Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11; 3.2.6.13; 3.4.1.1

2024 m. vasario 12 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovei L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. gruodžio 14 d. priimtas ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių;

1.2. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 2 dalimi nustatyti, jog visam šalių turtui ir turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo jų faktinio gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 1 d.;

1.3. Pripažinti, kad automobilis „TOYOTA YARIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei;

1.4. Pripažinti, kad automobilis „VOLVO V70“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui.

1.5.1.1. ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir

1.5.1.2. ¼ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.6. po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes: ieškovui – „Ž.“, atsakovei – „Ž.“ (b. l. 1–3).

2. Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad faktiškai santuoka iširo 2012 m. sausio 1 d., šalys tada negyvena kartu, bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena, nežada taikytis ir nemato tikslo gyventi kartu toliau. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorių neturi. Santuokoje įgijo po ½ dalį buto ir po ¼ dalį ūkinio pastato. Ieškovas atiduoda atsakovei savo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį atsakovei, nes nuo to laiko, kai nustojo gyventi bendrai, šiuo turtu naudojasi tik atsakovė, ji moka mokesčiu, prižiūrį šį turtą. Šalys nebuvo sudariusios jokių susitarimų dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Gyvendami atskirai, kiekvienas už savo pinigus įsigijo po transporto priemonę, kurias prašo vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi vertinti, kad priklauso asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vadu ji registruota. Po santuokos nutraukimo prašo palikti turimas pavardes. Ieškovas neparašo, kad atsakovė atlygintų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas įpareigojo savo atstovą bendrauti su atsakove sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, ikiteisminėje stadijoje advokatas bendravo su atsakove, ji neprieštaravo santuokos nutraukimui, tačiau teigė, kad jokių dokumentų nepasirašys, todėl santuokos nutraukimo klausimo nepavyko išspręsti taikiai dėl atsakovės pasyvumo.

3. Atsakovė L. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai buvo įteikti jai asmeniškai pasirašytinai, tačiau ji atsiliepimo nepateikė, be to, jai įteiktas šaukimas į parengiamąjį posėdį (b. l. 21–22, 23–24, 29–30, 39–40, 44–47). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Ž. (V. Ž.) ir atsakovė L. Ž. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 5–6).

5. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1663-863/2022). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/201, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Įvertinus aplinkybę, kad šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei 12 metų, ieškovas aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į ieškovo, jo atstovo nurodytas priežastis, dėl kurių iširo jo ir atsakovės santuoka, teismas konstatuoja, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sprendžiant kylančias problemas, abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Atitinkamai tai lėmė, kad šalys nuo 2012 m. sausio 1 d. negyvena kartu. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė tiek ikiteisminėje bylos stadijoje (t. y. meditacijos procesas), tiek vėliau (teismo procesas) buvo pasyvi, jokiais veiksmais neparodė, kad nori išsaugoti santuoką (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po santuokos sudarymo šalys įgijo šį turtą: (1) automobilį „VOLVO V70“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 31 d. registruotas V. Ž. (V. Ž.) vardu (b. l. 16), (2) automobilį „TOYOTA YARIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 13 d. registruotas L. Ž. vardu (b. l. 15), (3) V. Ž. (V. Ž.) ir L. Ž. vardu registruota po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 1997 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76, (4) V. Ž. (V. Ž.) ir L. Ž. vardu registruota po 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 1997 m. sausio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76 (b. l. 9, 10, 11–12, 13–14). Byloje negauta duomenų, kad šalys turėtų kito dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.

8. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos1 d., įsigaliojus CK), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), CK 3.117 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad sutuoktiniams priklauso po ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo siūlomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas prieštarautų šalių ar trečiųjų asmenų interesams, todėl jis dalintinas taip, kaip to prašo ieškovas.

9. CK 3.67 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos, tačiau sutuoktinis gali prašyti nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Minėta nuostata reiškia, kad, sutuoktiniams faktiškai apsigyvenus atskirai, kiekvieno jų įgytas turtas ar prisiimti įsipareigojimai pripažįstami asmeniniu atitinkamo sutuoktinio turtu ar asmeniniais įsipareigojimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Įvertinus tai, kad nuo 2012 m. šalys bendro ūkio netvarko ir santuokinio gyvenimo negyvena, kad šalys kitu būdu nėra pasidalinusios turto, todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Atitinkamai tai reiškia, kad automobilis „VOLVO V70“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 31 d. registruotas V. Ž. (V. Ž.) vardu (b. l. 16), ir automobilis „TOYOTA YARIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 13 d. registruotas L. Ž. vardu (b. l. 15), laikytinas asmenine nuosavybe tos šalies, kurios vardu šis turtas registruotas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašo priteisti išlaikymo, kad ieškovas ir atsakovė yra darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šalys negali savęs išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas.

11. Nutraukus santuoką ieškovas prašo palikti atsakovei santuokinę pavardę, prieštaravimų dėl to atsakovė nepareiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad dėl santuokos iširimo pripažįstami kaltais abu sutuoktiniai, ieškovei, atsakovo parinkimu, paliktina santuokinė pavardė – Ž., ieškovui – Ž. (Ž.) (CK 3.69 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

12. Kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo 244 Eur žyminio mokesčio (b. l. 18), tačiau jis neprašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

13. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur (t. y. du laiškai po 6,64 Eur). Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies, t. y. atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.67 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 178 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 385 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nutraukti ieškovo V. Ž. (V. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 103, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalimi nustatyti, jog visam šalių turtui ir turtinėms teisėms santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo jų faktinio gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 1 d.

Pripažinti, kad automobilis „TOYOTA YARIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, kad automobilis „VOLVO V70“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui V. Ž. (V. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Ž. (V. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertinant, kad po santuokos nutraukimo atsakovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Adutiškio g. 65, Švenčionyse.

Po santuokos nutraukimo V. Ž. (V. Ž.) palikti pavardę „Ž (Ž.)“, L. Ž. – „Ž.“.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.