Vilniaus apygardos teismo sprendimas

4. Ieškovės duomenimis, bankroto bylos iškėlimo Bendrovei dieną atsakovas buvo skolingas 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt), kurie Bendrovėje buvo apskaityti kaip paskola, 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt) – negrąžintų pagal avansines apyskaitas ir 43 303,10 Eur (ekvivalentas litais – 149 516,95 Lt), kurie buvo panaudoti atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti.

5. Dėl 282 586,98 Eur skolos ieškovė nurodė, kad pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos programoje esančius duomenis, kuriuos pavyko atkurti, bankų išrašus ir turimus buhalterinius dokumentus nustatyta, jog ši atsakovo skola susidarė keliais būdais: a) suteikiant atsakovui paskolą iš kasos; b) suteikiant atsakovui paskolą bankiniu pavedimu; c) suteikiant atsakovui paskolą grynaisiais pinigais ir padarant atitinkamus įrašus korespondentinėje kasos sąskaitoje, t. y. paskolos suma, paimta iš avansinių apyskaitų, sumažinant atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skolą Bendrovei. Skolos susidarymo chronologija pateikta pradinio ieškinio priede Nr. 12. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai patvirtina Bendrovės pateiktų skaičiavimų autentiškumą ir pagrįstumą. Paskolas bankiniais pavedimais patvirtina banko sąskaitų išrašai (patikslinto ieškinio priedai Nr. 1-3). Paskolas, suteiktas grynaisiais pinigais, patvirtina atsakovo avansinė apyskaita (pradinio ieškinio priedas Nr. 11), kurioje sutampa koresponduojančios sąskaitos, tai patvirtina, kad, suteikus atsakovui paskolą grynaisiais pinigais, jo įsipareigojimas Bendrovei pagal avansinę apyskaitą buvo sumažinamas. Tai, kad ieškovės nurodomos aplinkybės yra teisingos, pagrindžia kasos dokumentai, kuriuos turi administratorius (patikslinto ieškinio priedai Nr. 4-7). Aplinkybes, kad atsakovas perėmė jo valdomų asmenų (UAB „Sintegra“) įsipareigojimus prieš Bendrovę, patvirtina ir kiti dokumentai, tiesiogiai nereferuojantys į skolą (patikslinto ieškinio priedas Nr. 8). Tai, kad atsakovas Bendrovei yra skolingas būtent 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt), patvirtina ir suteiktų trumpalaikių paskolų registras (t. 1, b. l. 339), pateiktas bankroto metu ir pasirašytas tuomečio Bendrovės vadovo M. Z. bei vyr. buhalterės R. Z.. Taigi byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių 282 586,98 Eur dydžio atsakovo skolą Bendrovei.

6. Dėl 88 818,06 Eur dydžio žalos ieškovė nurodė, kad į bylą pateikta viso atsakovo darbo Bendrovėje avansinė apyskaita (pradinio ieškinio priedas Nr. 11) patvirtina, jog, atleidus atsakovą iš darbo, jis neatsiskaitė su Bendrove ir liko skolingas 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai darbuotojui perduodamos lėšos atsiskaitytinai ir nurodoma jas panaudoti įmonės naudai, šios lėšos pervedamos su darbo santykiais susijusiam tikslui ir atsiradę santykiai kvalifikuojami kaip darbo santykiai, dėl tokių lėšų kilusiam ginčui išspręsti taikomos darbo teisės normos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-548/2013). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinės atsakomybės pagal darbo teisę tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytų dydžiu ir tvarka. Pagal DK 246 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2004 m. birželio 15 d. iki 2012 m. sausio 31 d. iš Bendrovės kasos atsakovui buvo suteikiamos piniginės lėšos, kurias jis naudojo Bendrovės veikloje, tačiau ataskaitinio periodo pabaigoje neatsiskaitė už visas jam perduotas lėšas ir liko skolingas 88 818,06 Eur (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt). Taigi ieškovei padaryta 88 818,06 Eur dydžio žala. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 ir 10 punktų pažeidimu. Pagal Taisyklių 9 punktą ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo); išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis; atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį; nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Atsakovas pažeidė nurodytus Taisyklių reikalavimus – Bendrovės buhalterijai nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų. Akivaizdu, kad yra ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir nurodytos žalos Bendrovei atsiradimo. Taip pat yra ir atsakovo kaltė, nes jis, žinodamas ir suprasdamas savo pareigą, jos nesilaikė ir neatsiskaitė už gautas lėšas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovas aptariamo pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais ir nurodytos žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Taigi yra visos būtinos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 straipsnis), todėl iš atsakovo priteistina 88 818,06 Eur dydžio žala, kurios sudėtį patvirtina su pradiniu ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai: (i) administratoriaus pažyma dėl negrąžintų avansinių išmokų (priedas Nr. 10), kurioje, susisteminant turimus Bendrovės avansinės apyskaitos duomenis, konstatuotas Atsakovo negrąžintas gautas avansinių išlaidų dydis (88 818,06 Eur); (ii) avansinės apyskaitos dokumentai iš Bendrovės buhalterinės programos (priedas Nr. 11), kurie patvirtina aplinkybes, susijusias su atsakovo gautomis, panaudotomis ir negrąžintomis piniginėmis lėšomis, t. y. šie rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina aplinkybes: a) kada ir kokios sumos buvo išmokėtos atsakovui; b) kokios sumos ir kam buvo panaudotos; c) kokios sumos nebuvo Bendrovei grąžintos; (iii) buvusio Bendrovės vadovo M. Z. administratoriui pateikti dokumentai.

7. Dėl 43 303,10 Eur dydžio žalos ieškovės nurodė, kad Bendrovės veiklos laikotarpiu atsakovas, naudodamas Bendrovės pinigines lėšas savo poreikiams tenkinti, įsigijo su Bendrovės veikla nesusijusių prekių (pvz., maisto produktų, laikrodžių, laisvalaikio prekių ir kt.), taip padarydamas Bendrovei žalą. Administratorius, įvertinęs turimas Bendrovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, nustatė, kad turtui, nesusijusiam su Bendrovės ūkine komercine veikla pirkti, atsakovas išleido 43 303,10 Eur (ekvivalentas litais – 149 516,95 Lt) sumą. Taigi atsakovas neteisėtai disponavo Bendrovės lėšomis kaip savomis, tenkino savo asmeninius poreikius, taip pažeidė Taisyklių 9 ir 10 punktuose įtvirtintus reikalavimus. Šiuos veiksmus atsakovas atliko sąmoningai, siekdamas patenkinti savo asmeninius interesus. Žalos dydis yra lygus atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti įsigytų prekių ir paslaugų vertei – 43 303,10 Eur. Nėra abejonių, kad tarp atsakovo veiksmų ir Bendrovei padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

8. Dėl ieškinio senaties skaičiavimo ieškovė pažymėjo, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju administratoriui apie Bendrovei padarytą žalą, atsakovui negrąžinus avanso, tapo žinoma tik 2012 metų pabaigoje, kai pavyko surinkti visus žalai apskaičiuoti reikalingus dokumentus, o apie atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti išleistas lėšas – tik 2013 metų viduryje. Ieškinys paduotas 2015 m. spalio mėnesį, nepraleidus ieškinio senaties termino. Jeigu atsakovas prašytų taikyti ieškinio senatį, o teismas manytų, kad ieškinio senatis praleista, ieškovė tokiu atveju prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes: (i) bankroto administratorius iki šios dienos neturi visų Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir remiasi turimų dokumentų fragmentais; (ii) įrodymų rinkimas administratoriui buvo apsunkintas dėl buvusių Bendrovės vadovų ir akcininkų nebendradarbiavimo, siekiant nuslėpti galimai nusikalstamas veikas ir lėšų iš Bendrovės pasisavinimą; (iii) dėl sudėtingo Bendrovės bankroto administratorius neturėjo galimybės anksčiau pateikti ieškinį.

10. Atsakovas pabrėžė, kad, jam išeinant iš darbo Bendrovėje, nebuvo jokių įsiskolinimų ir jam tuo metu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų grąžinti skolas.

11. Dėl 282 586,98 Eur skolos (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt) atsakovas nurodė, kad pradinio ieškinio priedas Nr. 12, kuriuo ieškovė grindžia reikalaujamą skolą, tai – nežinomų dokumentų ir nežinomų procedūrų pagrindu parengta suvestinė (Exel failo lentelė), kuri net nėra pasirašyta ir kurios turinys negali būti vertinamas kaip įrodymas. Ieškovė neatskleidžia, kodėl šis „įrodymas“ nepasirašytas ir kokių pirminių dokumentų pagrindu ši suvestinė parengta. Neaišku, nei kokiu būdu paskolos suteiktos, nei kokiu būdu paskolų dalis padengta. Dėl to iš ieškovės būtina išreikalauti dokumentus, kurių pagrindu atlikti įrašai apie paskolų gražinimą.

12. Lentelės 37 eilutėje yra įrašas „paskolos perkėlimas iš Sintegra“ 650 368 Lt (atitinkamai – 188 356 Eur). Tai – tariamos paskolos perkėlimas iš vieno juridinio asmens į kitą, o ieškovė šį įrašą sieja su paskola fiziniam asmeniui – atsakovui, nors tai yra akivaizdžiai nepagrįsta. Atmetus vien šį nepagrįstą įrašą, pagal ieškovės nepasirašytą suvestinę (pradinio ieškinio priedas Nr.12) tariamai atsakovui suteiktų paskolų likutis būtų 94 230 Eur. Ieškovės teiginiai, kad atsakovui suteiktas bankiniais pavedimais paskolas patvirtina banko sąskaitų išrašai, yra nepagrįsti. Ieškovė neįvardijo, kokio dydžio tariamų paskolų suteikimą neva įrodo patikslinto ieškinio priedai Nr.1-3. Be to, nurodytų priedų patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Šią civilinę bylą ieškovė pradėjo dar 2015 metais, tačiau Bendrovės banko sąskaitų išrašai nebuvo pateikti su pirminiu ieškiniu, nors reikalaujama bendra suma tiek pagal pirminį ieškinį, tiek ir pagal patikslintą ieškinį sutampa. Atsakovas, įvertinęs naujai pateiktus sąskaitų išrašus ir neva jam atliktus mokėjimus, dėjo visas pastangas nustatyti, kam priklauso banko sąskaitos, prie kurių nurodyti jo vardas ir pavardė, tačiau to padaryti jam nepavyko. Atsakovas naudojosi (duomenys neskelbtini) sąskaitomis, nes šis bankas yra (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas pareiškia, kad ieškovės naujai pateiktuose bankų išrašuose nurodytos sąskaitos nepriklauso jam.

13. Kartu atsakovas nurodė, kad patikslinto ieškinio priede Nr. 1 yra (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išklotinė, kuri pagal pateikiamą informaciją buvo atspausdinta dar 2014 metais, tačiau nėra jokių jos autentiškumą patvirtinančių įrodymų. Visi mokėjimai, susiję su atsakovu, įvardyti kaip dienpinigiai arba avansas už komandiruotę, t. y. atsakovo, kaip Bendrovės darbuotojo, darbo funkcijoms vykdyti skirtos lėšos, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2011 m. kovo 22 d. sudaro 65 630,40 Lt (atitinkamai – 19 007,87 Eur). Nurodyta suma nėra ir negali būti laikoma paskola, nes buvo skirta darbo funkcijoms vykdyti.

14. Patikslinto ieškinio priede Nr. 2 yra (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išklotinė, kuri taip pat atspausdinta dar 2014 metais, tačiau nėra jokių jos autentiškumą patvirtinančių įrodymų. Bendra pavedimų suma, siejama su paskolomis atsakovui, yra 155 000 Lt (atitinkamai – 4 4891,10 Eur). Paskutiniame priedo lape nurodytas 42 000 Lt (atitinkamai – 12 164,04 Eur) pavedimas įvardintas kaip atlyginimų mokėjimas, tačiau kaip tai susiję su atsakovu – neaišku, nors ši suma įtraukta į pirminio ieškinio priedo Nr. 12 33 eilutę kaip paskola atsakovui. Nurodytos sumos negali būti laikoma paskola, nes nėra jokių įrodymų dėl pateikto įrodymo tikrumo ir autentiškumo.

15. Patikslinto ieškinio priede Nr. 3 yra (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išklotinė, atspausdinta dar 2014 metais, tačiau nėra jokių jos autentiškumą patvirtinančių įrodymų. Visi nurodyti mokėjimai, susiję su atsakovu, įvardinami kaip dienpinigiai, avansas už komandiruotę arba darbo užmokestis, t. y. atsakovo, kaip Bendrovės darbuotojo, darbo funkcijoms vykdyti skirtos lėšos, kurių bendra suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 28 d. iki 2011 m. liepos 8 d. – 38 225,10 Lt (atitinkamai – 11 070,75 Eur). Be to, priedo Nr. 3 puslapiai 15, 17, 19 ir 21 kartojasi ir yra priede Nr. 2. Nurodyta suma nėra ir negali būti laikoma paskola, nes buvo skirta darbo funkcijoms vykdyti. Be to, nėra jokių įrodymų dėl pateikto įrodymo tikrumo ir autentiškumo.

17. Priede Nr. 4 pateiktos kopijos kasos orderių, išrašytų Bendrovės 2006 metais. Įvertinus įneštas ir išduotas pinigų sumas, susidaro 8 535,32 Eur skirtumas, kurio neva negrąžino atsakovas.

18. Priede Nr. 5 pateiktos kopijos kasos orderių, išrašytų Bendrovės 2007 metais. Įvertinus įneštas ir išmokėtas pinigų sumas, susidaro 13 200,06 Eur skirtumas, kurio neva negrąžino atsakovas.

19. Prieduose Nr. 6 ir Nr. 7 pateikti Bendrovės Kasos knygos išrašai už 2008, 2009 metus, kuriuose tėra išvestinė informacija, tačiau, nesant pirminių buhalterinių dokumentų, tokia informacija negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes net nėra galimybės nustatyti, kokia valiuta nurodytos sumos. Be to, ieškovė pateikė fragmentiškus įrodymus – tik kasos knygos išrašus dėl atsakovui neva išmokėtų sumų ir nė vieno įrašo apie atsakovo įneštus pinigus, nors su pradiniu ieškiniu pateiktame priede Nr. 12 pati ieškovė nurodė, jog 2008-2009 metais atsakovas Bendrovei įmokėjo 180 469,57 Lt (52 267,60 Eur).

21. Ieškovės argumentai, kad atsakovo 282 586,98 Eur (ekvivalentas litais – 975 716,34 Lt) skolą Bendrovei patvirtina ir suteiktų trumpalaikių paskolų registras (t. 1, b. l. 339), yra nepagrįsti. Pirma, buvęs Bendrovės vadovas M. Z. yra pripažintas kaltu dėl įmonės tyčinio bankroto, be to, pats administratorius nurodė, jog buvęs vadovas neperdavė visų Bendrovės dokumentų bei turto. Pagal paskutinį Bendrovės balansą, sudarytą ir pasirašytą M. Z., bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė turėjo turto, kurio vertė – beveik tokia pati, kiek teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų – 17,8 mln. Lt (5,169 mln. Eur). Tačiau paaiškėjo, kad šie M. Z. sudaryti ir pasirašyti dokumentai neatitinka tikrovės, nes administratoriui neperduota beveik jokio vertingo turto, iki šios dienos Bendrovės kreditoriams neišmokėta nė vieno euro. Antra, tarp įmonės vadovo M. Z. ir atsakovo buvo kilęs akivaizdus konfliktas dėl Bendrovės valdymo ir veiklos. Tuo metu atsakovas inicijavo Bendrovės ir jos valdymo organo (Bendrovės vadovo) veiklos tyrimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau tam priešinosi Bendrovės vadovas M. Z. (t. 2, b. l. 46-58). Vadovaujantis CK 6.870 straipsniu, paskolų suteikimo faktą ieškovė turėtų įrodinėti Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, bankiniais pavedimais ir kitais dokumentais, kurie patvirtintų paskolos dalyko perdavimą atsakovui. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui būtų suteikta paskolų 282 586,98 Eur sumai.

22. Ieškinio reikalavimas dėl 88 818,06 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pradinio ieškinio priedas Nr. 11, kuriuo remiasi ieškovė, nepasirašytas, tai – nežinomų dokumentų ir nežinomų procedūrų pagrindu parengtas projektas (Exel failo lentelė), kurio turinys negali būti vertinamas kaip faktas ar įrodymas. Be to, tuo pačiu priedu ieškovė įrodinėja ir negrąžintą paskolą. Priedą Nr. 11 sudaro 3987 eilučių, kuriose esantys įrašai – nesuprantami, atlikti nežinomų dokumentų pagrindu. Atsakovas spėja, kad ieškovės įvardytos 88 818,06 Eur žalos (ekvivalentas litais – 306 671,01 Lt) didžiausia dalis yra nurodyta suvestinės 3985 eilutėje – 88 201,60 Eur (ekvivalentas litais – 304 542,49 Lt). Šis įrašas atliktas 2011 m. gruodžio 31 d., grindžiamas dokumentu Nr. MSU00022, kuris atsakovui nežinomas, todėl jis negali gintis nuo tokių teiginių. Be to, dėl konflikto su Bendrovės vadovu M. Z. atsakovas jau nuo 2011 spalio 1 d. nebūdavo Bendrovėje ir nevykdė jokių ūkinių operacijų – šį faktą įrodo atsakovui vadovo atsiųstas nurodymas pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą (atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas Nr.1).

23. Reikalaujamą iš atsakovo 88 818,06 Eur dydžio žalą ir jos sudėtį ieškovė grindžia administratoriaus pažyma dėl negrąžintų avansinių išmokų (patikslinto ieškinio priedas Nr. 10), kurioje susisteminti turimi Bendrovės avansinės apyskaitos duomenys ir nustatytas atsakovo negrąžintų avansinių išmokų dydis – 88 818,06 Eur. Tačiau ši nepasirašyta pažyma net negali būti laikoma dokumentu. Tokia pažyma, net jeigu ir būtų pasirašyta, negali būti laikoma tinkamu skolos patvirtinimu, nes joje pateikti duomenys nėra pagrįsti.

24. Ieškinio reikalavimas dėl 43 303,10 Eur žalos taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo išmokėtos Bendrovės piniginės lėšos, už kurias jis neva įsigijo daiktus asmeniniams poreikiams. Kadangi nenurodyta, kaip atsakovui buvo perduotos Bendrovės piniginės lėšos, kurias jis neva naudojo asmeniniams pirkiniams, atsakovas negali net nustatyti, ar šis reikalavimas nedubliuoja kitų ieškinio reikalavimų – dėl negrąžintos skolos ar avansų. Kita vertus, už kokius įsigytus daiktus apmokėti, o už kokius – ne, kokias įmonės vardu išrašytas sąskaitas įtraukti į Bendrovės apskaitą, o kokių neįtraukti, gali priimti ir priėmė Bendrovės vadovas, o ne atsakovas, kuris buvo darbuotojas. Šiuo atveju atsakovas turėtų būti Bendrovės vadovas, kurio sprendimu sąskaitos įtrauktos į apskaitą, pripažįstant, kad prekės įsigytos įmonės poreikiams tenkinti. Vien tik sąskaitos išrašymas įmonės vardu ar jos pasirašymas nesukelia įmonei žalos. Žala gali atsirasti tik tada, kai įmonės vadovas tokią sąskaitą nusprendžia įtraukti į įmonės apskaitą, pripažindamas tai veiklos sąnaudomis, o darbuotojui, apmokėjusiam pagal sąskaitą, kompensuodamas iš įmonės lėšų. Kita vertus, jeigu darbuotojas už įmonės lėšas įsigyja turtą, nesusijusį su įmonės veikla, tokias lėšas įmonė išieško iš darbuotojo, kai būna priimtas sprendimas neįtraukti į apskaitą ir nepripažinti sąnaudomis įmonės vardu išrašytos sąskaitos.

29. Atsakovas pagal 2002 m. spalio 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 01 nuo 2002 m. spalio 30 d. buvo paskirtas UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini), o nuo 2002 m. lapkričio 26 d. jam pavesta eiti (duomenys neskelbtini). Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2005 m. sausio 24 d. atsakovo (darbuotojo) prašymu (tuo metu galiojusio DK 127 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovė ir atsakovas 2006 m. kovo 31 d. pasirašė naują darbo sutartį Nr. 57, kuria atsakovas nuo 2006 m. balandžio 3 d. priimtas į UAB „ERP“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Šios Darbo sutarties 10 punkte atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotą turtą, jeigu šis bus prarastas ar sugadintas dėl jo kaip darbuotojo kaltės.

31. Atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. tapo ir UAB „ERP“ akcininku – 45 proc. Bendrovės akcijų savininku.

32. 2011 m. rugsėjo mėnesį prasidėjo didžiųjų UAB „ERP“ akcininkų, turėjusių po 45 proc. Bendrovės akcijų, t. y. atsakovo ir M. Z., ėjusio ir Bendrovės vadovo pareigas, nesutarimai dėl Bendrovės paskolos sutarties su Nordea banku pratęsimo ir atsakovo laidavimo už prievolių bankui įvykdymą.

33. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2012 m. vasario 9 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiškimu).

41. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovei 282 586,98 Eur paskolų sumos.

42. Ieškovės bankroto administratorius, remdamasis turimais UAB „ERP“ buhalteriniais duomenimis apie atsakovui suteiktas paskolas, nurodė, kad visas paskolas, gautas laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2007 m. lapkričio 28 d., atsakovas grąžino 2007 m. gruodžio 28 d.; tuo tarpu negrąžintų paskolų sumos ėmė formuotis nuo 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2011 m. liepos 1 d. negrąžintų paskolų suma buvo 282 586,98 Eur (975 716,34 Lt); ši suma susideda iš: 1) atsakovui kasos dokumentų ir bankinių pavedimų pagrindu suteiktų paskolų: 2) atsakovo kaip atskaitingo asmens lėšų, kurios buvo prilygintos suteiktoms paskoloms (avansinės apyskaitos 1347, 1592, 1785, 2483, 2782, 3092, 3670 eilutės, koresponduojančios su atsakovui suteiktų paskolų lentelėje nurodytais duomenimis); 3) atsakovui perkeltos UAB „Sintegra“ 188 359,59 Eur (650 368 Lt) skolos, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti UAB „ERP“.

43. Paskolos teisinius santykius sukuria sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinis sandoris, kuris laikomas sudarytu nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, kt.).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad žodis „paskola“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pirmąją pagrindinę prasmę yra skolinami pinigai, t. y. grąžintinai perduodami pinigai. Šiuo atveju yra svarbūs du aspektai: pirma, kad pinigai yra perduodami; antra, kad jie turi būti grąžinami. Asmens veiksmai, priimant pervestus pinigus, kai jų mokėjimo paskirtyje nurodyta „Paskola“, suteikia pagrindą vertinti, kad pinigai gauti kaip paskola. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013, kt.).

46. Nagrinėjamu atveju ieškovė paskolų suteikimo atsakovui faktą įrodinėja tokiais įrodymais: 1) banko sąskaitų išrašais (patikslinto ieškinio priedai Nr. 1-3); 2) kasos dokumentais (patikslinto ieškinio priedai Nr. 4-7); 3) Bendrovės kompiuteryje rasta atsakovo avansine apyskaita (pradinio ieškinio priedas Nr. 11); 4) UAB „ERP“ Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) teiktomis deklaracijomis (2004-2010 metų); 5) Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-312-2021 atliktos 2019 m. rugsėjo 30 d. Ekspertizės aktu Nr. 11-1436(18); 6) paskolų suvestine (pradinio ieškinio priedas Nr. 12).

51. Atsakovas taip pat nurodė, kad Bendrovėje, įvardijant, jog teikiamos paskolos, iš tiesų taip darbuotojams buvo mokamos premijos.

52. Pažymėtina tai, kad ieškovės UAB „ERP“ ir atsakovo 2006 m. kovo 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 57 4 punkte nustatyta, kad darbuotojui gali būti mokami priedai ir premijos, jeigu tokias nustato darbdavys atskiru rašytiniu sprendimu. Ilgai trukusio teismo proceso metu atsakovas nepateikė įrodymų (bent netiesioginių) savo pozicijai dėl premijų jam, kaip darbuotojui, skyrimo ir mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kurių mokėjimų, įvardytų paskolomis, sumos – itin didelės. Byloje nėra duomenų, kad tokio dydžio sumų ir įvairiausiu periodiškumu, nesant jokios sistemos, mokėjimas buvo susijęs su premijų už darbą mokėjimu. Kita vertus, pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas ginčo laikotarpiu, nurodydamas, kad dengia paskolas, Bendrovei yra grąžinęs iš viso 251 150,57 Lt (72 738,23 Eur). Jeigu pinigai buvo gaunami kaip premijos už darbo rezultatus, nėra jokio pagrindo jų grąžinti. Be to, jeigu atsakovas, žinodamas, jog, pridengiant paskolų teikimu, mokamos premijos, ir sutikdavo priimti apsimestiniu pagrindu perduodamas pinigų sumas, jam tenka neigiami tokio elgesio padariniai – nepateikus įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie mokėtas premijas, nepavyks nuginčyti prievolės grąžinti pinigus, priimtus paskolos paskirties pagrindu.

53. Pažymėtina tai, kad prie bylos pridėtuose keturiuose segtuvuose esančių UAB „ERP“ kasos dokumentų (2006-2009 metų) originalų analizė patvirtina, jog Bendrovė teikdavo paskolas savo darbuotojams, tarp jų – ir generaliniam direktoriui M. Z., pardavimų direktorei O. R., finansų direktorei N. B.. Kasos dokumentai patvirtina, kad lėšos iš kasos paskolos pagrindu ne tik buvo išmokamos, bet ir priimamos į kasą, fiksuojant paskolintų lėšų grąžinimą (pvz., 2008 m. kasos dokumentų segtuve esantys 2008 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderis Nr. MKL422 dėl 5 180 Lt paskolos generaliniam direktoriui M. Z.; 2008 m. birželio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. MKL500427 dėl 20 000 Lt paskolos generaliniam direktoriui M. Z.; 2008 m. liepos 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. MKL500466 dėl 10 000 Lt paskolos finansų direktorei N. B.; 2008 m. rugpjūčio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. MKL500464 dėl 120 000 Lt paskolos generaliniam direktoriui M. Z.; 2008 m. gegužės 29 d. kasos pajamų orderis GKL Nr. 500133 dėl pardavimų direktorės O. R. grąžintų 2 000 Lt paskolai dengti, 2008 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis GKL Nr. 500137 dėl M. Z. grąžintų 16 176 Lt paskolai dengti; 2008 m. rugsėjo 8 d. kasos pajamų orderis GKL Nr. 500144 dėl M. Z. grąžintų 5 000 Lt paskolai dengti; 2009 m. vasario 17 d, ir vasario 25 d. kasos pajamų orderiai GKL Nr. 500173 ir GKL Nr. 500175 dėl N. B. grąžintų 1 500 Lt ir 1 600 Lt paskolai dengti, kt.).

54. Paskolų Bendrovės darbuotojams teikimo faktą, be kita ko, pagrindžia ir Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „ERP“ teiktos 2005, 2006, 2007, 2009, 2009, 2010, 2011 metų deklaracijos apie fiziniams asmenims suteiktas ir jų grąžintas paskolas (Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) teismui 2019 m. lapkričio 25 d. pateikti dokumentai).

56. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio reikalavimų, nurodė, kad UAB „ERP“ kasos išlaidų orderiuose yra ne originalūs buvusio vadovo M. Z. parašai, bet parašų faksimilės, tokie buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini suklastotais ir jais negali būti remiamasi kaip įrodymais, patvirtinančiais atsakovo skolą.

58. Atsakovas teismo proceso metu kėlė abejones, ar visuose kasos dokumentuose esantys parašai yra jo, tačiau neįrodinėjo savo parašų kasos orderiuose suklastojimo fakto. Nagrinėjamoje byloje teismas tenkino atsakovo prašymą ir 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę atsakovo parašų (duomenys neskelbtini) pateiktuose į bylą banko kortelių išdavimo dokumentuose tikrumui ištirti. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2021 m. gruodžio 23 d. Ekspertizės akte Nr. 11-2788(21) nurodė, kad, lyginant tiriamuosius parašus su tyrimui pateiktais G. R. parašų pavyzdžiais, buvo nustatyta topografinio, bendrųjų, specialiųjų parašų požymių sutapimų bei skirtumų, tačiau jie nesudaro individualios požymių visumos, pakankamos teigiamai išvadai, taip pat požymių visumos, pakankamos neigiamai išvadai, nes parašai yra trumpi ir paprastos grafinės sandaros, sudaryti iš paprastos konstrukcijos neraidinio elemento ir užraito, kurie yra neinformatyvūs ir jų identifikacinė reikšmė menka. Dėl šių priežasčių teismo ekspertai negalėjo nustatyti, tirti pateiktuose dokumentuose dėl banko kortelės išdavimo su atsakovu susiję parašai yra jo ar ne.

59. Prieš skiriant šią teismo ekspertizę, atsakovas buvo pakviestas į teismą tam, kad, peržiūrėjęs UAB „ERP“ kasos dokumentų (2006-2009 metų) segtuvuose esančius kasos orderius, įvertintų juose esančius parašus ir tie, kurių tikrumu jis neabejoja, būtų pateikti kaip laisvieji rašysenos pavyzdžiai teismo ekspertizei atlikti. Atsakovas, 2021 m. lapkričio 23 d. atvykęs į teismą, nurodė, kad nekvestionuoja savo parašų, esančių: 2006 m. kasos dokumentų segtuve: 1) 2006 m. spalio 10 d. kasos pajamų orderyje serija GKL Nr. 500045 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G. R. (duomenys neskelbtini) esančio parašo; 2) 2006 m. rugpjūčio 8 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500135 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 3) 2006 m. rugpjūčio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500134 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 4) 2006 m. balandžio 25 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500093 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo. 2007 m. kasos dokumentų segtuve: 1) 2007 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderyje serija GKL Nr. 500116 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G. R.“ esančio parašo; 2) 2007 m. gruodžio 28 d. kasos pajamų orderyje serija GKL Nr. 500112 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G. R.“ esančio parašo; 3) 2007 m. vasario 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500221 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 4) 2007 m. rugsėjo 10 d. kasos pajamų orderyje serija GKE Nr. 000028 skiltyje „Priimta iš (duomenys neskelbtini) G. R.“ esančio parašo. 2008 m. kasos dokumentų segtuve: 1) 2006 m. balandžio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500094 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 2) 2008 m. lapkričio 11 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500546 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 3) 2008 m. spalio 21 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500527 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo; 4) 2008 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. MKL 500390 skiltyje „Gavėjo parašas“ esančio parašo.

60. Dėl atsakovo argumentų, kad kai kuriuose kasos dokumentuose esantys jo parašai yra akivaizdžiai skirtingi, pažymėtina tai, jog ir kituose bylos dokumentuose, kuriuose esančių parašų tikrumu nėra pagrindo abejoti, esantys atsakovo parašai vizualiai skiriasi nuo tų, kuriuos atsakovas, prieš skiriant teismo ekspertizę, pateikė kaip eksperimentinius rašysenos pavyzdžius. Pvz., atsakovo, kaip vienintelio UAB „Sintegra“ akcininko, 2011 m. balandžio 15 d. sprendime esantis atsakovo parašas, Prašyme registruoti Juridinių asmenų registre pakeistus UAB „Sintegra“ steigimo dokumentus 2011 m. gegužės 9 d. atsakovo parašas aiškiai skiriasi nuo teismo ekspertizei teiktų atsakovo eksperimentinių parašų pavyzdžių. Taip pat 2008 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderyje Nr. 500126, kuriuo atsakovas į Bendrovės kasą sumokėjo 44 077,75 Lt paskoloms dengti, 2008 m. balandžio 4 d. kasos pajamų orderyje GKL Nr. 500125, kuriuo atsakovas į Bendrovės kasą sumokėjo 15 416,82 Lt paskoloms dengti, esantys atsakovo parašai aiškiai skiriasi nuo teismo ekspertizei teiktų atsakovo eksperimentinių parašų pavyzdžių. Teismo nuomone, parašų dokumentuose skirtingumą gali lemti tiek rašymo priemonės patogumas, tiek tai, ar asmuo pasirašo patogiai sėdėdamas, ar stovėdamas, pasilenkęs ir pan. Kol įstatymo nustatyta tvarka nepaneigtas parašų konkrečiuose tikrumas, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pasirašytais dokumentais, juolab kai juose įvardytų operacijų faktui patvirtinti yra pateikta ir kitų rašytinių įrodymų.

63. Atsakovas, gindamasis nuo ieškinio reikalavimų, taip pat nurodė, kad ieškovės su patikslintu ieškiniu pateikti (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašai (patikslinto ieškinio priedai Nr. 1-3) negali būti patikimi įrodymai, nes šiuose išrašuose nurodytos sąskaitos, prie kurių yra atsakovo vardas ir pavardė, nepriklauso jam.

64. Ieškovė pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 7076, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė G. R.. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad į sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami atsakovui skirti dienpinigiai komandiruotėms, avansai kaip atskaitingam Bendrovės darbuotojui, kompensuojamos išlaidos už Bendrovei pirktas prekes, paslaugas (pvz., 2010 m. lapkričio 9 d. pavedimu atsakovui pervesta 9 137,10 Lt už pagal sąskaitą Nr. 00006000 Bendrovės vardu pirktą aukcione meno kūrinį), be to, į šią banko sąskaitą buvo pervestas ir atsakovui skirtas darbo užmokestis (2011 m. gegužės 10 d. pervestas DU už 4 mėn. – 12 000 Lt).

65. Būtent į šią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui 2010 m. gruodžio 21 d. mokėjimu, nurodant, kad pagal paskolos sutartį, pervesta 32 000 Lt suma, 2011 m. kovo 4 d. mokėjimu, taip pat nurodant, kad pagal paskolos sutartį, – 49 000 Lt, 2011 m. balandžio 21 d. mokėjimu, nurodant, kad paskolos sutarties pagrindu, – 25 000 Lt, 2011 m. birželio 7 d. mokėjimu, nurodant, kad pagal prašymą pagal paskolos sutartį, – 49 000 Lt. Taigi į aptariamą banko sąskaitą paskolos pagrindu pervesta iš viso 155 000 Lt (44 891,10 Eur).

110. Atsakovo teigimu, ši sutartis negali būti pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės reikalaujamą skolą, nes nėra nė vieno įrodymo apie prievolės egzistavimo faktą, t. y. apie 650 368 Lt dydžio paskolos suteikimą UAB „Sintegra“.

120. Ieškovės teigimu, nurodytos 88 818,06 Eur negrąžintų nepanaudotų avansinių lėšų sumos dydį ir sudėtį patvirtina rašytiniai įrodymai: 1) bankroto administratoriaus pažyma dėl negrąžintų avansinių išmokų, kurioje susisteminti turimi UAB „ERP“ avansinės apskaitos duomenys; 2) UAB „ERP“ buhalterinės programos avansinės apyskaitos duomenys, kuriuose užfiksuota, kada ir kokios sumos buvo išmokėtos atsakovui; kokios sumos ir kam buvo panaudotos; kokios sumos Bendrovei negrąžintos; 3) buvusio Bendrovės vadovo M. Z. administratoriui pateikti dokumentai.