- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- 1A-107-366/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. V. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 235,39 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai 39 centai) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteistos iš D. V. proceso išlaidos: valstybei 48,03 Eur (keturiasdešimt aštuoni eurai 3 centai) proceso išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą atlyginti ir nukentėjusiajam V. K. – 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 25 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 5, konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė V. K. į veidą, nukentėjusiajam pargriuvus ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiais jam sudavė į galvą ir kairį šoną bei ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairę ranką ir į kairį šoną, taip padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies junginėje, apatinio žandikaulio kairėje, muštinę žaizdą kairio antakio projekcijoje, poodines kraujosruvas dešinės ausies srityje, dešinio užausio projekcijoje, krūtinėje, dešinio kelio projekcijoje, t. y. nukentėjusiajam V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti – paskirti nuteistajam bausmę, atitinkančią nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kaltininko asmenybę, o nusprendus, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė jos skyrimo pagrindus atitinka – nustatyti tikslius (konkrečius) laisvės apribojimus vietos ir laiko atžvilgiu bei šios bausmės galiojimo laiką prailginti.
2.1. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis sutinka su apylinkės teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, veikos kvalifikavimu, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidą, susijusią su bausmės parinkimu ir paskyrimu.
2.2. Anot apelianto, BK 48 straipsnis sistemiškai turėtų būti taikomas kartu su BK 50 straipsniu, todėl skiriant laisvės apribojimo bausmę turėtų būti ribojama nusikaltusio asmens laisvė, nustatant draudimą būti tam tikrose vietose, tam tikru laiku ir pan. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nėra numatyti būdai ir priemonės, ribojančios nuteistojo teisę judėti, būti tam tikrose vietose ir tam tikru laiku. Mano, kad dėl to, negalima pripažinti, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo, kuomet nėra nustatomi aiškūs ir konkretūs laisvės apribojimo būdai, yra pagrįsta ir teisėta.
2.3. Nurodoma, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas įpareigojo nuteistąjį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, tačiau pagal BK 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę tai nėra nuteistojo laisvės apribojimas ar laisvės apribojimo būdas, t. y. baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Cituodamas BK 48 straipsnio 3 dalį nurodo, kad nenustačius konkrečių buvimo vietos ir laiko ribojimų bei draudimų negalima pripažinti, kad nuteistajam buvo paskirta tinkama bausmė už padarytą nusikalstamą veiką.
2.4. Apeliantas mano, kad nustatydamas bausmės dydį, teismas neįvertino, jog nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog iškilusių ginčų sprendimas naudojant smurtą yra būdingas nuteistajam elgesys, kad jis nesigaili dėl savo nusikalstamo elgesio, kadangi neatsiprašė nukentėjusiojo, o arogantiškas ir save pateisinantis elgesys teismo posėdyje neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis ne tik nesigaili dėl savo elgesio, bet juo galimai didžiuojasi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo baustas už vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Apelianto teigimu, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kurių teismas neįvertino, suteikia pagrindą teigti, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė, tiek konkretumo, tiek ir trukmės aspektu, neleis pasiekti bausmės paskyrimo tikslų, todėl nuosprendžio dalis dėl bausmės turėtų būti keistina.
3. Teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. ir jo atstovas advokatas S. Lileikis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis D. V. ir jo gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė dėl bausmės rūšies ir dydžio apeliacinį skundą prašė atmesti, o skundą dalyje dėl intensyvios priežiūros skyrimo ir įpareigojimo nustatytą laiką būti namuose prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir jos dydžiu.
6. Skundžiamu nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu padaręs smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi, tačiau nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje neišsakė savo pozicijos ir argumentų kokia, jo manymu, turėtų būti bausmės rūšis. Kolegija įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam D. V. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Nuteistajam parikta antra pagal griežtumą bausmės rūšis. Jos dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.
7. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Šią bausmę vykdo Probacijos tarnyba. Būtent BVK V skyriuje yra apibrėžtos nuteistųjų pareigos, draudimai, t. y. reglamentuota kokia apimtimi ir kaip ribojama nuteistojo laisvė. Intensyvios priežiūros skyrimas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Apeliaciniame skunde minimas draudimas būti tam tikrose vietose, tam tikru laiku ar įpareigojimas tam tikrą laiką būti namuose, sutinkamai su BK 48 straipsnio 5 dalimi, gali būti skiriami kaip papildomas draudimas. Ar tokie papildomi draudimai reikalingi, sprendžia teismas, įvertinęs ar tokie draudimai darytų įtaką nuteistojo elgesiui ir padėtų pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Jokių argumentų, kad tokių papildomų draudimų paskyrimas padėtų pasiekti minėtus tikslus ar turėtų teigiamą įtaką nuteistajam, nebuvo išsakyta nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu. Vien apelianto noras labiau apsunkinti nuteistojo padėtį, nėra pakankamas pagrindas skirti tokius draudimus. D. V. padaryta nusikalstama veika nesusijusi su lankymusi kažkokioje konkrečioje ar viešoje vietoje, nesusijusi ir su jo nebuvimu namuose nakties metu. Veika padaryta savo namuose (savo namo kieme). Todėl apeliacinės instancijos teismas nemano, kad draudimas nustatytu metu (nakties metu) išeiti iš namų, ar lankytis kažkokiose vietose, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir padėtų pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį.
8. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nukentėjusiojo V. K. argumentais nėra teisinio pagrindo.
9. Nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Lileikis teismui pateikė grynųjų pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad šioje byloje nukentėjusysis V. K. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 800 eurų. Nors nei apeliantas, nei jo atstovas advokatas neišsakė prašymo šią sumą priteisti iš nuteistojo, tačiau pats tokio kvito pateikimas vertinamas kaip noras, kad toks klausimas būtų sprendžiamas. Todėl teismas pasisako ir šiuo klausimu. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme išieškojimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla nagrinėjama ir koks skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017; Nr. 2K-118-489/2019; Nr. 2K-135-693/2019; Nr. 2K-7-628/2020). Kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo V. K. skundą, tačiau apeliacinis skundas netenkinamas, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu, remiantis minėta teismų praktika dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, nukentėjusiojo turėtos 800 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.
10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo skundą, apeliaciniame procese nuteistojo D. V. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (nuteistasis neturėjo pasirinkimo teisės ir negalėjo atsisakyti advokato), pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo principui. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti nukentėjusiojo V. K. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš D. V. teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas netenkinti.