Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. Š. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR­_N-798-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. Š. Institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR­_N-798-2023 paskirtas įspėjimas už tai, kad ji nuo 2023 m. vasario 18 d. 00:00 val. iki 2023 m. vasario 19 d. 00:00 val. (duomenys neskelbtini) panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko G. Š. interesais, kadangi laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. vasario 19 d. su dukra buvo išvykusi iš Lietuvos ir taip pažeidė dukros teisę bendrauti su tėvu Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2022 nustatytu bendravimo laikotarpiu, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23203856689 1–3 lapai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9- 746/2015, 2A T-44-976/2016).

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Byloje nustatyta, kad nepilnametės G. Š. tėvai T. Š. ir O. Š. yra susituokę, bet kartu negyvena, tarp jų vyksta skyrybų procesas (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23203856689 medžiagos 41 lapas). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20538-584/2022 nustatyta laikina T. Š. ir O. Š. bei nepilnamečių vaikų G. Š. ir T. Š. bendravimo tvarka, t. y., kad: 1) Pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį - abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu vaikai pasiimami penktadienį po pamokų to iš tėvų, pas kurį praleidžiamas savaitgalis. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką j jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. ieškovas turi grąžinti dukrą, o atsakovė turi grąžinti sūnų; 2) Pusę visų atostogų vaikai praleidžia su motina, pusę atostogų - su tėvu. Pirmą atostogų dalį vaikai praleidžia su tėvu, antrą - su motina. 2022 metais Šv. Kūčias abu vaikai praleidžia su tėvu ir seneliais iš tėvo pusės, o Šv. Kalėdas (2022 m. gruodžio 25 d. ir 26 d.) vaikai praleidžia su motina; 3) 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. sausio 1 d. (Naujuosius Metus) abu vaikai praleidžia su tėvu. Švenčių praleidimo tvarka 2022 metais yra išimtis iš bendros bendravimo tvarkos; 4) 2023 m. Šv. Velykas abu vaikai praleidžia su motina; 5) Motinos dieną ir atsakovės gimtadienį abu vaikai praleidžia su motina. Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienį abu vaikai praleidžia su tėvu.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 4 d. nutartimi pakeistos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina T. Š. ir atsakovės O. Š. bei nepilnamečių vaikų, G. Š. ir T. Š., bendravimo tvarka, 1 punktą išdėstant taip: 1) Pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būna su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį – abu vaikai būna su motina jos gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu T. Š. dukrą pasiima penktadienį po pamokų, O. Š. – sūnų 18:30 val. iš jo laikinosios gyvenamos vietos, neužeidama į patalpų vidų. Vaikai grąžinami į savo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 21 val. Vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžina tas iš tėvų, su kuriuo vaikas leido savaitgalį, t. y. T. Š. turi grąžinti dukrą, o O. Š. turi grąžinti sūnų.

Iš 2023 m. vasario 22 d. T. Š. skundo Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl administracinio nusižengimo tyrimo pradėjimo matyti, kad T. Š. nurodo, jog 2023 m. vasario 17 d., t. y. penktadienį, pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, jis turėjo teisę ir pareigą pasiimti dukrą G., kad ji praleistų su juo ir su broliu T. trečiąjį mėnesio savaitgalį. Be to, šis savaitgalis įėjo į atostogas, kurių pusę dukrą G. turėjo praleisti su tėvu. Pagal viešai skelbiamus Kauno Palemono gimnazijos duomenis, vaikai turėjo žiemos atostogas nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. vasario 17 d. T. Š. 2023 m. vasario 16 d. (ketvirtadienį) parašė dukrai G. SMS žinutę, pasiteiraudamas, ką dukra norėtų veikti penktadienį, pasiūlė vykti į vandens parką. Dukra nurodė, kad negalės su tėvu bendrauti šią savaitę. 2023 m. vasario 17 d. T. Š. nusiuntė dukrai SMS žinutę, kad 15 val. atvažiuos jos paimti, tačiau dukra G. nurodė, kad negali iki savaitės pabaigos susitikti su tėvu ir yra ne namuose. T. Š. suprato, kad ji su motina O. Š. yra ne Lietuvoje, o išvykusi į užsienio valstybę. Tokiu būdu O. Š. neteisėtai, be tėvo T. Š. sutikimo ir žinios, išvežė dukrą G. į užsienio valstybę, pažeisdama dukros teisę bendrauti su tėvu teismo nustatytu metu bei Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį. O. Š., išsiveždama vaiką į užsienį, piktnaudžiavo motinos valdžia, nes sutrukdė dukrai G. bendrauti su tėvu teismo nustatytu laiku ir tvarka. Be to, O. Š., neinformuodama T. Š. apie dukros išvežimą į užsienio valstybę, pažeidė ir CK 3.165 straipsnio 3 dalį, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Atkreipia dėmesį, kad O. Š. nederino su tėvu T. Š. nei užsienio valstybės, į kurią buvo laikinai išvežta dukra G., nei saugumo sąlygų toje valstybėje ir kitų aplinkybių administracinio nusižengimo bylos ROIK 23203856689 medžiagos 44–45 lapai).

Iš 2021-2022 ir 2022-2023 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-1126 II skyriaus 6.2.4. papunkčio matoma, kad moksleiviams mokymo proceso metu žiemos atostogos skiriamos 2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d. (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23203856689 medžiagos 46–56 lapai).

Remiantis šiais duomenimis, moksleivių atostogos baigėsi 2023 m. vasario 17 d. imtinai, taigi 2023 m. vasario 18 d. bei 2023 m. vasario 19 d. nėra laikytinos moksleivių atostogomis. Kadangi šios dienos laikytinos trečiuoju 2023 m. vasario mėnesio savaitgaliu, pagal minėtoje nutartyje civilinėje byloje nustatytą bendravimo tvarką, G. Š. šios savaitgalio dienos buvo nustatytos kaip praleistinos su tėčiu T. Š..

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja pažeidė minėta teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką nėra. Pareiškėja pripažino, kad nuo 2023 m. vasario 16 d. iki 2023 m. vasario 19 d., laikotarpiu, kuomet dukrai priklausė būti su tėvu, buvo ją išsivežusi į užsienį atostogų, tačiau teigia, jog klaidingai manė, kad minėtas savaitgalis yra atostogų dalis, todėl antroji pusė atostogų, į kurią pateko tas savaitgalis, pagal teismo nutartį priklausė jai. Papildomai pažymi, kad pats T. Š. nerodė noro bendrauti su dukra, nuo rugsėjo mėnesio su ja buvo susitikęs vos du kartus, tačiau, nepaisant to ir jos bei T. Š. tarpusavio konfliktų, ji nuolat skatina dukrą bendrauti su tėvu ir todėl šiuo atveju taip pat neturėjo tyčios dukrą išsivežti į užsienį ne jai priklausančiomis su dukra praleisti dienomis. Pareiškėja taip pat nesutinka veikusi priešingai vaiko interesais, kadangi išsiveždama ją atostogų rūpinosi dukros gerbūviu, veikė dukros labui.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tarp pareiškėjos O. Š. ir T. Š. vyksta ilgą laiką ginčo teisena besitęsiantis skyrybų procesas, kurio metu yra susidariusi konfliktinė situacija dėl tėvų laikino bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais pagal teismo nustatytą tvarką. Tarp šalių vyrauja disfunkciniai santykiai, šalys nuolat ir sistemingai skundžia viena kitos veiksmus Kauno apylinkės teismui, Institucijai, policijai, siekdamos sau palankaus rezultato civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtame nutarime teigiama, jog O. Š. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko G. Š. interesais, kadangi laikotarpiu, kuriuo pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, dukrai priklausė būti su tėvu, išsivežė dukrą į užsienį, taip pažeisdama dukros interesus nustatytu bendravimo laiku matytis su tėčiu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014).

Nagrinėjamu atveju tam, kad pripažinti Pareiškėją padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, svarbu nustatyti ne tik tai, kad formaliai buvo pažeista nustatyto bendravimo su tėvu tvarka, bet ir tai, kad Pareiškėja, pažeisdama nustatytą tvarką, veikė tyčia. Byloje Pareiškėja O. Š. nurodė, kad tikslo trukdyti, drausti ar kitaip riboti dukros bendravimą su tėčiu ji neturėjo. Nurodė, kad tėvui apie dukros išvežimą į užsienį nepranešė todėl, jog tokios pareigos neturėjo, o kadangi jų tarpusavio bendravimas itin komplikuotas, T. Š. apie tai net ir neužsiminė. Pareiškėja teigė maniusi, jog 2023 m. vasario 18 d. ir 2023 m. vasario 19 d., savaitgalis, kurio metu su dukra buvo išvykusi į užsienį, priklausė jai. Taip pat pažymi, kad kartu su jomis vykti į užsienį kvietė ir kitą jos ir T. Š. vaiką – T. Š., tačiau sūnus vykti kartu atsisakė. Kadangi Pareiškėja iš anksto planavo išvykimą į užsienį, kartu keliauti pasiūlė ir sūnui, žinodama, kad sūnus gyvena kartu su tėvu ir galimai informuos T. Š. apie jos siūlymą vaikui kartu vykti į (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad Pareiškėja klaidingai manė, jog minėtas savaitgalis įeina į vaikų atostogų laiką ir todėl šiuo laiku su vaikais būti priklausė jai, t. y. neturėjo tyčios išsivežti dukros į užsienį tėvui nustatytu laiku, taip tyčia pažeisdama nustatytą dukros ir tėvo bendravimo tvarką. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad byloje kitų duomenų, pagrindžiančių, jog Pareiškėja specialiai trukdė T. Š. bendrauti su dukra nustatytu laiku, nėra. Priešingai, Pareiškėja teigė skatinanti dukros ir tėvo tarpusavio bendravimą, tačiau, leidžianti dukrai savarankiškai priimti sprendimus. Kad O. Š. nesikiša į jos ir tėvo T. Š. tarpusavio bendravimą nurodė ir pati dukra G. Š.. Nors T. Š. skundu Institucijai teigė, kad išveždama dukrą į užsienį be jo žinios, jo su dukra nustatytu bendravimo laiku, O. Š. pažeidė jo teisę matytis su dukra, tačiau iš byloje esančių duomenų matoma, jog anksčiau, net ir turėdamas tokią teisę, daugeliu atvejų T. Š. ja nepasinaudojo. Be to, šie jo teiginiai, kad jis buvo susisiekęs su dukra SMS žinute ir iš jos atsakymo suprato, kad dukra išvykusi į užsienį, paneigti pačios G. Š. paaiškinmais, kurie užfiksuoti Vaiko situacijos vertinimo anketoje, iš kurio matyti, jog pati G. Š. paaiškino, kad šių atostogų metu tėtis jai neskambino, nerašė. Iš antstolės Redos Stašenienės patvarkymo matoma, jog T. Š. nurodytu laiku dukros iš mokyklos nepasiimdavo, dukrą O. Š. kiekvieną penktadienį rasdavo namuose, o T. Š. teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis kiekvieną pirmąjį ir trečiąjį mėnesio penktadienį vyksta prie nepilnametės dukros G. Š. lankomos mokyklos. O. Š. taip pat nurodė, kad T. Š. nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio su dukra matėsi vos kelis kartus, pusę vasaros atostogų laikotarpio, kuriuo G. priklausė būti su tėvu, jis nė karto nebuvo su ja susitikęs, dukrai nerašė, neskambino, nerodė iniciatyvos su ja bendrauti. Priešingų įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, jog T. Š. taip pat buvo informuotas apie posėdį, tačiau jis į posėdį neatvyko, neprašė atidėti ir savo argumentų pateikti nepageidavo. Atsižvelgtina ir į tai, jog išsiveždama dukrą į užsienį, Pareiškėja siekė atitraukti vaiką nuo vykstančio skyrybų proceso, aprodyti (duomenys neskelbtini), norėjo, kad dukra pailsėtų prieš besitęsiančius mokslo metus. Pati G. Š. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jai patiko, ji keliavo bei pramogavo, o tėtis minėtą savaitgalį jai nei rašė, nei skambino.

Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad tarp O. Š. ir O. Š. vis dar tebevyksta skyrybų procesas, asmenys konfliktuoja, šeimai yra teikiama atvejo vadybą, į konfliktus nuolat įtraukiami ir vaikai. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2023 m. birželio 9 d. nepilnamečių vaikų atžvilgiu tris kartus nustatyti galimai smurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepilnamečio T. atžvilgiu – 6 galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nepilnametės G. atžvilgiu – 5 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai.

Taip pat atžvelgtina į tai, kad O. Š. anksčiau už pažeidimus, susijusius su tėvų valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu priešingai vaiko interesams, nebausta, šis atvejis, kuomet ji dukrą nustatytu su tėvu būti laiku išsivežė į užsienį, yra vienetinis, byloje nepastebima tokių veiksmų sistemingumo. Dukra atostogų metu buvo laiminga, džiaugėsi išvykusi į kelionę, šiuo atveju dėl Pareiškėjos veiksmų neatsirado jokių neigiamų padarinių, todėl jos veika nelaikytina kaip siekianti tokį pavojingumo lygį, kad būtų vertintina kaip nusižengimas, už kurį reikėtų bausti. Įvertinus konfliktiškus tėvų santykius, taip pat tai, kad tiek pačios Pareiškėjos, tiek jos dukros teigimu, T. Š. atostogų metu dukrai nerašė ir neskambino, nerodė iniciatyvos su ja bendrauti, be to Pareiškėja klaidingai manė, jog atostogų laikotarpis apimą ir savaitgalį, darytina išvada, jog Pareiškėjos veiksmuose nebuvo tikslo, noro veikti priešingai vaiko interesams. Jos veiksmuose nebuvo tyčios pakenkti dukrai, pažeisti jos teisę matytis su tėvu, nėra pagrindo išvadai, kad ji piktybiškai trukdė tėvui pasimatyti su dukra ir taip veikė priešingai dukros interesams.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad O. Š. veiksmuose nenustatyta tyčia veikti priešingai dukros G. Š. interesams, taigi nenustatytas subjektyvusis ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymis. Kadangi O. Š. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje – tėvų važios panaudojimo priešingai vaiko interesams, sudėtis, todėl ji atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį patraukta ir nubausta įspėjimu neteisėtai ir nepagrįstai (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dlayje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

O. Š. atstovas pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti, kad O. Š. buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį dėl jos atstovavimo šioje administracinio nusižengimo byloje ir patyrė šias išlaidas: 363 eurus už atsikirtimų į T. Š. skundą surašymą; 363 eurus už rašytinių paaiškinimų pateikimą, 363 eurus už skundo dėl Institucijos nutarimo paruošimą, 363 eurus už atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje.

Pažymėtina, jog įstatymas numato galimybę priimti sprendimą dėl išieškoti iš valstybės lėšų tik tas patirtas išlaidas, kurios buvo būtinos ir pagrįstos.

Vertindamas dėl patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek atsikirtimuose į T. Š. skundą, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir skunde teismui, nurodomos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys argumentai, be to didžiąją dalį šių dokumentų užima teismų praktikos citavimas ir dokumentų, tiesiogiai nesusijusių su šia nagrinėjama byla (skundų antstolei) citavimu. Taip pat pažymėtina, jog teisiamasis posėdis truko tik 1 val., jokie nauji įrodymai ir naujos aplinkybės nebuvo tiriamos, liudytojai nebuvo apklausiami, o atstovo pasisakymas baigiamosiose kalbose užtruko 15 min. ir iš esmės buvo atkartojamos tos pačios aplinkybės, kurios jau išdėstytos buvo kituose rašytiniuose dokumentuose ir pačiame skunde.

Be to, neaišku kokiais kriterijais remiantis apskaičiuotos išlaidos dėl rašytinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme (tiek bet kokio rašytinio įrodymo rengimas, tiek ir atstovavimas teisme įvertintas vienoda pinigų suma).

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pateikti įrodymai nepagrindžia, jog O. Š. nurodytos dydžio išlaidos buvo būtinos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad argumentai kartojasi, o posėdis užtruko vos vieną valandą, daro išvadą, kad O. Š. patirtos išlaidos už jos atstovavimą šioje byloje turi būti mažinamos 60 proc., priteisiant tik dalį, t. y. 580,80 eurus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, 666 straipsniu, teismas,

nutaria:

O. Š. skundą tenkinti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR­_N-798-2023 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

Priteisti O. Š. iš valstybės 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 euro centų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.