- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-100-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37543-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių.
Iš D. G. Valstybinei ligonių kasai priteista 18,92 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.00 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie šiukšlių konteinerių esančioje aikštelėje, būdamas neblaivus, elgdamasis ypatingai įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, matant kitiems asmenims, tyčia kumščiu sudavė A. M. ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, po to spyrė nenustatytą kiekį kartų į veido ir kūno sritį, iš viso suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius, tuo A. M. padarė muštines žaizdas abiejų antakių ir nosies nugarėlės srityse, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke-paakyje ir kairio žasto-alkūnės srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir toliau įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo sušvelninti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Skunde teigiama, kad ši baudžiamoji byla nebuvo iki galo ištirta. Teismas visiškai nepagrįstai netenkino apelianto prašymo ir neiškvietė liudyti N. P., kuris nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus ir patvirtintų D. G. svarbias aplinkybes. Nukentėjusysis A. M., teigdamas, kad jis su apeliantu vartojo alkoholį, sako netiesą. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis pirmas sudavė nukentėjusiajam. Iš tikrųjų jis nukentėjusiajam atsakė žodžiais, o šis jam trenkė. Taigi jis tik gynėsi nuo A. M. veiksmų. Šias aplinkybes būtent ir gali patvirtinti liudytojas N. P.. Kiti liudytojai nematė konflikto pradžios, todėl negali nurodyti, kuris primas pradėjo konfliktą.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kad sumokėjo iš jo Valstybinei ligonių kasai priteistą sumą ir atsiprašė nukentėjusiojo dukros. Teismas taip pat neįvertino ir to, kad jis pats turi šeimą ir vaikų, kuriuos reikia išlaikyti. Nuteistojo manymu, visų išdėstytų aplinkybių pagrindu jam paskirta bausmė turėtų būti sušvelninta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde ginčijama nustatyta faktinė aplinkybė dėl smūgių sudavimo fakto ir keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl D. G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.Šioje byloje aplinkybę, kad D. G. kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. M. į veido sritį ir spyrė nenustatytą kiekį kartų į veido ir kūno sritį, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrindžia byloje surinktų ir apylinkės teismo ištirtų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, iš dalies liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje esantys teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas N. P., kuris buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindas apygardos teismui nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir leistinais bei patikimais įrodymais pagrįstomis išvadomis dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo A. M. paaiškinimais, kuomet jis nurodė, kad jam nuteistasis ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Nors nukentėjusysis po smūgių sudavimo nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tačiau aplinkybes dėl vėliau buvusių spyrių patvirtina liudytojų D. T. ir N. K. parodymai, o nukentėjusiojo nurodomus jam padarytus sužalojimus ir jų atsiradimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2016 m. rugpjūčio 10 d. atlikto specialisto tyrimo išvados duomenys. Specialisto išvadoje Nr. G552/2016(09) (b. l. 39) A. M. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis abiejų antakių ir nosies nugarėlės srityse, kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke-paakyje ir kairio žasto-alkūnės srityse, kurie galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip keturiais poveikiais kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu. Tuo tarpu nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde pateikiamas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, jam nurodant, kad konfliktą iniciavo ir pirmasis smūgius sudavė nukentėjusysis, o nuteistasis tik gynėsi nuo jo veiksmų, prieštarauja apylinkės teismo ištirtų įrodymų visumai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų patyręs kokius nors fizinius sužalojimus, dėl to jis nesikreipė į medicinos įstaigą. Be to, net jeigu būtų nustatyta apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad konfliktą žodžiais ar kitais veiksmais iniciavo nukentėjusysis, tai nekeistų veikos teisinės kvalifikacijos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-116-895/2015). Taigi šioje byloje nustatyti nuteistojo D. G. veiksmai – viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, elgiantis ypatingai įžūliai, ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčinis fizinio smurto panaudojimas, sukėlęs nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, – visiškai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dispoziciją.Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog D. G. dalyvavo pažeidžiant viešąją tvarką, todėl skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jis nuteistas teisėtai ir pagrįstai.Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. G. bausmę už jam inkriminuotą viešosios tvarkos pažeidimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, atsižvelgė į D. G. asmenybę – anksčiau ne vieną kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra recidyvistas, taip pat yra baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, pagrįstai nustatęs D. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nagrinėjamą nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą.Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą D. G. skirti švelnesnę bausmę, nes jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atmetami kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-550/2008, 2K-106/2011, 2K-414/2011, 2K-21/2016). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-7-677/2015, 2K-21/2016). Šiuo atveju apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį ir pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Apygardos teismas, patikrinęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu D. G. kaltės prisipažinimo vertinimu kaip siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį, pripažįstant padarius mažiau pavojingus veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies – pripažino, kad kumščiu keletą kartų sudavė nukentėjusiajam į veidą, tačiau neigė, kad jį spardė. Teisiamojo posėdžio metu D. G. nurodė, kad trenkė du kartus ranka nukentėjusiajam į veidą ir spyrė į ranką, tačiau į galvą nespardė, tuo tarpu apeliaciniame skunde nuteistasis apskritai neigia savo smurtinius veiksmus, teigia pats gynęsis nuo nukentėjusiojo. Taigi, matyti, kad nuteistasis visų esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių nepripažino. Nors nuteistasis Valstybinei ligonių kasai atlygino patirtas išlaidas už nukentėjusiojo gydymą, taip pat teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo įstatyminės atstovės, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti tai atsakomybę švelninančia aplinkybe ir sušvelninti D. G. paskirtą bausmę.Aukštesnysis teismas, nenustatęs baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, neturi jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės skyrimą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl šeimos ir vaiko išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, vaiko turėjimas D. G. nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaip minėta, nuteistasis yra ne kartą teistas, be to, nagrinėjamą nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui. Visi šie duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Apygardos teismo vertinimu, D. G. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti D. G., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutarė:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.