Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-1313-936/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-02-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
e2-1313-936/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20413-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
G. L.
Atsakovas
Luminor Bank AS
Advokatai
Ina Navickienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1313-936/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20413-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.11.1; 2.6.29.3; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovei G. L., jos atstovei advokatei Inai Navickienei,atsakovo Luminor Bank AS atstovei Dinai Olševskajai,trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. K.,liudytojui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl kredito sutarties nutraukimo pripžainimu negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė R. B., antstolis Donatas Kisielius, S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti tarp Luminor Bank AS (anksčiau – akcinė bendrovė (toliau – AB) Nord/LB Lietuva), ieškovės G. L. ir trečiojo asmens S. K. 2004-11-03 sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą vienašališku banko pareiškimu, įformintu 2019-11-19 raštu Nr. 2019/19.5-L27-4597, pripažįstant jį negaliojančiu ir, taikant restituciją, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2020-01-30 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-496. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2787-726/2013 buvo nutraukta ieškovės ir trečiojo asmens S. K. santuoka, taip pat išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai: sutuoktinių prievolė pagal 2004-11-03 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta solidaria, taip pat nustatyta, kad kredito įmokas pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo bankui mokės ieškovė. 2020 metų gegužės mėnesį, pašto dėžutėje radusi antstolio Donato Kisieliaus atsiųstus dokumentus, ieškovė sužinojo, jog atsakovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo priverstinį išieškojimą dėl likusios neišmokėtos kredito sumos pagal 2020-01-30 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. vykdomąjį įrašą Nr. 14-496. Ieškovė nurodė, kad jokių pranešimų iš banko dėl sutarties nutraukimo negavo. Atsakovas pranešimus dėl sutarties nutraukimo siuntė ir buvusiam sutuoktiniui trečiajam asmeniui S. K., tačiau jis apie tai ieškovės neinformavo dėl įtemptų tarpusavio santykių. Ieškinyje nurodoma, jog kredito sutartis buvo nutraukta dėl nežymaus kredito sutarties pažeidimo. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-07-12 atsakovui sumokėjo 1425 Eur, t. y. vykdė savo įsipareigojimus. 2019-11-09 ieškovės įsipareigojimas atsakovui sudarė iš viso 23571,52 Eur, o pradelsta kredito dalis sudarė tik 354,58 Eur sumą, nesumokėtos palūkanos sudarė 8,91 Eur sumą, nesumokėti delspinigiai – 4,45 Eur. Šioje konkrečioje situacijoje, pasak ieškovės, esant susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms, vienašališkas sutarties nutraukimas nebuvo nei teisingas, nei sąžiningas, nei protingas. Butas yra vienintelis ieškovės turtas bei trijų jos vaikų būstas, nesumokėta kredito suma yra maža, kreditas buvo mokamas 15 metų. Sukeltos pasekmės absoliučiai neproporcingos pažeidimui, atsakovo interesai nenukentėjo, priešingai nei ieškovės interesai. Ieškovė nurodė, jog jos finansinė padėtis yra sunki, ieškovė neturi darbo, augina du nepilnamečius vaikus, T. G. neteisėtai pasisavino ieškovei priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir 2019-09-08 pasinaudodamas šia kortele, T. G. išgrynino ir pasisavino beveik visas ieškovės santaupas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais. Nurodė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. pažeidė kreditavimo sutartį, tinkamai ir laiku nemokėdami kredito įmokų, todėl atsakovas 2019-08-12, 2019-10-14, 2019-11-19 raštais dėl netinkamo sutarties vykdymo kreipėsi į ieškovę ir trečiajį asmenį S. K., nustatydamas terminus pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti. Šie raštai buvo siunčiami visais atsakovui žinomais ieškovės ir trečiojo asmens S. K. adresais, taip pat ir ieškovės faktinės gyvenamosios vietos adresu. Kadangi į atsakovo raštus nebuvo reaguojama, įsiskolinimas nebuvo padengtas, atsakovas 2019-12-06 nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. tinkamai nevykdydami savo sutartinių įsipareigojimų padarė esminį kredito sutarties pažeidimą, todėl Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas yra tinkamai pasirinktas atsakovo pažeistų teisių gynimo būdas.

Tretiesiems asmenims notarei R. B., antstoliui Donatui Kisieliui, S. K. ieškinys, teismo pranešimas buvo įteikti tinkamai, nustatytu terminu tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai nurodė, kad šiuo metu įsidarbino ir turi galimybes vykdyti kredito sutartį, nes jos atlyginimas siekia 700 Eur, o mėnesinė įmoka sudaro apie 115 Eur per mėnesį. Nurodė, kad taip pat gauna virš 400 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, 120 Eur vaiko pinigus, nuo vasario 1 d. jos alga padidės apie 50 Eur, gauna priedus prie atlyginimo nuo pardavimų. Pažymėjo, kad 2019 m. pabaigoje buvo susiklosčiusi ypatingai sunki situacija, sunki ieškovės finansinė padėtis, dėl vaiko ligos ieškovė buvo nedarbinga, jos atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas, trečiasis asmuo nepranešė apie banko pranešimuose nurodytus ketinimus nutraukti sutartį. Ieškovė teigė, kad jos kontaktiniai duomenys nesikeitė, kol galiojo kredito sutartis, tačiau su ja nebuvo susisiekta nei telefonu, nei el. paštu, nors bankas matė, kad jai registruotu paštu siųsti pranešimai grįžo neįteikti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad kredito sutartis su ieškove nutraukta pagrįstai, kredito sutarties pažeidimo laikotarpis truko virš 90 dienų, o tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. K. teigė, kad sutartis nutraukta pagrįstai, nes ieškovė nemokėjo įmokų pagal grafiką. Nurodė, kad gavo iš banko siųstus pranešimus, gavęs laišką iš antstolio skambino sūnui E. K., nes su ieškove nuo 2013 m. nebendrauja.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B. ir Donatas Kisielius apie teismo posėdį informuoti tinkamai ir laiku. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, antstolis Donatas Kisielius prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, notarė R. B. prašymų nepateikė, vadovaujantis CPK 247 str. 2 d., byla išnagrinėta be neatvykusių trečiųjų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. su atsakovu 2004-11-23 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo kredito gavėjams suteikti 25066,92 Eur kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir draudimo įmokai sumokėti, o kredito gavėjai įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2037-10-31. 2005-10-28 susitarimu Nr. 5229-05 IV dėl 2004-11-03 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies sąlygų pakeitimo sutarties šalys susitarė pakeisti kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 3, 16.3. punktus bei panaikinti 12 ir 13 punktus. 2007-05-29 ieškovė ir trečiasis asmuo S. K. su atsakovu sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004-11-03 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Šio susitarimo pagrindu ieškovei ir trečiajam asmeniui S. K. buvo suteiktas papildomas 11584,80 Eur kreditas buto remontui. Kreditavimo sutarties sąlygų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto – įgyjamo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.

Ieškovės ir trečiojo asmens santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2787-726/2013. Šiuo sprendimu buvo pripažinta ieškovės asmeninės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o prievolė atsakovui pagal 2004-11-03 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pripažinta ieškovės ir trečiojo asmens S. K. solidariąja prievole. Teismo sprendimu nustatyta, kad po santuokos nutraukimo kredito įmokas ir palūkanas pagal 2004-11-03 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui mokės ieškovė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2019-08-12 pranešimu Nr. 2019 19.5-L27-3399 informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį S. K., jog pradelstas įsiskolinimas yra 228,78 Eur, kurį sudaro 203,98 Eur pradelsta kredito dalis, 21,76 Eur nesumokėta palūkanų suma ir 3,04 Eur nesumokėta delspinigių suma. Pradelstus finansinius įsipareigojimus pranešimu pareikalauta sumokėti iki 2019-10-11. Šis pranešimas buvo išsiųstas 2019-08-13 adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nurodytais adresais pranešimas kredito gavėjams nebuvo įteiktas. 2019-10-14 pranešimu Nr. 2019 19.5-L27-4195 atsakovas pakartotinai informavo ieškovę ir trečiąjį asmenį S. K. apie pradelstą 350,08 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 324,48 pradelsta kredito dalis, 19,70 Eur nesumokėta palūkanų suma, 5,90 Eur nesumokėtų delspinigių suma. Pradelstus finansinius įsipareigojimus pranešimu pareikalauta sumokėti iki 2019-11-18. Šis pranešimas buvo išsiųstas 2019-10-16 adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Nurodytais adresais pranešimas nebuvo įteiktas. Atsakovas 2019-11-19 pranešimu Nr. 2019 19.5-L27-4597 informavo, jog ieškovės ir trečiojo asmens S. K. pradelstą įsiskolinimą sudaro 367,94 Eur suma, kurią sudaro 354,58 pradelsta kredito dalis, 8,91 Eur nesumokėta palūkanų suma, 4,45 Eur nesumokėtų delspinigių suma. Taip pat šiuo pranešimu atsakovas informavo, jog iki 2019-12-03 neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, kreditavimo sutartis su vėlesniais jos pakeitimais kitą dieną po minėto termino pasibaigimo dienos vienašališkai bus nutraukta. Šis pranešimas buvo išsiųstas 2019-11-20 adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo įteiktas trečiajam asmeniui S. K. 2019-11-22 adresu (duomenys neskelbtini).

Nutraukus ginčo kredito sutartį, buvo atliktas 2020-01-30 Vilniaus miesto 14 notaro biuro notarės R. B. vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 14-496 dėl 23679,53 Eur skolos, 336,43 Eur palūkanų, 203,49 Eur notarinių išlaidų išieškojimo. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui Donatui Kisieliui, kuris 2020-05-13 patvarkymu Nr. S-20-174-13230 nusprendė nukreipti išieškojimą į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovė byloje ginčija kreditavimo sutarties nutraukimą, teigdama, kad sutarties 42 p. sąlyga, numatanti banko teisę nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ar kitų mokėjimų, yra nesąžininga ir negaliojanti, o sutartis nutraukta esant ne esminiam, kaip numatyta CK 6.217 str., pažeidimui, o nežymiam ir bankui jokių sunkių padarinių nesukėlusiam pažeidimui. Atsakovas byloje teigė, kad kredito gavėjai padarė esminį kredito sutarties pažeidimą, todėl ginčo sutarties nutraukimas teisėtas.

Įvertinus šalių sudarytos 2004-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) subjektiškumą bei jos tikslą (kredito paskirtis – šeimos gyvenamojo būsto įsigijimas ir draudimo įmokos UAB „Būsto paskolos draudimas“ sumokėjimas), darytina išvada, kad šalių sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi.

Šalis siejančią Kredito sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, ieškovei taikytinos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Byloje taikytinas Kreditavimo sutarties sudarymo metu galiojęs CK 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), įtvirtinantis nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai plėtojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką vartojimo teisiniuose santykiuose teismas ex officio turi ne tik kvalifikuoti vartojimo sutartis, bet ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ši teismo pareiga atlikti vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę turi būti vykdoma, nepaisant to, ar atsakovas, vienašališkai prieš terminą nutraukdamas kredito sutartį, faktiškai taikė sutarties sąlygas, reglamentuojančias vienašališką jos nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020).

2004-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 39 p. numatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį. Bendrųjų sąlygų 42.1 p. įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos, kurių pagrindu kreditorius paprasčiau įgyja teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, o įstatymo pagrindu jis tokią teisę įgytų tik dėl netinkamo griežtesnių reikalavimų, neatitinkančių ieškovės prievolių pagal sutartį, vykdymo, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes pastato jį į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, todėl tokia sutarties sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia nuo kredito sutarties sudarymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-421/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 ir kt.).

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus, yra pripažįstamos kaip prieštaraujančios bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad ginčo kredito sutarties 39 ir 42.1 punktuose atsakovui įtvirtinta galimybė nutraukti kredito sutartį ieškovei pavėlavus sumokėti bent vieną mokėjimą, be to, nustatytas tik dešimties dienų įspėjimo terminas. Teismas, remdamasis pirmiau nurodyta teismų praktika, sprendžia, kad bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas kaip kredito sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą pagrindas, taip pat tik dešimties dienų įspėjimo terminas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės, kaip vartotojos, teises ir interesus, nes pastato ją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis. Tokios šalių sudarytos kredito sutarties 39 ir 42.1 punktų nuostatos pripažintinos nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis (CK 6.188 straipsnis).

Atsakovas byloje teigė, kad Kreditavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

Kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, taikomas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas, įsigaliojęs 2017-07-01. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 58 str. 5 d. nustatyta, kad šio įstatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6 ir 7 dalys, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šio įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad kredito davėjas ir paskolos davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant 23 str. 3 d. nurodytą atvejį. Prieš nutraukdami kredito sutartį arba pareikalaudami grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas ir paskolos davėjas turi išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, įskaitant nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

Vadovaujantis Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 2 d., iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas ir paskolos davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Pareiga įrodyti, kad tokia informacija buvo pateikta kredito gavėjui, tenka kredito davėjui ir paskolos davėjui.

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. įtvirtinta, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatęs, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti.

Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai (Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas kredito gavėjams ieškovei ir trečiajam asmeniui registruotu paštu jų faktinės gyvenamosios vietos adresais siuntė 2019-08-12, 2019-10-14 ir 2019-11-19 pranešimus dėl įsipareigojimų nevykdymo. Nors ieškovė nurodė, kad minėtų pranešimų negavo, tačiau byloje nustatyta, kad jie siųsti 2007-05-29 susitarime dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nurodytu ieškovės adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris iki šiol yra faktinė jos gyvenamoji vieta. Ieškovė neužtikrino pašto dėžutės saugumo, neatsiėmė dokumentų pašte per siuntos saugojimo terminą, todėl jai tenka tokio neveikimo pasekmės. Nustatyta, kad 2019-11-19 pranešimo dėl sutarties nutraukimo išsiuntimo dieną kredito gavėjų mokėjimų vėlavimas siekė 112 dienų, tarp šalių dėl to ginčas nekilo. Taigi atsakovas įgyvendino Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. numatytą pirmąją (2019-08-12 ir 2019-10-14 pranešimai) ir antrąją (pradelsta daugiau nei 90 dienų) sąlygas.

2019-11-19 pranešimu dėl įsipareigojimų nevykdymo ir sutarties nutraukimo kredito gavėjams buvo nustatytas terminas iki 2019-12-03 įvykdyti pradelstus finansinius įsipareigojimus. Šis terminas yra trumpesnis nei nurodytas Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. 30 dienų papildomas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Taigi atsakovas neįgyvendino minėto įstatymo 23 str. 3 d. 3 p. sąlygos, būtinos kredito sutarties nutraukimui.

Lietuvos banko valdyba 2020-12-21 už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pažeidimus skyrė Luminor Bank AS baudą, nustačius, kad bankas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. ne visuomet pagal įstatymą elgėsi tais atvejais, kai vartotojams, netinkamai vykdant įsipareigojimus ar jų nevykdant, buvo nutrauktos kredito sutartys. Kredito sutarčių nutraukimo atvejais bankas nepateikė įrodymų, kad bendradarbiavo su kredito gavėjais ir panaudojo visas objektyviai įmanomas galimybes, pasiūlydamas galimas priemones, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Atsakovas byloje tvirtino, kad ginčo sutarties nutraukimas, įvykęs 2019-12-06, nebuvo vertinamas (nepateko į atsitiktinę tyrimo imtį), skiriant atsakovui minėtą baudą. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokias yra patvirtinęs kredito sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymo procedūras ir priemones (Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 21 str. 4 d.), todėl nėra prielaidų teigti, kad atsakovas jų laikėsi (CPK 178 str., Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. 4 p.).

Įstatyme imperatyviai nurodoma, kad vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos, numatytos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. 1-4 punktuose. Byloje nustačius, kad sąlygos, įtvirtintos minėto įstatymo 23 str. 3 d. 3 p. ir 4 p., nebuvo įgyvendintos, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti ginčo kreditavimo sutartį, taigi atsakovo vienašališkas 2004-11-03 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai, jog Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. teigiama, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti (o ne yra/turi būti) laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, teismo vertinimu, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama ir į CK 6.217 str. nuostatas. Šalys byloje kėlė klausimą, ar ieškovės kreditavimo sutarties nevykdymas vertintinas kaip esminis pažeidimas.

Pagal CK 6.217 str. 2 d., nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kredito sutartis buvo sudaryta 33 metams, paimta paskola siekė 35744,22 Eur (po 2007-05-29 papildomos kredito dalies buto remontui suteikimo), 2019-11-19 negrąžinto kredito suma siekė 23571,52 Eur, pradelstų prievolių suma buvo 367,94 Eur (t. y. 1,56 proc. įsipareigojimų sumos), kredito sutartis buvo užtikrinta perkamo buto hipoteka. Iš atsakovo 2020-08-04 pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. 2020 19.5-L27-2293 matyti, jog sutarties nutraukimo dieną skolininkų vėlavimas vykdyti mokėjimus buvo 129 dienos. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 atsakovui pagal ginčo sutartį sumokėta 1125 Eur, nuo 2020-01-31 iki 2020-07-12 sumokėta 300 Eur (2020-07-13 banko pažyma Nr. 2020 19.5-L27-2121). Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2020-09-03 mokėjimo nurodymu atsakovui sumokėjo 800 Eur, 2020-11-30 sumokėjo 72 Eur, 2020-12-17 sumokėjo 120 Eur. Iš pateiktos 2020-12-17 darbo sutarties matyti, kad ieškovė 2020-12-18 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadybininke. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuo 2021-02-01 jos darbo užmokestis padidės ir sieks apie 700 Eur per mėnesį, alga priklauso nuo išdirbtų valandų ir priedų nuo pardavimų. Duomenų apie faktiškai gautą darbo užmokestį nepateikta, nes byla išnagrinėta 2021-01-13, ieškovei dar negavus pirmojo atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė turi 3 vaikus, iš kurių 2 nepilnamečiai. Sūnaus Ą. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-26 sprendimu priteista iš vaiko tėvo 310 Eur kas mėnesį. Nepilnamečio sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimu priteista iš vaiko tėvo trečiojo asmens S. K. 600 Lt kas mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad trečiojo asmens S. K. išlaikymo įsiskolinimas, įskaitant išlaikymo įsiskolinimą iki sūnaus E. K. pilnametystės, 2020-09-04 sudarė 21926,13 Eur (antstolės pažyma Nr. S-421907).

Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atotrūkis tarp pažadėtojo ir faktiškai atlikto įvykdymų yra minimalus (pradelsti įsipareigojimai siekia tik 1,56 proc. visų įsipareigojimų sumos), ieškovė po sutarties nutraukimo vykdė mokėjimus atsakovui, ieškovė įsidarbino ir jos gaunamos pajamos yra pakankamos vykdyti mėnesius mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, kurie sudaro apie 115 Eur, taigi ieškovė yra pajėgi vykdyti sutartį.

Ieškovė tvirtino, kad įsiskolinimas bankui susidarė jai laiku nemokant įmokų dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties 2019 metais. Vadovaujantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-07-03 pažyma Nr. Sp-1620, ieškovė nuo 2019-08-22 buvo įregistruota užimtumo tarnyboje, jai suteiktas bedarbio statusas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020-07-03 pažymoje nurodoma, jog ieškovei laikotarpiu 2018-01-30 – 2018-02-12, 2018-02-16 – 2018-03-26, 2018-05-24 – 2018-11-05, 2018-12-08 – 2018-12-16, 2019-01-21 – 2019-02-25, 2019-03-13 – 2019-03-22, 2019-05-06 – 2019-05-13, 2019-06-28 – 2019-07-26, 2019-07-29 – 2019-08-11, 2019-08-27 – 2019-09-06, 2019-09-09 – 2019-09-13, 2019-11-04 – 2019-11-08, 2020-01-09 – 2020-01-22, 2020-03-30 – 2020-05-15 buvo suteiktas nedarbingumas atitinkamai dėl ligonio slaugymo, ligos, nelaimingo atsitikimo buityje, ligonio slaugymo (epideminė situacija). Šiuos ieškovės teiginius dėl objektyviai susiklosčiusios sunkios situacijos taip pat patvirtina pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-02 nuosprendis, kuriuo konstatuota, kad T. G. neteisėtai pasisavino ieškovei priklausančią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę ir pasinaudodamas ja 2019-09-08 išgrynino ir pasisavino ieškovės turtą, t. y. 500 Eur. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovės kaltė dėl trumpalaikių kredito įmokų mokėjimo sutrikimo nėra didelė, ieškovės patirti finansiniai sunkumai buvo trumpalaikiai, nors apie juos bankas ir nebuvo informuotas aktualiu laiku, ir šiuo metu yra išspręsti.

Vertinant, ar dėl sutarties nutraukimo ieškovė patirtų labai didelių, neproporcingų nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, darytina išvada, kad dėl menko sutarties pažeidimo, be ieškovės kaltės, taip pat tapus nusikaltimo auka, susiklosčius ypatingai nepalankioms sąlygoms ją vykdyti, ji prarastų vienintelį šeimos būstą, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, taigi patirtų neproporcingai didelius nuostolius, nors jos finansinė padėtis leidžia toliau vykdyti sutarties nuostatas, įsiskolinimai yra padengti.

Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonę. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbumą sutartiniams santykiams, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės kreditavimo sutarties nevykdymas negali būti vertinamas kaip esminis pažeidimas.

Byloje padarius išvadas, kad atsakovas nutraukė 2004-11-03 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, neteisėtai, pažeidus Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 str. 3 d. reikalavimus, ir nesant jos esminio pažeidimo, ieškovės ieškinys tenkintinas, 2004-11-03 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas vienašališku atsakovo pareiškimu, įformintu 2019-11-19 raštu Nr. 2019/19.5-L27-4597, pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus Kreditavimo sutarties nutraukimą negaliojančiu, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2020-01-30 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-496.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 60 Eur žyminis mokestis, šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-21 nutartimi ieškovei iki teismo sprendimo priėmimo atidėtas 128 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., valstybei iš atsakovo priteistina 128 Eur žyminio mokesčio.

Vadovaujantis CPK 96 str., valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 12,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovės G. L., trečiojo asmens S. K. ir atsakovo Luminor Bank AS sudarytos 2004-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies 39 ir 42.1 punktų nuostatas, numatančias, kad bent vienos įmokos pagal kredito sutartį nesumokėjimas yra kredito sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą pagrindas, ir dešimties dienų įspėjimo terminą, neteisėtomis ir negaliojančiomis ab initio.

Pripažinti negaliojančiu 2004-11-03 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukimą vienašališku atsakovo pareiškimu, įformintu 2019-11-19 raštu Nr. 2019/19.5-L27-4597.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2020-01-30 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 14-496.

Priteisti ieškovei G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Luminor Bank AS, j. a. k. 11315936, 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Luminor Bank AS, j. a. k. 11315936, 140,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė