Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteiktos papildomos žinios.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 266-919/2019). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020).

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Institucija mano, jog šioje byloje taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtą nuobaudą sutrumpinant paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą ar sumažinant baudą pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų nėra per griežta, paskirta minimali, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Institucijos nuomone V. K. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl prašomo teismo Institucijos 2023-08-22 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir V. K. skundo netenkinti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad dirba statybos projektų vadovu, teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Taip pat yra bendrijos pirmininkas. Gyvena (duomenys neskelbtini), darbovietės ofisas taip pat (duomenys neskelbtini). Darbo objektai – (duomenys neskelbtini), tenka susitikti su rangovais, įmonėmis (duomenys neskelbtini). Projektuotojų centras – (duomenys neskelbtini). Bitynas yra (duomenys neskelbtini), sezono metu kiekvieną savaitgalį praleidžia ten. Tuo pačiu tenka pasirūpinti senole, kuri yra (duomenys neskelbtini), tenka vežti į gydymo įstaigas (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog baudą sumokėjo. Turi du vaikus, 8 metų mergaitę ir 2 metų berniuką. Dukra lanko mokyklą, po mokyklos lanko pamokas gabiems vaikams, sūnus lanko darželį. Mokykla ir darželis yra skirtingose vietose, reikia vaikus nuvežti ir pasiimti. Žmona nedirba, jis šeimoje dirba vienas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2023 m. liepos 24 d. 7.19 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių girtumas. Jam paskirta 800 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių V. K. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. V. K. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė.

Pareiškėjas skunde akcentuoja tai, jog augina du mažamečius vaikus, teisė vairuoti jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, rūpinantis močiute bei padedant tėvui, tačiau Pareiškėjo nurodyti neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinės atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau jo minimos aplinkybės egzistavo ir V. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Taip pat pritartina Institucijos atsiliepime išsakytam teiginiui, kad Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl vairuotojo pažymėjimas jo gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo.

Pareiškėjas nurodo, jog pažeidimą padarė labiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro ir apsvaigęs nesijautė.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai, pasikliaudamas savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra blaivus, bet nepasitikrino ar iš tiesų yra blaivus, nors, esant menkiausiai abejonei, privalėjo tai padaryti prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai), nebuvo pažeisti KET reikalavimai, tačiau transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, o nustatytas neblaivumas šiuo atveju viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos matyti, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti.

V. K. savo skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo formaliais nurodytais motyvais, kiekvienoje byloje kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų bendrosios taisyklės esmę, todėl teismas sprendžia, jog V. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

ANK 31¹ straipsnyje numatyta, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai suteikta diskrecijos teisė nuspręsti kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Svarbu įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog dėl padaryto administracinio pažeidimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, dėl ko teismas vertina tai kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įvertinus V. K. asmenybę, administracinio nusižengimo aplinkybes, pavojingumą, o jokių išskirtinių aplinkybių leidžiančių mažinti specialiosios teisės atėmimo terminą nenustatyta, teismas daro išvadą, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, buvo paskirtas esant V. K. sutikimui, toks draudimas yra proporcingas jo padarytam pažeidimui ir pakankamas ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai, V. K. paskirta minimali bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. K. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.