- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-946-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00956-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio Hidrostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Idavang“, uždaroji akcinė bendrovė „Dojus agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio Agrochemija“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio spedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Agrodema“, uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio Hidrostatyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Idavang“, uždaroji akcinė bendrovė „Dojus agro“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio Agrochemija“, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio spedicija“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, R. B. individuali įmonė, uždaroji akcinė bendrovė „Pasienis“, uždaroji akcinė bendrovė „Jupojos statybinės medžiagos“, S. R. komercinė įmonė, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, S. žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“, uždaroji akcinė bendrovė „EB teisė ir konsultacijos“, M. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai: B. T., A. R.-Ž., G. J., A. S., J. P., V. Š., Z. Z., I. E. ir R. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pareiškimu prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškime nurodoma, kad šiuo metu turimi kreditoriniai įsipareigojimai iš esmės yra dvigubai didesni nei turimo turto reali vertė. Jis neturi santaupų, viršijančių 1 MMA, akcijų, vertybinių popierių ar kito turto. Pareiškėjas turi pareigą išlaikyti sūnų, tačiau dėl blogos finansinės padėties neturi galimybės teikti išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Jo būtiniausioms išlaidoms padengti reikalinga 1 MMA dydžio suma.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė detalios informacijos, kas sudaro pareiškėjo gaunamas pajamas. VMI duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. vykdo individualią veiklą pagal pažymą, tačiau nepateikė duomenų, ar gauna pajamų iš šios veiklos. Pareiškėjas nėra pateikęs informacijos apie akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ bankuose turimas sąskaitas.
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrochema“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi sutartinių santykių su pareiškėju, todėl prašo nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu byloje.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius prašė nagrinėti pareiškėjo prašymą teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių MMA būtinumą, tai rodo, kad pareiškėjas siekia bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas.
5. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė netenkinti pareiškėjo pareiškimo. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas ne pirmą kartą teikia pareiškimą iškelti jam bankroto bylą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjo atžvilgiu, nes kilo abejonių, ar pareiškėjas iš tiesų siekė atstatyti mokumą, ar sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms. AB „SEB bankas“ vertinimu, pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą terminą.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Joniškio hidrostatyba“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skola juridiniam asmeniui – 551,40 Eur ir prašė ją išieškoti.
7. Suinteresuotas asmuo VSDFV Panevėžio skyrius prašė nagrinėti pareiškėjo prašymą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
8. Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Telšių apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija turimo turto vertę, todėl jo finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumą, nurodytą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje ir pareiškėjas yra nemokus.
11. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo, nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl bankroto fiziniam asmeniui iškėlimo nuo 2021 m. kreipiasi periodiškai, maždaug kas pusę metų, dėl ko nuolat stabdomi priverstinio išieškojimo procesai, auga palūkanos, delspinigiai bei vykdymo išlaidos. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais pareiškėjo pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti, nustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžia analogiškomis aplinkybėmis kaip ir ankstesniuose pareiškimuose. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių bei nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti jo nemokumą ar sąžiningumą kaip iš esmės pasikeitusį nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto procesinio sprendimo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2FB-448-676/2024.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipiasi jau ne pirmą kartą, visose bylose nuo 2021 m. yra atstovaujamas to paties profesionalaus teisininko advokato, kuriam puikiai yra žinomi įstatymo reikalavimai, keliami teikiant pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas vertino, kad šių duomenų neteikimas yra sąmoningas pareiškėjo ir jo atstovo pasirinkimas ir toks elgesys laikytas neatitinkančiu sąžiningo asmens, prašančio jam iškelti bankroto bylą standarto.
14. Pasisakydamas dėl prašomos patvirtinti 1 MMA dydžio būtinųjų išlaidų sumos, teismas nustatė, kad pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro 1 142 Eur, todėl prašoma patvirtinti būtinųjų išlaidų suma iš esmės lygi pareiškėjo gaunamoms pajamoms, neįskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kokių papildomų pajamų pareiškėjas planuoja gauti, kad įgytų lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti, teiktų išlaikymą nepilnamečiui sūnui, sumokėtų bankroto administravimo išlaidas, kuo didesne apimtimi atsiskaitytų su kreditoriais. Todėl konstatavo, kad pareiškėjas siekia bankroto procedūras panaudoti jo skolinių įsipareigojimų nurašymui.
15. Teismas pareiškėjo nesąžiningais veiksmais laikė ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7-457/2020 pareiškėjui grąžintas pagal 2017 m. balandžio 24 d. dovanojimo sutartį padovanotas nekilnojamasis turtas, tačiau pareiškėjo nuosavybė kaip juridinis faktas į šį nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota.
16. Atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekia gerinti savo finansinės būklės, nebendradarbiauja su kreditoriais, nesiekia bent iš dalies sumažinti savo skolų. Toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
17. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį ir apelianto (pareiškėjo) pareiškimą patenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad būtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl teismas neturėjo teisės ir pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertindamas ne tik pateiktų paaiškinimų, tačiau ir rašytinių įrodymų padarė nepagrįstas, nelogiškas ir teisiniam reguliavimui prieštaraujančias neteisėtas išvadas.
17.2. Teismo subjektyvi nuomonė stokoja elementarios logikos, nes apelianto (pareiškėjo) kreipimasis į teismą siekiant atkurti mokumą negali būti laikomas nesąžiningu. Apeliantas (pareiškėjas) veikė teisėtai ir siekė maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais, kartu sumažindamas vykdymo išlaidas (pvz., antstolių atlyginimą). Tuo tarpu teismo požiūris faktiškai palaiko priverstinį išieškojimą, kuris didina išlaidas ir mažina tiek skolininko galimybes atsiskaityti, tiek kreditorių galimybes atgauti didesnę skolos dalį. Tokia situacija naudinga tik antstoliams, bet ne skolininkui ir ne kreditoriams. Todėl apelianto (pareiškėjo) veiksmai yra sąžiningi ir negali būti laikomi skolų atsiradimo ar padidėjimo priežastimi.
17.3. Teismas nepagrįstai pripažino apeliantą (pareiškėją) nesąžiningu dėl neva nepateiktų duomenų apie sąskaitas ir turtą. Apelianto (pareiškėjo) teigimu, jis pateikė visą reikalingą informaciją, o kitos sąskaitos buvo areštuotos ir faktiškai tuščios, todėl jose negalėjo būti lėšų. Jų jis net negali uždaryti. Be to, jei teismui trūko duomenų, jis turėjo nustatyti terminą jiems pateikti, o ne daryti prielaidą apie nesąžiningumą. Kadangi teismas nenustatė fakto, jog turtas ar lėšos buvo nuslėpti, atsisakymas kelti bankroto bylą yra nepagrįstas.
17.4. Apeliantas (pareiškėjas) pateikdamas pareiškimą ne tik nurodė nemokumą sukėlusias priežastis, tačiau ir pateikė visus būtinus ir turimus dokumentus, kiek jie susiję su FABĮ 4 straipsnio 3-6 dalyje nustatytais reikalavimais, t. y. pateikė duomenis apie kreditorius, apie pajamas, apie šeimos sudėtį, turimą turtą, pasiūlė administratoriaus kandidatūrą ir kt. Pareiškimas atitiko įstatymo reikalavimus ir neturėjo trūkumų, todėl teismo reikalavimas pateikti papildomus įrodymus buvo susijęs ne su pareiškimo trūkumų šalinimu, o su bylos nagrinėjimu iš esmės. Teisės aktai nenustato pareigos visus įrodymus pateikti kartu su pareiškimu – jie gali būti teikiami ir vėlesnėse proceso stadijose.
17.5. Pagal FABĮ 5 straipsnį teismas, jei trūksta duomenų, turi teisę įpareigoti apeliantą (pareiškėją) pateikti papildomus dokumentus. Todėl, jei teismui jų trūko, jis turėjo nustatyti terminą jiems pateikti, o ne atsisakyti kelti bankroto bylą. Apeliantas (pareiškėjas) negali iš anksto numatyti, kokių papildomų dokumentų teismas gali pageidauti, ir nėra pareigos pateikti visus įmanomus duomenis be teismo nurodymo. Kadangi teismas nebuvo įpareigojęs pateikti papildomų dokumentų, jis negalėjo remtis jų nepateikimu ir tuo pagrindu vertinti apelianto (pareiškėjo) elgesio kaip nesąžiningo. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą yra nepagrįstas.
17.6. Apeliantas (pareiškėjas) prašė nustatyti 1 MMA būtinųjų išlaidų dydį, remdamasis vykdymo procese taikoma neišieškoma suma ir siekdamas patenkinti minimalius pragyvenimo poreikius. Atsižvelgiant į jo ribotas pajamas ir galimybes, toks prašymas yra pagrįstas. Apeliantas (pareiškėjas) nuolat dirba, iš jo pajamų vykdomos išskaitos, todėl jis nevengia prievolių ir sąžiningai siekia atsiskaityti su kreditoriais bei atkurti mokumą. Todėl vien toks prašymas negali būti laikomas nesąžiningu, juo labiau, kad galutinį būtinųjų išlaidų dydį vis tiek nustato teismas.
17.7. Apeliantas (pareiškėjas) veikė sąžiningai, nes pats atskleidė turimą turtą, nors galėjo to nedaryti. Turto neregistravo ne dėl nesąžiningumo, o dėl finansinių galimybių trūkumo (registracija reikalauja papildomų išlaidų). Todėl svarbiausia aplinkybė yra ne formali turto registracija, o tai, kad apeliantas (pareiškėjas) turto nenuslėpė ir pateikė visą informaciją teismui. Dėl to jo elgesys turi būti vertinamas kaip sąžiningas ir nesudaro pagrindo daryti išvadą apie nesąžiningumą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
18.1. Sprendžiant dėl apelianto (pareiškėjo) sąžiningumo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad apeliantas (pareiškėjas) nepateikia objektyvių duomenų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas (pareiškėjas) neteikia duomenų apie kreditorių reikalavimų tenkinimą, bendradarbiavimą dėl skolų modifikavimo (išdėstymo).
18.2. Susipažinus su pateiktu apelianto (pareiškėjo) pareiškimu bei lyginant apelianto (pareiškėjo) ankstesniuose pareiškimuose pateiktą informaciją susidaro nuomonė, kad apeliantas (pareiškėjas) ir toliau nesiekia kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, o siekia kaip galima greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis nusirašyti turimus įsiskolinimus kreditoriams.
18.3. Fizinio asmens bankroto proceso specifika lemia tai, kad apeliantui (pareiškėjui) prašant jam iškelti bankroto bylą, apeliantui (pareiškėjui) ir tenka pagrindinė našta įrodinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes, iš jų ir turimo turto vertę. Jeigu apeliantas (pareiškėjas) nepateikia arba atsisako pateikti reikiamus rašytinius įrodymus, tai bylą nagrinėjantis teismas turi teisę laikyti egzistuojant apeliantui (pareiškėjui) pačias nepalankiausias aplinkybes, kurias būtų patvirtinęs nepateiktas įrodymas. Fizinių asmenų bankroto įstatymas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.
18.4. Apelianto (pareiškėjo) elgesys kreditorių atžvilgiu vertintinas kaip pasyvumas skolinių įsipareigojimų vykdymo procese, bei fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliantas (pareiškėjas) neišnaudoja visų galimybių ir nededa pakankamų pastangų gauti atitinkančias savo profesiją ir sukauptą patirtį pajamas ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Toks apelianto (pareiškėjo) elgesys (neveikimas) neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas.
3. Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1443-657/2024, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartis, kuria netenkintas apelianto (pareiškėjo) pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad apelianto, pasyvumas, siekio nors kokia dalimi vykdyti skolinius įsipareigojimus nebuvimas laikytini nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra savarankišku FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu.
19.2. Skųsdamas teismo nutartį apeliantas (pareiškėjas) detaliai nepasisakė kokios naujos aplinkybės ar įrodymai atsirado po to, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta apeliantui (pareiškėjui) iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ar kokius įrodymus pateikė apie darbo santykius, gaunamas pajamas. Apeliantas (pareiškėjas) pakomentavo tik pastraipas apie tuščių banko sąskaitų išrašus bei apie tai, kad advokatui žinoma, kokius dokumentus reikia pateikti.
19.3. Apeliantas (pareiškėjas) nebendradarbiauja, nesielgia sąžiningai ne tik su kreditoriais, ar teikdamas informaciją teismui, bet ir su advokatu. Apelianto (pareiškėjo) elgesys, pvz., atsakymų neteikimas į advokato laiškus likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, rodo apelianto (pareiškėjo) abejingumą. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nedalyvauja nei pats nei jo atstovas teismo posėdyje, apie kurį buvo tinkamai informuotas.
Šalies argumentai
19.4. Apeliantas (pareiškėjas) teigia, kad neįregistruoja turto savo vardu, nes tam neturi lėšų bei, kad apelianto (pareiškėjo) elgesyje galima matyti sąžiningo elgesio apraiškų, mat turto turėjimo faktas nenuslėptas nuo teismo „nors turėjo realią galimybę šias aplinkybes nutylėti“. Tokie apelianto (pareiškėjo) argumentai yra deklaratyvus pasiteisinimas, iš kurių nėra aišku, kokių veiksmų jis ketina imtis (ar apskritai ketina imtis) dėl jam priklausančio turto, nuosavybės fakto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Dėl tokio apelianto (pareiškėjo) pasyvumo (neveikimo) bankroto proceso metu šio turto pardavimas būtų apsunkintas arba neįmanomas. Galimai tokiu pasyvumu siekiama, kad kreditoriai prarastų galimybę bent iš dalies (šio turto verte) atgauti savo kreditorinius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9687-941/2021 atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-218-1092/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą, ir sprendė, kad pareiškėjui kelti bankroto bylą yra netikslinga, nes jis turimus finansinius įsiskolinimus gali padengti per protingą 5 metų terminą (CPK 179 straipsnis).
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2659-323/2022 atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-679-889/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis palikta nepakeista, padarius išvadą, kad pareiškėjas nėra nemokus, turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais per 10 m. terminą (CPK 179 straipsnis).
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-10407-904/2022 iškėlė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-187-460/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą, konstatavęs, kad jis nėra nemokus ir jo turimas turtas ir gaunamos pajamos daro pareiškėją pajėgų per protingą laikotarpį įvykdyti visas turtines prievoles (CPK 179 straipsnis).
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-448-676/2024 atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1443-657/2024 Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartis palikta nepakeista, padarius išvadą, kad pareiškėjas tapęs faktiškai nemokiu, iki pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai ir nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas. Net gaudamas darbines pajamas, nebandė nors kiek įmanoma mažinti turimus įsiskolinimus, kas leidžia spręsti, jog tikėjosi, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Tokį pareiškėjo pasyvų elgesį skolinių įsipareigojimų atžvilgiu vertino kaip turintį nesąžiningumo požymių. Priešingas vertinimas akivaizdžiai pažeistų teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
Dėl ginčo esmės
8. Byloje ginčo nėra, kad apelianto (pareiškėjo) skoliniai įsipareigojimai ženkliai viršija turimo turto vertę, todėl jo finansinė padėtis atitinka fizinio asmens nemokumo sąvoką, nustatytą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar apeliantas (pareiškėjas) atitinka sąžiningo fizinio asmens kriterijų, kuris yra būtina sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti.
9. Sąžiningumo reikalavimas fiziniam asmeniui yra reikšmingas nuo pat bankroto bylos inicijavimo, nes jau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje yra vertinamas pareiškėjo sąžiningumas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Šioje stadijoje pasireiškiantis asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju turi būti vertinama ne tik tai, ar apeliantas (pareiškėjas) formaliai pateikė įstatyme nurodytus duomenis, bet ir jo elgesys visumoje, įskaitant apelianto (pareiškėjo) procesinį aktyvumą, pateiktos informacijos išsamumą bei siekiamus tikslus inicijuojant bankroto procesą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apelianto (pareiškėjo) apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad fizinio asmens bankroto institutas yra skirtas sąžiningam skolininkui, siekiančiam atkurti savo mokumą ir maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Todėl sąžiningumo kriterijus tokiose bylose yra viena esminių sąlygų bankroto bylai iškelti.
10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (pareiškėjo) argumentu, kad jo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savaime laikytinas sąžiningu vien dėl to, jog tokiu būdu siekiama sumažinti vykdymo išlaidas. Pažymėtina, kad bankroto bylos inicijavimas ne tik lemia vykdymo išlaidų augimo sustabdymą, bet ir sustabdo priverstinio išieškojimo procesus, taip apribodamas kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Todėl toks procesinis elgesys negali būti vertinamas vienareikšmiškai kaip naudingas kreditoriams. Be to, vien formalus naudojimasis įstatymo suteiktomis teisėmis savaime nepaneigia pareigos veikti sąžiningai. Teisės įgyvendinimas turi atitikti jos paskirtį ir negali būti naudojamas taip, kad būtų nepagrįstai pažeidžiami kitų asmenų, šiuo atveju – kreditorių, interesai.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto procese pareiškėjo pareiga atskleisti visą informaciją apie savo turtinę padėtį yra esminė prielaida teismui tinkamai įvertinti jo mokumo atkūrimo galimybes ir elgesio sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad duomenys apie dalį apelianto (pareiškėjo) turimų banko sąskaitų buvo gauti ne iš paties apelianto (pareiškėjo), o iš suinteresuoto asmens pateiktos informacijos. Tokia situacija objektyviai riboja teismo galimybę pasikliauti apelianto (pareiškėjo) pateikiamos informacijos išsamumu ir patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto (pareiškėjo) argumentai, jog minėtos sąskaitos buvo areštuotos ar jose nebuvo lėšų, nepaneigia aplinkybės, kad informacija apie jas turėjo būti pateikta kartu su pareiškimu. Bankroto procese svarbus ne tik faktinis turto buvimas ar nebuvimas, bet ir apelianto (pareiškėjo) elgesio skaidrumas bei jo bendradarbiavimas su teismu. Todėl aplinkybė, kad informacija apie dalį apelianto (pareiškėjo) turimų banko sąskaitų paaiškėjo ne jo iniciatyva, o iš kitų šaltinių, vertintina kaip pareigos atskleisti duomenis nevykdymas, kuris sudaro pagrindą abejoti jo sąžiningumu. Apelianto (pareiškėjo) paaiškinimai atskirajame skunde šiuo aspektu vertintini kaip siekis pateisinti nustatytus informacijos atskleidimo trūkumus.
12. Atmestini apelianto (pareiškėjo) argumentai, kad jis negalėjo numatyti, kokius duomenis būtina pateikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar iki skundžiamos nutarties priėmimo apelianto (pareiškėjo) atstovas 2026 m. sausio 14 d. e. laišku informavo apeliantą (pareiškėją) apie būtinybę patikslinti duomenis apie jo darbo santykius ir pajamas, taip pat pakartotinai priminė apie tai jau 2026 m. sausio 12 d. vykusio pokalbio metu. Minėtame susirašinėjime advokatas ragino apeliantą (pareiškėją) bendradarbiauti. Šios aplinkybės paneigia apelianto (pareiškėjo) argumentus, kad jis negalėjo žinoti, kokius duomenis reikia pateikti. Priešingai, jos patvirtina, kad apeliantui (pareiškėjui) buvo žinomas papildomų duomenų poreikis, tačiau jis jų nepateikė ir nebendradarbiavo nei su savo atstovu, nei su teismu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto procese apelianto (pareiškėjo) pareiga aktyviai bendradarbiauti ir teikti išsamią informaciją yra vieną iš sąlygų, leidžiančių vertinti jo sąžiningumą. Apelianto (pareiškėjo) pasyvus elgesys, pasireiškęs atsakymų į atstovo užklausas neteikimu, pagrįstai vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningo ir rūpestingo proceso dalyvio standarto. Todėl apelianto (pareiškėjo) argumentai, kad teismas turėjo papildomai įpareigoti jį pateikti duomenis, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi byloje nustatyta, jog apeliantui (pareiškėjui) buvo žinomas tokių duomenų poreikis, tačiau jis jų nepateikė savo iniciatyva.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (pareiškėjo) argumentu, kad jo prašymas nustatyti 1 MMA dydžio būtinųjų išlaidų sumą savaime laikytinas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas (pareiškėjas) nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudaro 1 142 Eur, todėl prašoma nustatyti būtinųjų išlaidų suma iš esmės atitinka visas jo gaunamas pajamas, neįvertinant papildomų finansinių įsipareigojimų, įskaitant nepilnamečio vaiko išlaikymą bei bankroto proceso administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto procesas yra skirtas ne tik užtikrinti minimalias skolininko pragyvenimo sąlygas, bet ir sudaryti realias prielaidas atsiskaityti su kreditoriais. Todėl apelianto (pareiškėjo) prašomas būtinųjų išlaidų dydis, kuris faktiškai eliminuoja galimybę skirti lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, neatitinka bankroto proceso tikslų. Nors apeliantas (pareiškėjas) pagrįstai nurodo, kad galutinį būtinųjų išlaidų dydį nustato teismas, tai nepaneigia aplinkybės, kad jo pateiktas prašymas, vertinamas kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, rodo siekį maksimaliai apriboti kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (pareiškėjo) argumentu, kad vien turto atskleidimas savaime patvirtina jo sąžiningumą. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procese svarbus ne tik turto deklaravimas, bet ir realių prielaidų sudarymas šį turtą panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantui (pareiškėjui) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o apeliantas (pareiškėjas) nesiėmė veiksmų šiam trūkumui pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto (pareiškėjo) pasyvumas sudaro prielaidas apsunkinti ar net padaryti neįmanomą šio turto realizavimą bankroto proceso metu, taip mažinant kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Todėl vien formalus turto atskleidimas, nesant aktyvių veiksmų užtikrinti jo panaudojimą kreditorių interesams, negali būti laikomas pakankamu sąžiningo elgesio įrodymu.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, nesąžiningumas, užkertantis kelią fiziniam asmeniui bankrutuoti, gali būti konstatuotas ir dėl fizinio asmens neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra savo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) elgesys pasižymi tuo, kad jis nuo 2021 m. sistemingai kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau jo įsiskolinimai nemažėja, kas rodo, jog apeliantas (pareiškėjas) faktiškai nesiekia realiai atsiskaityti su kreditoriais ir gerinti savo finansinės padėties. Toks elgesys, kai pakartotinai inicijuojamos bankroto bylos, nepateikiant naujų reikšmingų aplinkybių ir nesumažinant įsiskolinimų, t. y. nededant pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, vertintinas kaip neveikimas kreditorių atžvilgiu, kartu laikytinas formaliu naudojimusi bankroto institutu, neatitinkančiu jo paskirties, ir atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nesąžiningumo sampratą. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitinka sąžiningo fizinio asmens kriterijaus FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme, o nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, tinkamai taikė FABĮ nuostatas ir pagrįstai atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.