- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-1235-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10224-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjo) ir Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. (G. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 33 484,25 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu priteista ieškovei BUAB „ERP“ iš atsakovo G. R. 208 207,06 Eur skola, 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos už priteistą 208 207,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 383,74 Eur bylinėjimosi išlaidos. Civilinės bylos nagrinėjimas užtruko net 6 metus ir 7 mėnesius, t. y. pernelyg ilgai dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų, ir už visą šį laikotarpį buvo priteistos procesinės palūkanos, kurias teko sumokėti įvykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi, 2022 m. lapkričio mėnesį įvykdydamas teismo sprendimą, ieškovas patyrė žalą (nuostolius), nes sumokėjo 33 484,25 Eur procesines palūkanas vien už užtrukusį bylos nagrinėjimą dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų - byla pirmą kartą buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme priimant neteisėtą ir vėliau apeliacinės instancijos panaikintą sprendimą, todėl byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teismo iš naujo.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė (toliau – atsakovė) su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad procesinės palūkanos iš ieškovo buvo priteistos dėl negrąžintos 208 207,06 Eur, t. y. dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Ieškovas, visą bylinėjimosi laiką naudojosi BUAB „ERP“ lėšomis, gavo iš to naudos, todėl iš jo priteistos procesinės išlaidas, negali būti laikomi materialiniais nuostoliais – žala, kurią jis patyrė dėl panaikinto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo. Procesinės palūkanos apskaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme pradžios (2015 m. spalio 23 d.) iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priėmimo. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo nuostolių skaičiavimas yra neteisingas, kadangi civilinės bylos Nr. e2-511-232/2017 nagrinėjimo terminui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas jokios įtakos neturėjo. Tokia išvada grindžiama tuo, kad nesvarbu, kokį sprendimą byloje priimtų Vilniaus apygardos teismas, proceso trukmė, nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą, būtų ta pati, t. y. nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Kadangi jokių įrodymų, kad žala ieškovui kilo dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2019 m. sausio 10 d., nėra, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.272 straipsnyje yra nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto, priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas.
Dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų/ neteisėto neveikimo
7. Teismas pagal Liteko duomenis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-511-232/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-28-464/2018 atliktus procesinius veiksmus, bylos nagrinėjimo vilkinimo teisėjo (teismo) veiksmuose nenustatė.
8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo buvo sudėtinga ir dėl faktinių aplinkybių nustatymo, ir dėl taikytinos teisės taikymo, ir dėl ilgo laikotarpio dėl kurio buvo prašoma skolos ir kitų mokėjimų priteisimo. Pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo dėl teismo klaidos, kuomet pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir tinkamai neišaiškino jam išspręsti reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, o identifikavęs ne tokio pobūdžio žalos padarymą, kurią byloje įrodinėjo ieškovė, suklydo dėl apeliantui taikytinos atsakomybės rūšies ir todėl galėjo netinkamai įvertinti jos apimtį. Ši teismo klaida buvo pataisyta antrą kartą bylą nagrinėjant teisme. Antrą kartą bylą nagrinėjant teisme, byla buvo teisingai išnagrinėta, nes tai nustatė Lietuvos apeliacinis teismas. Įstatymai numato, kad aukštesnės instancijos teismas turi teisę panaikinti žemesnės instancijos sprendimą, tačiau aukštesnės instancijos teismo išvados dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo pagrindų, nėra žemesnės instancijos teismui privalomos. Pagal Liteko duomenis antrą kartą bylą nagrinėjant teisme kitos sudėties teismas reikalavo iš proceso dalyvių papildomų duomenų (įrodymų), taip pat buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Taigi, kitos sudėties teismas kitaip nagrinėjo civilinę bylą, kitaip vertino šalių pateiktus įrodymus, rinko kitus, jo manymu, bylai reikšmingus įrodymus, ir todėl priėmė kitokį sprendimą, negu pirmą kartą bylą nagrinėjantis teismas.
9. Teismas sprendė, kad byloje teisėjo (teismo) neteisėti veiksmai ar neteisėtas neveikimas nenustatyti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes nėra vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti (CPK 178 straipsnis).
10. Taip pat teismas pažymėjo, kad teismo procesai užsitęsė ir dėl to, kad nors faktiškai ieškovas buvo skolingas BUAB „ERP“ 208 207,06 Eur, tačiau šią savo prievolę nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 metų ginčijo, kol galiausiai šios skolos sumokėjimas buvo iš jo priteistas teismo sprendimu.
Dėl ieškovo argumento, kad jam ilgą laiką buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė
11. Teismas nurodė, kad toks ieškovo pareikštas argumentas atsakovei yra siurprizinis, ir teismo posėdžio metu atsakovė dėl jo nepasisakė. Nors ieškovas teigė, kad jam civilinėje byloje Nr. Nr. e2-511-232/2017 nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuri ribojo teisę naudotis ir turtu, ir piniginėmis lėšomis, tačiau teismas iš Liteko nustatė, kad ieškovui turto areštas buvo pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. e2-511-232/2017, kuri teisme gauta 2016 m. rugpjūčio 9 d., o išnagrinėta 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Todėl teismo vertinimu, ieškovo argumentas, kad jis patyrė nepatogumus dėl piniginių lėšų ir turto naudojimo apribojimų dėl civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuojančią valstybės atsakomybę už neteisėtus teismo ir teisėjo veiksmus nagrinėjant civilinę bylą ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes. Teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismas tiesiog padarė klaidą priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-511-232/2017, yra nepagrįsta. Teismo klaida galima būtų pripažinti teismo veiksmus, jeigu pirmos instancijos teismas būtų bent jau kvalifikavęs, nors ir neteisingai, šalis siejančius teisinius santykius, klaidingai motyvuodamas ir grįsdamas teismo sprendimą. Tokias klaidas galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Teismų procesinių sprendimų turinys ir išvados akivaizdžiai įrodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščius pažeidimus nevykdydamas esminių teismo pareigų - atliko neteisėtus veiksmus, padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, kurios lėmė procesinio sprendimo neteisėtumą.
12.2. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, jog teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015). Nagrinėjamu atveju nurodyti akivaizdūs ir šiurkštūs teisės pažeidimai yra susijęs su tiesioginiu teismo pareigu vykdant teisingumą pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas panaikintą sprendimą aiškiai pažeidė CPK įtvirtintus imperatyvius reikalavimus susijusius su teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą bei pareigą kvalifikuoti tarp šaliu susiklosčiusius teisinius santykius, nes tai yra būtina teismui siekiant teisingai išspręsti kilusi ginčą ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Taip pat pažeidė dispozityvumo principą, nes nepaisydamas ieškovės BUAB ERP nustatyto ieškinio dalyko ir jo faktinio pagrindo, iš dalies modifikavo ieškovės nurodytą faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą, t. y. nusprendė, kad G. R. civilinė atsakomybė taikytina kaip vienam iš bendrovės vadovų, ko ieškovė byloje net neįrodinėjo.
12.3. Teismas šioje byloje klaidingai identifikavo ir vertino ieškovo pateiktus argumentus dėl jo atžvilgiu ilgai taikytu laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas kartu su 2025 m. sausio 16 d. prašymu pateikė į bylą naujus įrodymus, pagrindžiančius, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės G. R. atžvilgiu per visą ilgai trukusį bylos nagrinėjimą. Taip ieškovas paneigė atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, kad neva dėl ilgo bylos nagrinėjimo jis negražino skolos ir galėjo naudotis pinigais ir gauti naudą iš to, todėl atsakovės atstovė ir nebepasisakė. Todėl teismas nepagrįstai juos vertino kaip siurprizinius.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo ieškinyje nurodyti pažeidimai, susiję su neatskleista ginčo esme, visų faktinių bei teisinių aplinkybių neišaiškinimu, taikytinos atsakomybės rūšies ir netinkamos jos apimties taikymu. Teismo vertinimu minėtos klaidos nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad civilinė byla Nr. e2-511-232/2017 buvo sudėtinga ir dėl faktinių aplinkybių nustatymo, ir dėl taikytinos teisės taikymo, ir dėl ilgo laikotarpio, dėl kurio buvo prašoma skolos ir kitų mokėjimų priteisimo. Vien tai, kad procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 511-232/2017 buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nereiškia teismo neteisėtų veiksmų atlikimo CK 6. 272 straipsnio 2 dalies prasme.
13.2. Atsakovės nuomone, teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė esmines aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas ieškovo reikalavimas ir sprendime jas nurodė bei tinkamai vertino nagrinėjamos bylos kontekste.
13.3. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2024 m. liepos 19 d., parengiamojo proceso stadijoje ieškovas jokių įrodymų, kuriais būtų siekęs paneigti atsiliepimo argumentus, nepateikė. Todėl teismas pagrįstai ieškovo pateiktus naujus įrodymus pripažino siurpriziniais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
15. Iš byloje esančios medžiagos, ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo materialinis reikalavimas atlyginti jam padarytą žalą yra reiškiamas CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos deliktinės atsakomybės pagrindu. Apelianto ( ieškovo) įsitikinimu, dėl nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. e2-511-232/2017 panaikinto teismo sprendimo pernelyg ilgai užsitęsė teismo procesas ir tai įvyko dėl neteisėtų pirmosios instancijos teismo veiksmų bei tokias aplinkybes yra konstatavęs apeliacinės instancijos teismas. Tai nurodęs ieškovas iš Lietuvos valstybės prašė priteisti 33 484,25 Eur dydžio žalos atlyginimą.
16. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovo ieškinio netenkino. Teismas nenustatė, kad atliekant procesinius veiksmus ir nagrinėjant ieškovo minėtą bylą teisėjo (teismo) veiksmuose buvo proceso vilkinimo ir nustatyti neteisėti veiksmai.
17. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka teikdamas, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes bei priėmė neteisėtą sprendimą.
18. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsiranda dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šio straipsnio norma yra specialioji ir ji nustato valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje. Tačiau skirtingai nei šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, pagal minėto straipsnio 2 dalį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Šiuo atveju teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė gali pasireikšti tiek tyčia, tiek ir neatsargumu. Kaltė turi būti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-926/2000 ir kt.). Teisėjo kaltė yra tik kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų padaryti (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjo kaltė taip pat yra, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, jam taikyta drausminė atsakomybė, į jo padarytus pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį.
19. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovui neįrodžius bent vienos šios sąlygos žalai atsirasti, žalos atlyginimas negalimas.
20. Ieškovas įrodinėjo, kad nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-511-232/2017 ir atliekant procesinius veiksmus, tame tarpe taikant laikinąsias apsaugos priemones, nustatant terminus atsiliepimams pateikti, skiriant bylą į parengiamuosius teismo posėdžius bei teismo posėdžius, o taip pat byloje priimant teismo sprendimą, ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovo nuomone, pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme buvo akivaizdūs ir šiurkštūs teisės pažeidimai, kurie yra susiję su tiesioginiu teismo pareigų vykdant teisingumą pažeidimu ir juos pripažino apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teisėjo nagrinėjusio civilinę bylą kaltė neįrodyta (CK 6.248straipsnis).
21. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus bylos vilkinimo nagrinėjant kitą bylą teisėjo (teismo) veiksmuose nenustatė, o tai reiškia, jog teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų byloje nebuvo nustatyta. Apylinkės teismas pažymėjo, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo dėl teismo klaidos, kuomet pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir tinkamai neišaiškino jam išspręsti reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių, o identifikavęs ne tokio pobūdžio žalos padarymą, kurią nagrinėjamoje byloje įrodinėjo ieškovė, suklydo dėl apeliantui taikytinos atsakomybės rūšies ir todėl galėjo netinkamai įvertinti jos apimtį. Tokia teismo klaida buvo pataisyta antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad antrą kartą bylą nagrinėjant apygardos teisme, byla buvo teisingai išnagrinėta ir tai patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Kaip rodo kita bylos medžiaga ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, kad byla buvo sudėtinga dėl savo faktinių aplinkybių apimties ir jų nustatymo, ir dėl taikytos teisės taikymo, ir dėl ilgo laikotarpio, dėl kurio buvo iškeltas priteisti skolą reikalavimas bei kitų mokėjimų priteisimas. Vertinant nagrinėjamos bylos eigą matyti, kad bylą jau pakartotinai nagrinėjant, kitos sudėties teismas pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims teikti papildomus įrodymus ir šalys tokia teise pasinaudojo. Nustatyta, kad visapusiškam bylos aplinkybių išsiaiškinimui byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kuri buvo reikšmingas rašytinis įrodymas sprendžiant tarp šalių ginčui ir pakartotinai nagrinėjęs teismas kitaip vertino byloje pateiktų įrodymus bei priėmė kitokį byloje sprendimą, negu pirmą kartą bylą nagrinėjęs teismas.
22. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad teismas nagrinėjęs šią bylą netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais ir teismo ištirtais bei įvertintais duomenimis (apelianto ir atsakovo rašytiniais, taip pat apelianto žodiniais paaiškinimais, teiginiais šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo prijungtoje civilinėje byloje esančia medžiaga), tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ir pakankamai argumentavo savo išvadas dėl apelianto nurodomo teisėjo ir teismų veiksmų vertinimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies aspektu, padarydamas pagrįstą išvadą, jog nenustačius teisėjo (teismo) kaltų veiksmų, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio. Vien apelianto teiginių, kuriais jis vertina nagrinėjamojoje byloje turinčias faktines ir teisines aplinkybes, akivaizdžiai nepakanka, kad galima būtų pripažinti, jog neteisėti teisėjo (teismo) veiksmai, dėl jų atsiradusi žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos šioje byloje yra įrodyti (CPK 178 straipsnis).
23. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptarti ir nurodyti motyvai yra pakankami konstatuoti, kad pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra, todėl dėl kitų skunde ir atsiliepime į juos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis) ir teisingai taikė materialinės teisės normas, suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.