- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-1186-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, I. A., V. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. A. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1743-973/2021 pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, I. A., V. A., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą priimti palikimą po palikėjos R. A. mirties (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad palikėja R. A. apie dešimt paskutinių metų gyveno Norvegijos Karalystėje ir (duomenys neskelbtini) sudarytu ir patvirtintu testamentu visą savo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje ir Norvegijos Karalystėje, paliko savo dukterėčiai, t. y. pareiškėjai M. A.. Pareiškėja visą esantį palikėjos turtą Norvegijos Karalystėje priėmė, tai patvirtina jos pateiktas Bergeno apylinkės teismo išduotas paveldėjimo liudijimas, tačiau turto – buto / patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, nepriėmė. Minėtu butu ji faktiškai rūpinasi – moka komunalinius mokesčius, rūpinasi jo priežiūra ir saugumu. Pareiškėja nurodė, kad palikimo Lietuvos Respublikoje ji nepriėmė dėl tuo metu pasaulyje susidariusios COVID-19 pandeminės situacijos valdymui taikytų karantino ribojimų, jų metu buvo apribotos galimybės keliauti, o dėl taikomų didelių ribojimų buvo sudėtinga išvykti iš Norvegijos Karalystės ir vėl sugrįžti. Taip pat nurodė, kad notarė Lietuvoje ją telefonu buvo informavusi, jog ji turi kreiptis pagal palikėjos vardu registruoto turto vietos adresu esantį apylinkės teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, o po to į atitinkamą notarų biurą dėl paveldėto Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto priėmimo ir registravimo. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ji apie dešimt metų negyvena Lietuvoje, neturi teisinio išsilavinimo, todėl neturėjo pakankamai teisinių žinių tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, taip pat dėl tuo metu buvusių didelių ribojimų pasaulinei pandeminei COVID-19 situacijai valdyti buvo apribotos galimybės keliauti ir baimindamasi dėl galimos sveikatos komplikacijos pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. A. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo I. A. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
4. Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad apie sesers R. A. mirtį (duomenys neskelbtini) jis nebuvo informuotas, nebuvo pakviestas į jos laidotuves. Atsiliepime į teismo šaukimą nurodė, kad jis nesutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjai laiku priimti palikimą sutrukdė COVID-19 pandemija ir pareiškėjos teisinio išsilavinimo neturėjimas, kadangi pareiškėja palikėjos palikimo dalį į turtą, esantį Norvegijos Karalystėje, priėmė laiku ir iš Bergeno apylinkės teismo gavo paveldėjimo liudijimą. Po palikėjos R. A. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja turėjo priimti palikimą vėliausiai (duomenys neskelbtini), o Europoje pirmasis COVID-19 atvejis fiksuotas tik 2020 m. sausio 24 d., tai yra jau praėjus kelioms dienoms po termino priimti pabaigos. Taip pat nurodė, kad su pareiškimu jis nesutinka ir prašo pareiškimo netenkinti ir perduoti palikimą pirmiesiems teisėtiems paveldėtojams šeimoje, t. y. V. A., I. A. ir V. J. lygiomis dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjos M. A. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja M. A. yra (duomenys neskelbtini) mirusios R. A., kuri testamente nurodė, kad neturi tiesioginių įpėdinių, dukterėčia, todėl ji yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Suinteresuotas asmuo V. A., nesutinkantis su pareiškėjos M. A. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, yra ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Įstatymo nustatytu laiku pareiškėja valios priimti palikimą neišreiškė. Iš teismui pateiktos Palangos miesto 3-iojo biuro notarės S. Ž. informacijos matyti, kad po R. A. mirties (duomenys neskelbtini) Palangos miesto 3-iajame notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla.
7. Teismas nurodė, kad, remiantis teismų praktika, neturėjimas teisinio išsilavinimo ar pakankamų žinių palikimui priimti ar suprasti palikimo praleidimo teisines pasekmes nėra vertintina kaip aplinkybė, trukdanti ar sutrukdžiusi atlikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose nustatytus veiksmus palikimui priimti. O buvimas užsienyje apie dešimt metų netraktuotina kaip objektyvi priežastis, trukdžiusi priimti palikimą.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja veiksmų dėl palikimo priėmimo ėmėsi 2019 m. lapkričio 25 d. iš norvegų kalbos į lietuvių kalbą pasitvirtinusi Bergeno apylinkės teismo paveldėjimo liudijimo vertimą, 2020 m. sausio 2 d. apostilizavo paveldėjimo dokumentus, tačiau tik 2021 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus pusantrų metų po palikimo atsiradimo, kreipėsi su prašymu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys paneigia pareiškėjos teiginį, kad ji neturėjo jokio supratimo ir žinių tokiems klausimams spręsti.
9. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų ir duomenų, patvirtinančių, kad jos buvimo užsienyje metu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, dar iki pareiškimo pateikimo teismui ji negalėjo išvykti iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką būtent dėl tuo metu įvestų ribojimų pasaulinei pandeminei COVID-19 situacijai suvaldyti ir neturėjo visų galimybių kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti pusantrų metų praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) palikėjos R. A. mirties. Tokių duomenų pareiškėja nepateikė, todėl dėl šios priežasties pareiškėjos prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas atmetė kaip neįrodytą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja M. A. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. spalio 5 d. Plungės apylinkės teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos M. A. atskirąjį skundą, atnaujinti pareiškėjai M. A. įstatyme nustatytą terminą R. A. palikimui priimti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė pažymėjo, kad pareiškėja po palikėjos mirties kreipėsi į notarų biurą, kur buvo nurodyta, kokius reikalinga pateikti dokumentus. Taip pat pareiškėja kreipėsi ir 2020 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu, tačiau buvo gautas atsakymas, jog Lietuvos Respublikoje yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir karantinas, todėl į notarą galima kreiptis tik dėl būtiniems neatidėliotiniems notariniams veiksmams atlikti. Susisiekus telefonu su notare, buvo atsakyta, kad, pasibaigus taikomiems karantino ribojimams, pareiškėja turi fiziškai atvykti, jog būtų galima nustatyti tapatybę, užpildyti reikiamus dokumentus paveldėjimo bylai užvesti.
11.2. Apeliantės vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pakeitė palikėjos R. A. valią, kuria ši visą savo turtą po savo mirties paliko pareiškėjai, todėl pareiškėja mano, kad tokia teismo nutartis yra neteisinga ir turėtų būti naikintina.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovė nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta įstatymo nuostata, draudžianti priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja jau dalį mirusiosios R. A. palikimo yra priėmusi.
11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esantį rašytinį dokumentą, patvirtinantį palikimo priėmimo faktą Norvegijoje, t. y. Bergeno apylinkės teismo išduotą paveldėjimo liudijimą, kuris išduotas visam turtui.
11.5. Pažymima, kad mirusioji palikėja R. A. daugiau kaip dešimt metų nebegyveno Lietuvoje, buvo praradusi bet kokį ryšį su Lietuva, turėjo Norvegijos pilietybę, nuolat gyveno Norvegijoje, todėl palikimo atsiradimo vieta yra Norvegijos Karalystė, kaip ir paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta. Pareiškėjos nuomone, ji apskritai nėra praleidusi termino palikimui priimti, o tik siekia tinkamai įteisinti nuosavybes teisę į Lietuvoje esantį ir faktiškai valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).
12. Suinteresuotas asmuo I. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama pareiškėjos M. A. atskirąjį skundą tenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
12.1. Pažymima, kad pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į Norvegijos Karalystės institucijas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo nepraleisdama nustatyto termino. Pažymima, kad Bergeno apylinkės teismas jai išdavė paveldėjimo liudijimą, todėl palikimas yra priimtas. Kadangi likusi palikimo dalis buvo registruota Lietuvoje, pareiškėja kreipėsi dėl likusios palikimo dalies įregistravimo.
12.2. Suinteresuotas asmuo pritaria apeliantės argumentams, kad teismas iš esmės pakeitė mirusios palikėjos R. A. valią, kuria visą savo turtą po savo mirties paliko pareiškėjai.
12.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad mirusioji palikėja, taip pat ir pareiškėja jau daugiau nei dešimt metų negyvena Lietuvoje, turėjo Norvegijos Karalystės pilietybę. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl paskutinė palikėjos gyvenamoji vieta negali būti laikoma Lietuvos Respublika, o tai tik patvirtina, kad pareiškėja palikimą priėmė.
12.4. Suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos pateikiama aplinkybe, jog pareiškėja faktiškai valdo butą, adresu (duomenys neskelbtini).
13. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas M. A. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl įstatymu nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
17. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
18. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – automatinį el. paštu gautą atsakymą iš notaro. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti palikimo priėmimą, numato, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).
21. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
22. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nurodydama, jog palikėja mirė Norvegijoje, po jos mirties pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo Norvegijoje ir Bergeno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. jai išdavė paveldėjimo liudijimą, patvirtinantį, kad paveldėtoja M. A. perima atsakomybę už velionio skolas ir paveldėtą asmeninį turtą, pažymima, kad paveldėjimo liudijimas galioja visam turtui. Šias pareiškime nurodomas aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pridėtas oficialus testamento patvirtinimas ir Bergeno apylinkės teismo išduotas paveldėjimo liudijimas. Po palikėjos mirties Lietuvos Respublikoje liko R. A. vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
23. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – dėl susidariusios COVID-19 pandeminės situacijos pasaulyje, dėl taikomų karantino ribojimų buvo apribotos galimybės keliauti, todėl buvo sudėtinga išvykti iš Norvegijos Karalystės ir po to sugrįžti. Taip pat pareiškėja nurodė, kad jai trūko teisinių žinių, o telefonu notarės Lietuvoje buvo informuota, kad jai, vadovaujantis teritoriniu teismingumu, reikalinga kreiptis pagal mirusiosios vardu registruoto turto registracijos adresą į apylinkės teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti netenkino, konstatuodamas, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praleistas terminas palikimui priimti neatnaujintas nepagrįstai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Tokios pozicijos laikomasi, nes visuotinai yra žinoma, kad dėl COVID-19 pandemijos visame pasaulyje buvo ir yra įvesti suvaržymai įvairiose gyvenimo srityse, tarp jų ir turizmo (ribojami skydžių srautai) ir kitų paslaugų teikimo sferose. Todėl akivaizdu, kad įvesti ribojimai sutrukdė tinkamai laiku kreiptis į notarą Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino praleidimą lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėja buvo aktyvi, nedelsdama po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atitinkamas Norvegijos Karalystės institucijas ir, kaip minėta, Bergeno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. jai išdavė paveldėjimo liudijimą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėja tik 2021 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus pusantrų metų po palikimo atsiradimo, kreipėsi su prašymu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, byloje pateiktas automatinis atsakymas iš notaro patvirtina, kad pareiškėja į notarą Lietuvos Respublikoje kreipėsi jau 2020 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu. Tačiau buvo gautas atsakymas, jog Lietuvos Respublikoje yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir karantinas, todėl į notarą galima kreiptis tik dėl būtinųjų neatidėliotinų notarinių veiksmų atlikimo. Be to, kaip atskirajame skunde nurodė pati apeliantė, susisiekus telefonu su notare, buvo atsakyta, kad pasibaigus taikomiems karantino ribojimams pareiškėja turi fiziškai atvykti, kad būtų galima nustatyti tapatybę, ir užpildyti reikiamus dokumentus paveldėjimo bylai užvesti. Taigi tokiais veiksmais pareiškėja po R. A. mirties išreiškė aiškią valią priimti palikimą (ir jį priėmė, t. y. Norvegijos Karalystėje jai yra išduotas paveldėjimo liudijimas). Pareiškėja elgėsi kaip atidus ir sąžiningas asmuo, savo teises, išreikšdama valią priimti palikimą Norvegijos Karalystėje, įgyvendino pakankamai rūpestingai.
27. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, todėl paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktuali ir teismų praktika dėl priimtų procesinių sprendimų dėl palikimo priėmimo, kuriais konstatuota, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį nors daiktą, yra laikomas priėmusiu visą palikimą, nors jis būtų skirtingose valstybėse (žr. pvz., LAT 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-152-2006; Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-799-445/2013; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-5476-155/2017).
29. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja tinkamai išreiškė savo valią priimti palikimą pagal testamentą, likusį po testatorės R. A. mirties. Pareiškėja laiku kreipėsi į atitinkamas institucijas Norvegijos Karalystėje ir Bergeno apylinkės teismas jai išdavė paveldėjimo liudijimą. Dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – COVID-19 pandemijos visame pasaulyje, pareiškėja laiku negalėjo užbaigti paveldėjimo procedūros Lietuvos Respublikoje, kad galėtų priimti palikimą, atsiradusį po testatorės R. A. mirties, todėl, vadovaujantis minėtomis teisės normomis ir teismų praktika, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui priimti.
30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, dėl to nepagrįstai neatnaujino pareiškėjai termino kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po testatorės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo dienos.