Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-02-18 · Civilinė byla Nr. e2-1059-868/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
e2-1059-868/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10224-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Mantas Valiukas
Kategorijos
Civilinė bylos Nr. e2-1059-868/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10224-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant Elžbietai Strižen,dalyvaujant ieškovo G. R. atstovui advokatui Mantui Valiukui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 33 484,25 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2022 m. gegužės 26 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškinys ir priteista ieškovei BUAB „ERP“ iš atsakovo G. R. 208 207,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 208 207,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 383,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Civilinės bylos nagrinėjimas užtruko net 6 metus ir 7 mėnesius, t. y. pernelyg ilgai dėl neteisėtų teismo veiksmų, tačiau už visą šį laikotarpį iš G. R. buvo priteistos procesinės palūkanos, kurias jam teko sumokėti įvykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį įvykdydamas teismo sprendimą, G. R. patyrė žalą (nuostolius), nes jam teko sumokėti procesines palūkanas 33 484,25 Eur sumoje vien už užtrukusį bylos nagrinėjimą dėl neteisėtų teismo veiksmų, dėl kurių teko pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo nuo pirmos instancijos teismo ir dėl to užtrukusio bylos nagrinėjimo. Ieškovas nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas pernelyg ilgai užtrukusiu civilinės bylos nagrinėjimu, kurį nulėmė ir neteisėti Vilniaus apygardos teismo veiksmai priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-511-232/2017, kurį Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-28-464/2019, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjusia nutartimi yra konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė esminius CPK reikalavimus – priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių santykių ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą bei priimdamas sprendimą praplėtė bylos nagrinėjimo ribas. Dėl nurodytų pažeidimų procesas pirmosios instancijos teisme turėjo būti pakartotas iš naujo, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Šiuo atveju ieškovas patyrė žalą, nes jam teko sumokėti procesines palūkanas 33 484,25 Eur sumoje už laikotarpį, kai byla pirmą kartą buvo išnagrinėta pirmos instancijos teisme priimant neteisėtą ir vėliau panaikintą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad šios bylos aplinkybės patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-511-232/2017 ginčas tarp ieškovo ir BUAB „ERP“ kilo dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo. Galutiniu sprendimu iš ieškovo BUAB „ERP“ buvo priteista 208 207,06 Eur skolos bei procesinės palūkanos. Priteistos procesinės palūkanos buvo skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų sumokėjimo bendrovei. Jeigu ieškovas laiku ir geranoriškai grąžintų BUAB „ERP“ skolą bendrovei nebūtų pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Be to, procesinės palūkanos nėra įskaitomos į patirtus nuostolius, todėl nepažeidžia visiško žalos atlyginimo principo. Civilinėje byloje Nr. e2-511-232/2017 procesinės palūkanos iš ieškovo buvo priteistos dėl negrąžintos 208 207,06 Eur, t. y. dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Ieškovas, visą bylinėjimosi laiką naudojosi BUAB „ERP“ lėšomis, gavo iš to naudos, todėl iš jo priteistos procesinės išlaidas, negali būti laikomi materialiniais nuostoliais – žala, kurią jis patyrė dėl panaikinto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo. Procesinės palūkanos apskaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme pradžios (2015 m. spalio 23 d.) iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priėmimo. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo nuostolių skaičiavimas yra neteisingas, kadangi civilinės bylos Nr. e2-511-232/2017 nagrinėjimo terminui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas jokios įtakos neturėjo. Tokia išvada grindžiama tuo, kad nesvarbu, kokį sprendimą byloje priimtų Vilniaus apygardos teismas, proceso trukmė, nagrinėjant bylą teisme primą kartą, būtų ta pati, t. y. nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Kadangi jokių įrodymų, kad žala ieškovui kilo dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2019 m. sausio 10 d., nėra, ieškovo reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinio netenkinti. Teigė, kad dėl teismo klaidos nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio, nes pirmą kartą bylą nagrinėjančio teismo padarytą klaidą ištaisė kitos sudėties teismas. Patikslino, kad neteisėtų veiksmų apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, taip pat teigė, kad nėra jokių požymių, kad bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė.

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad į Vilniaus apygardos teismą ieškovė BUAB „ERP“ su ieškiniu pareikštu atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. spalio 23 d. (dok. Nr.232451320). Pareikštu ieškiniu ieškovė reiškė šiuos reikalavimus: prašė priteisti iš atsakovo G. R. 414 708,14 Eur žalą bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodytas ieškinys buvo priimtas 2025 m. spalio 30 d. (Liteko duomenys, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. e2-511-232/2017, ieškinys su priedais - 347 lapai).

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė išnagrinėjusi civ. bylą Nr. e2-511-232/2017 2027 m. lapkričio 23 d. priėmė šį sprendimą: priteisti iš atsakovo G. R. ieškovo BUAB „ERP“ naudai 414 708, 14 Eur (keturis šimtus keturiolika tūkstančių septynis šimtus aštuonis eurus 14 euro centų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo 2015 m. spalio 23 d. (bylos teisme iškėlimo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 914,10 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė nurodytą civilinę bylą Nr. e2-511-232/2017 nagrinėjo 763 dienas (Liteko duomenys).

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-28-464/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas civ. byloje Nr.e2-511-232/2017 panaikintas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir tinkamai neišaiškino jam išspręsti reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, o identifikavęs ne tokio pobūdžio žalos padarymą, kurią nagrinėjamoje byloje įrodinėjo ieškovė, suklydo dėl apeliantui taikytinos atsakomybės rūšies ir todėl galėjo netinkamai įvertinti jos apimtį. Todėl teismo sprendimas panaikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-28-464/2019 42 punktas).

Lietuvos apeliaciniame teisme civilinė byla Nr. e2A-28-464/2019 buvo nagrinėjama 345 dienas.

Tą pačią bylą tik kitos sudėties teismas, tai yra Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, nagrinėjo nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2022 sausio 31 d., t. y. nagrinėjo iš viso 1112 dienų (Liteko duomenys). Išnagrinėjus civilinę bylą Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-282-910/2022, kuriuo priteisė ieškovei BUAB „ERP“ iš atsakovo G. R. 208 207,06 Eur (du šimtus aštuonis tūkstančius du šimtus septynis eurus 06 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 208 207,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 383,74 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-670-1120/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-282-910/2022 paliktas nepakeistas. Lietuvos apeliacinis teismas bylą nagrinėjo 57 dienas (Liteko duomenys).

Pareikštu ieškiniu ieškovas reiškia reikalavimą dėl 33 484,25 Eur dydžio žalos priteisimo. Nurodė, kad žalos dydį paskaičiavo tokiu būdu, jog jam susidarė 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2019 m. sausio 10 d. (3 metai ir 79 dienos), tai yra nuo civilinės bylos iškėlimo iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, kuria nuspręsta byla grąžinti nagrinėti iš naujo. Dėl panaikinto teismo sprendimo pernelyg ilgai užsitęsė teismo procesas, o tai įvyko, pagal ieškovą, dėl neteisėtų pirmos instancijos teismo veiksmų, kai bylos nagrinėjimas pirmą kartą buvo užbaigtas neteisėtu ir nepagrįstu teismo sprendimu, ką, pagal ieškovą, konstatavo apeliacinės instancijos teismas.

Su pareikštu ieškiniu atsakovė nesutinka.

CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto, priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio.

Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 16 punktą).

Dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų/ neteisėto neveikimo

Ieškovas teigia, kad jam žala susidarė per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2019 m. sausio 10 d.

Iš Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-511-232/2017 atliko šiuos procesinius veiksmus:

- 2015-10-30 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones;

- 2015-10-30 nustatytas terminas atsiliepimams pateikti (30 dienų);

- 2016-01-27 nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis;

- 2016-04-12 vyko parengiamasis teismo posėdis, bei jo metu paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis;

- 2016-06-06 parengiamojo teismo posėdžio metu paskirtas kitas parengiamasis posėdis ;

- 2016-09-28 parengiamojo teismo posėdžio metu paskirtas kitas parengiamasis posėdis;

- 2017-01-09 parengiamojo teismo posėdžio metu pereita į teismo posėdį;

- 2017-03-14 parengiamojo teismo posėdžio metu pereita į teismo posėdį;

- 2017-07-13 vyko teismo posėdis, bei bylos nagrinėjimas atidėtas;

- 2017-09-14 vyko teismo posėdis, bei bylos nagrinėjimas atidėtas;

- 2017-10-06 vyko teismo posėdis, bei bylos nagrinėjimas atidėtas;

- 2017-11-03 vyko teismo posėdis, atidėtas sprendimo priėmimas, paskelbimas;

- 2017-11-23 paskelbtas byloje priimtas sprendimas.

Iš Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-28-464/2018 atliko šiuos procesinius veiksmus:

- 2018-01-31 byla gauta teisme;

- 2018-10-15 byloje paskirtas teisėjas (pranešėjas);

- 2018-10-17 paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2018-10-30 rašytinio proceso tvarka;

- 2018-10-30 posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas (buvo gautas G. R. prašymas dėl bylos sustabdymo);

- 2019-01-10 priimtas byloje sprendimas, kuriuo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo sprendimas) panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti.

Šie duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo vilkinimo teisėjo (teismo) veiksmuose nenustatyta.

Dėl ieškovo argumentų, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme buvo akivaizdūs ir šiurkštūs teisės pažeidimai, kurie yra susiję su tiesioginiu teismo pareigų vykdant teisingumą pažeidimu, tai teismas su tokiais ieškovo teiginiais visiškai nesutinka. Suformuota teismų praktika aiškiai numato, kada yra pagrindas vertinti, jog buvo neteisėti veiksmai / neteisėtas neveikimas teisėjo (teismo), arba pažeista bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo dėl teismo klaidos, kuomet pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir tinkamai neišaiškino jam išspręsti reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, o identifikavęs ne tokio pobūdžio žalos padarymą, kurią nagrinėjamoje byloje įrodinėjo ieškovė, suklydo dėl apeliantui taikytinos atsakomybės rūšies ir todėl galėjo netinkamai įvertinti jos apimtį. Ši teismo klaida buvo pataisyta antrą kartą bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina, kad antrą kartą bylą nagrinėjant teisme, byla buvo teisingai išnagrinėta, nes tai nustatė Lietuvos apeliacinis teismas. Ir nors ieškovas teigia, kad jam atsirado 33 484,25 Eur žala dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai ieškovas BUAB „ERP“ reiškė reikalavimus 414 708,17 Eur dydžio (skolos, nuostolių ir kitų mokėjimų priteisimo), o teismas priteisė tik 208 207,06 Eur skolos, todėl akivaizdu, kad dėl teisėto ir pagristo teismo sprendimo iš ieškovo buvo priteista ženkliai mažesnė pinigų suma negu ieškiniu prašė ieškovas BUAB „ERP“.

Ieškovas nurodo, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, tačiau su tokiomis ieškovo išvadomis negalima sutikti. Kaip matyti iš Liteko duomenų, nagrinėjama byla buvo sudėtinga ir dėl faktinių aplinkybių nustatymo, ir dėl taikytinos teisės taikymo, ir dėl ilgo laikotarpio dėl kurio buvo prašoma skolos ir kitų mokėjimų priteisimo. Įstatymai numato, kad aukštesnės instancijos teismas turi teisę panaikinti žemesnės instancijos sprendimą, tačiau aukštesnės instancijos teismo išvados dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo pagrindų, nėra žemesnės instancijos teismui privalomos. Iš Liteko duomenų matyti, kad antrą kartą bylą nagrinėjant teisme kitos sudėties teismas reikalavo iš proceso dalyvių papildomų duomenų (įrodymų) (Liteko duomenys), taip pat byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė (Vilniaus apygardos teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2-282-910/2022 58 punktas). Tai patvirtina, kad kitos sudėties teismas kitaip nagrinėjo civilinę bylą, kitaip vertino šalių pateiktus įrodymus, rinko kitus, jo manymu, bylai reikšmingus įrodymus, ir todėl priėmė kitokį sprendimą, negu pirmą kartą bylą nagrinėjantis teismas.

Atsižvelgiant į nustatytas ir nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisėjo (teismo) neteisėti veiksmai ar neteisėtas neveikimas nenustatyti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes nėra vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (CPK 178 straipsnis).

Teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, kad procesines palūkanos taikomas tam, kad proceso dalyvis nevilkintų sprendimo įvykdymo. Kaip matyti iš jau išnagrinėtų civilinių bylų (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. e2-511-232/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. e2-282-910/2022), ieškovas G. R. šiose bylose nesutikdavo su pareikštu ieškiniu, nors byloje galiausiai nustatyta, kad jo skolos BUAB „ERP“ yra 208 207,06 Eur dydžio. Atitinkamai spręstina, kad teismo procesai užsitęsė ir dėl to, kad nors faktiškai ieškovas G. R. buvo skolingas BUAB „ERP“ 208 207,06 Eur sumą, tačiau šią savo prievolę nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 metų, ginčijo, kol galiausiai šios skolos sumokėjimas buvo iš jo priteistas teismo sprendimu.

Dėl ieškovo argumento, kad jam ilgą laiką buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė

Teismas nurodo, kad tikslinti pagrindą ir reikalavimą įstatymas leidžia iki bylos nagrinėjimo iš esmės paskyrimo, todėl teismas sprendžia, kad toks ieškovo pareikštas argumentas atsakovei yra siurprizinis, ir teismo posėdžio metu atsakovė dėl jo nepasisakė. Nors ieškovas teigia, kad jam civilinėje byloje Nr. Nr. e2-511-232/2017 nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri ribojo teisę naudotis ir turtu, ir piniginėmis lėšomis, tačiau teismas pažymi, kad iš Liteko matyti, kad ieškovui turto areštas buvo pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. e2-511-232/2017, kuri teisme gauta 2016-08-09, o išnagrinėta 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Todėl negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad jis patyrė nepatogumus dėl piniginių lėšų ir turto naudojimo apribojimų dėl civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska