Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-6253-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2YT-6253-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00472-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
S. L.
Suinteresuotas asmuo
H. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6253-1130/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00472-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje H. L. (H. L.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktišku valdymu. Nurodė, kad yra M. L. sūnus. Paaiškino, kad po M. L. mirties liko trys žemės sklypai, neįregistruotas gyvenamasis namas, namų apyvokos daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) būdama našle mirė jo ir H. L. motina M. L.. Paaiškino, kad jis (pareiškėjas) su šeima po palikėjos mirties liko gyventi jos name, šiame name jie visi kartu gyveno ir iki palikėjos mirties. Nurodė, kad mirus palikėjai, toliau gyvendamas name, juo rūpinosi, taip pat ūkiniais pastatais, žemės sklypais, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją ir kitas rinkliavas. Paaiškino, kad jaunesnis sūnus H. L. dar (duomenys neskelbtini) m. grįžęs iš kariuomenės išsikraustė iš tėvų namo ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl mirus M. L., jos name ir ūkyje liko gyventi jis pats (pareiškėjas) su šeima. Pažymėjo, kad kadangi testamento velionė sudariusi nebuvo, o po jos mirties name liko gyventi jis su šeima, todėl niekas dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė, manė, kad po mamos mirties visas jos turtas automatiškai pereina tam, kas liko gyventi ir prižiūrėti paliktą turtą. Nurodė, kad pats pradėjo faktiškai valdyti esamą turtą, prižiūrėjo namus ir ūkį, mokėjo mokesčius, susijusius su turto tinkamu išlaikymu, mokėjo už faktiškai suvartotą elektros energiją, išsipirkdavo pastatams draudimo polisus nuo nelaimingų atsitikimų, niekas neprieštaravo, kad jis po savo motinos mirties priimtų palikimą, be to, palikimą galėjo priimti tik pats arba jo brolis, tačiau brolis neprieštaravo, kad turtas atitektų jam (pareiškėjui), nes būtent jis (pareiškėjas) liko gyventi šiame name ir ūkyje, buvo įsitikinęs, kad visas turtas automatiškai priklauso pareiškėjui. Paaiškino, kad pats (pareiškėjas) prižiūrėjo namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą, turimą sodą tinkamai, gyveno name, mokėjo mokesčius, nepertraukiamai naudojosi ir valdė visą turtą ir daro tai iki šios dienos. Pažymėjo, kad iš Registro centro pažymos matyti, kad M. L. vardu yra registruoti trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių duomenų apie gyvenamąjį namą, jo buvimo faktą patvirtina namų ūkio knyga, 2021 m. gegužės 13 d. Seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pažyma apie rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų taikymą adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nei pats, nei jo šeimos nariai neturėjo ir neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo apie tai, kad privalėjo per tris mėnesius po mamos mirties kreiptis į notarą, bet priėmė palikimą jį tiesiogiai valdant, be to, palikimas buvo priimtas per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, nes iki motinos mirties gyveno kartu, name adresu (duomenys neskelbtini), ten pat liko gyventi ir po savo motinos mirties. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarp jo ir brolio, t. y., galimų palikimo priėmėjų, nėra ginčo, kad jis vienas pats (pareiškėjas) priėmė palikimą po savo motinos M. L. mirties. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas buvo priimtas jį pradėjus faktiškai valdyti, reikalinga nustatyti, kad priimtų palikimą ir įteisintų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad po M. L. mirties liko trys žemės sklypai, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, išduotose pažymose ir pateiktose apmokėjimui už paslaugas sąskaitose nurodomas pareiškėjas, kaip namo esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl nustatytina, kad jis žemės sklypais, gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais, sodu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojasi nuo jo motinos mirties iki pareiškimo padavimo į teismą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo H. L. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. L., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas (gyvenamasis namas ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)), registruotas M. L. vardu, kurį po M. L. mirties pradėjo faktiškai valdyti pareiškėjas, kadangi po motinos mirties liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po M. L. mirties nebuvo pradėta.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti savo motinos M. L. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. L. po savo motinos M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, arba 38,00 Eur, jei pareiškimas paduodamas elektroninio ryšio priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimą pateikė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl turėjo sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas sumokėjo 75 Eur, todėl pareiškėjui grąžintina 37 Eur žyminio mokesčio permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo S. L. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Į. V. mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 3 d. (mokėtojas Advokatų profesinė bendrija „Thesis“), permoką.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis