- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2574-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17947-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- L. V.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. V. laikė ir panaudojo suklastotą tikrą dokumentą – invalido pažymėjimą Nr.001, išduotą 1993-02-26 K. P., su įklijuota jos pačios nuotrauka, jį laikė su savimi iki kol 2019-04-30, apie 19.48 val., jį panaudojo, pateikdama 44-ojo maršruto autobuse, sustabdytame patikrinimui Raudondvario pl. 184, Kaune, kontrolierei V. G..
Kaltinamoji L. V. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Besitvarkydama namuose rado seną sesers jai pagamintą netikrą invalido pažymėjimą, kuriuo niekada nesinaudojo. Pasijutusi blogai ketino važiuoti pirkti medikamentų, tačiau neturėjo pakankamai pinigų, todėl ir panaudojo suklastotą pažymėjimą, pateikdama jį kontrolei. Mano, kad niekam nepadarė didelės žalos, nes pažymėjimą panaudojo tik vieną kartą, po ko buvo sulaikyta. Taip pasielgė dėl sunkios materialinės padėties. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios L. V. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Savanorišku daiktų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad L. V. savanoriškai pateikė invalido pažymėjimą Nr. 001 (b. l. 21-23), kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu (b. l. 10-14).
Reikalaujamų daiktų protokolu, kuriuo pateiktas vaizdo įrašas su užfiksuotomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis (b. l. 17-18), kuris apžiūrėtas objektų apžiūros protokolu (b. l. 18-19).
2019-05-24 ir 2019-06-25 specialistų išvadomis Nr. 20-IS1-594 ir Nr. 140-(2624)-IS1-3226 atlikti du invalido pažymėjimo tyrimai (b. l. 29-32, 37-38).
Liudytojos L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba UAB „Dorsimus“ kontroliere-konduktore. 2019-04-30, apie 19.48 val., „Gervių“ viešojo transporto sustojime, netoli Raudondvario pl. 184, Kaune, buvo patikrintas 44-ojo maršruto autobusas ir jo keleiviai. Į autobusą įlipo kartu su kolega R. D.. Viena iš keleivių, maždaug 60 metų amžiaus moteris, kuri jai pateikė lengvatinį bilietą, o paprašius pateikti lengvatą patvirtinantį dokumentą, moteris pateikė invalido pažymėjimą, išduotą 1993-02-26 K. P.. Invalido pažymėjimą išdavė Klaipėdos „Sodra“. Jai kilo įtarimas, kad pateiktas dokumentas gali būti suklastotas, kadangi nebuvo nurodyti gimimo metai ir antspaudas nevisiškai atitiko jo padėtį nuotraukos atžvilgiu. 2019-04-30, apie 19.52 val., moteris buvo, įsisodinta į tarnybinį automobilį, prisistatė K. P., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenų bazėje, tokia moteris nebuvo rasta. Vėliau moteris pateikė savo asmens tapatybės kortelę ir buvo nustatyta, kad moteris yra L. V. gim. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį buvo informuoti policijos pareigūnai, o jiems atvykus moteris ir invalido pažymėjimas buvo perduoti jiems. Patikrinimo metu su kolega naudojo filmavimo kameras (b. l. 49-52).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas laikius ir panaudojus suklastotą tikrą dokumentą, pareikštas L. V., pasitvirtino.
Kaltinamoji L. V. kalta prisipažino, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė dokumento suklastojimo, laikymo ir panaudojimo aplinkybes, šias aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys – daiktų pateikimo, apžiūros protokolai, specialistų išvados, liudytojos parodymai.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).
Nagrinėjamu atveju kaltinamosios teigimu ji suklastotą dokumentą panaudojo vienintelį kartą, dėl sunkios materialinės padėties, tokia kaltinamosios nurodyta aplinkybė nėra paneigta jokiais baudžiamosios bylos duomenimis. Turi būti įvertintas ne tik suklastoto dokumento pobūdis, bet ir dėl suklastoto dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo atsiradę padariniai. Suklastotas dokumentas buvo pateiktas viešojo transporto keleivių kontrolierei, juo buvo pasinaudota, įsigijus vienkartinį lengvatinį viešojo transporto bilietą. Šiuo atveju padaryta žala valdymo tvarkai, į kurią kėsinamasi BK 300 straipsnyje numatyta veika, nėra tokia reikšminga, kad kaltinamoji turėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios L. V. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.
Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl žala neįrodinėjama ir nėra pagrindinis veikos kriterijus. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010). Kartu pažymėtina, kad padarinių, kaip būtinojo požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Taigi, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, kai yra padarytas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (300 straipsnio 1 dalis), atsižvelgtina ir į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kieno nors interesams, padarytos žalos pobūdį, dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).
Įvertinus sukeltų padarinių pavojingumą, padarytos turtinės žalos dydį, L. V. padaryta veika pripažintina mažareikšme ir baudžiamoji byla nutrauktina (BK 37 str.).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Ikiteisminio tyrimo metu L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nutraukus bylą – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu ir suklastotas invalido pažymėjimas, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
L. V., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir suklastotą invalido pažymėjimą, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.