priemones. Susidūrimo vieta nustatyta pagal stabdymo žymes, šukes.

Liudytojas K. R. parodė, kad yra pareiškėjo draugas ir kartu važiavo automobilyje. D. M. iš pirmos eismo juostos šiek tiek pavažiavo atbuline eiga, pavažiavo apie 50 metrų, persirikiavo į trečią eismo juostą ir pavažiavus išgirdo stabdžius bei smūgį.

Liudytojas V. L. parodė, kad sėdėjo šalia vairuotojo automobilyje Mercedes Benz. Matė situacija, kai automobilis Audi važiavo atbuline eiga, atsirado antroje eismo juostoje, įvažiavo į trečią eismo juostą ir pradėjo apsisukinėti, nors ten nėra apsisukimo vietos. Šis automobilis stovėjo skersai, kolega, vengdamas susidūrimo, pradėjo stabdyti, kad nekliudytų vairuotojo. M. B. automobilis visą laiką važiavo trečia eismo juosta.

Ekspertas H. V. paaiškino, kad patvirtina duotą išvadą. Ekspertizė atlikta naudojant programą, kuri yra aprobuota ir naudojama visose ES institucijose. Pagrindiniai bylos duomenys buvo eismo įvykio vietos schema ir užfiksuotas automobilių apgadinimų pobūdis, nuotraukos. Transporto priemonės M. B. greitis nustatytas taip pat taikant kompiuterinę programą. Ekspertizės akte neišdėstė greičio apskaičiavimo mechanizmo, siekiant neapkrauti ekspertizės akto. Patvirtina aplinkybę, kad didžiąją gabarito dalimi M. B. važiavo trečia eismo juosta, kairės pusės ratas šiek tiek važiavo ketvirta eismo juosta, todėl teigti, kad ši transporto priemonė važiavo ketvirtos eismo juostos viduriu negali. M. B. vairuotojas ėmėsi veiksmų, t.y. jis stabdė.

Iš 2013-11-08 ekspertizės akto išvados matyti, kad tikėtina, jog automobilio „Audi A6“ vairuotojo D. M. veiksmai – keisdamas važiavimo kryptį iš antros eismo juostos į trečią, nedavė kelio šia juosta iš paskos didesniu greičiu važiavusiam automobiliui „M. B. 814 – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b.l.52-56).

Pareiškėjo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys, patrulio V. K. tarnybinio pranešimo duomenys, eismo įvykio vietos schema bei pridėtos fotonuotraukos, eismo dalyvių bei liudytojų paaiškinimai duoti iš karto po eismo įvykio.

Bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo D. M. iškeltą versiją, kad būtent „M. B.“ vairuotojas persirikiuodamas iš ketvirtos į trečią eismo juostą, kliudė automobilį „Audi A4“. Vien aplinkybė, kad „M. B.“ automobilio kairės pusės ratas šiek tiek važiavo ketvirta eismo juosta nepaneigia eismo įvykio aplinkybių ir nepatvirtina pareiškėjo subjektyvaus įsitikinimo dėl kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Teismas kritiškai vertina liudytojo K. R. parodymus, nes jie prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, yra pareiškėjo draugas.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas

Nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-03-01 nutarimą Nr.20N-2374297-13 palikti nepakeistu, pareiškėjo D. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.