Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovei advokatei Daliai Averkienei, jo įgaliotajam atstovui V. N.,

nedalyvaujant pareiškėjui A. S., suinteresuotų asmenų - Valstybės įmonės Turto banko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ūkinis pastatas su priklausiniais statyti 1972 m. Medinė perdanga, langai ir durys beveik supuvę, statiniams reikalinga atlikti remonto darbus. Pareiškėjas nurodo, kad priėmęs motinos palikimą, tapo atsakingas ir už šį nekilnojamąjį turtą, jo priežiūrą, išlaikymą. Siekdamas atlikti šio statinio remonto darbus ar nusprendus juos parduoti, privalu turėti tinkamai sutvarkytus statinio nuosavybės dokumentus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo motinos ir statinio pardavėjo sutartis nebuvo notarinė, todėl ji laikytina negaliojančia. Tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1982 m. vasario 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias normas (1964 m.CK 255 straipsnis) numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Todėl darytina išvada, kad B. Č. 1982 m. vasario 19 d. sudarytos rašytinės pirkimo sutarties pagrindu teisiškai netapo minėto ūkinio pastato savininke. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Teismui yra pateiktas Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo raštas, kuris patvirtina, kad archyvinio fondo 1962-1965 metų saugomuose dokumentuose, dokumentų susijusių su ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1I1p, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, eksploatacija ar perdavimo procedūrų vykdymu, nėra. VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. S-62170(16.2E) patvirtina, kad nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į minėtą ūkinį pastatą nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas V. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas vienas iš pirmųjų. Kiti aplink esantys ūkiniai pastatai buvo pastatyti vėliau. Statybos pradžia buvo 1972 m., o 1982 m. buvo atlikta rekonstrukcija. Jis patvirtino, kad nuo 1987 m. jis gyveno(duomenys neskelbtini), ir tas pastatas jau buvo po rekonstrukcijos.

V. N. patvirtino, kad pareiškėjo tėvas S. buvo sanatorijos ūkvedys, kuris mirė nebaigęs to ūkinio pastato rekonstrukcijos.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-217/547/2020 pareiškėjo pareiškimas buvo atmestas.

Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217/547/2020 pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, panaikino 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į ūkinį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, ūkinio pastato valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčija. Duomenų apie tai, kad pastatas priklausytų valstybei ar savivaldybei arba būtų registruoti kito asmens vardu, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalis daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjo motina, B. Č., nuosavybės teise įgijo ir iki mirties dienos (duomenys neskelbtini) valdė: ūkinį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjo motina B. Č. ūkinį pastatą, kurio plotas 10,5 kv. m. (3,5 x3) (statytas 1972 m.), nusipirko iš A. Č. 1982 m. vasario 19 d. už 300 rublių rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo pardavimo sutartį sudarė raštu, dalyvavo du liudytojai R. A. ir J. G.. Sutartimi šalys susitarė, kad A. Č. pinigus gavo ir, kad nuo 1982-02-19 atsisako bet kokių teisių į minėtą tvartelį. Ši sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, bet pastatą įgijo tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teises į bet kokį kitą daiktą, t. y. pirkimo-pardavimo būdu. Visą laiką nuo 1982 m. vasario 19 d. pastatą atvirai, nepertraukiamai valdė, juo naudojosi kaip savo pareiškėjo motina B. Č., kuri buvo įsitikinusi, kad pastatą valdo teisėtai, nes už jį buvo sumokėjusi A. Č. 300 rublių.

Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu patvirtinama, jog A. S. paveldėjo visą turtą, kurio savininkė yra palikėja B. Č., mirusi (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras pateiktoje informacijoje apie nekilnojamąjį turtą nurodė, jog nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas J. G. patvirtino, kad jam žinomos šių ūkinių pastatų įsigijimo aplinkybės, kadangi jis jau 50 metų kaip gyvena (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini). Liudytojas paaiškino, kad jam žinoma, jog pareiškėjo motina nupirko nedidelį ūkinį pastatą iš Č., jis pats surašė jiems pirkimo – pardavimo sutartį. Vėliau, padedama kaimynų B. Č. šį pastatą padidino. Ji tuo pastatu naudojosi iki mirties.

Iš byloje esančio Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pažymos matyti, kad dokumentų, patvirtinančių prašyme nurodyto ūkinio pastato statybą, eksploataciją, perdavimo procedūrų vykdymą pateikti negali, nes 1) Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Rajono architekto statybos leidimų išdavimo registracijos knygos į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą saugoti neperduotos; 2) pagal prašyme nurodytus duomenimis apie ūkinį pastatą: unikalųjį numerį ar adresą surasti informacijos tarybiniu laikotarpiu sudarytuose dokumentuose neįmanoma, kadangi tiek adresai kaimo vietovėse, tiek unikalieji numeriai nekilnojamajam turtui (objektams) buvo suteikti jau po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.

Įvertinus tai, kad statytojai irgi dažnai būna praradę statybos dokumentus, yra priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“ (toliau - Nutarimas). Jame nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui notariškai patvirtintą sandorį ir buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose. Archyvo pateiktose Ūkinių knygų išrašuose nėra įregistruotas minėtas ūkinis pastatas. Siekiant išsiaiškinti, ar tas pastatas įregistruotas seniūnijos knygose, pareiškėjas kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) su prašymu pateikti duomenis, ar seniūnijos dispozicijoje esančiuose dokumentuose yra išlikusi informacija apie buvusio savininko A. Č. vardu valdytą ūkinės paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnas A. J. atsakydamas į pareiškėjo prašymą 2020-09-14 rašte Nr. SR6-72 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodęs, kad „<...>(duomenys neskelbtini) dispozicijoje esančiuose dokumentuose nėra informacijos apie A. Č. vardu valdytus statinius.“

Aukščiau minėtame Nutarime nurodoma ir tai, kad kai ūkinėse knygose jie (pastatai) neįrašyti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius, t. y. gali būti pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. (nutarimu patvirtinto sąrašo 5 punktas) - teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiūros aktai (sąrašo 5.10 punktas), kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (sąrašo 5.11 punktas. Be to, Sąrašo 9 punkte numatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2-6 punktuose, statiniai registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999 konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“.

Iš byloje esančių ūkinių knygų, kuriose nurodoma šeimos galva B. Č., asmeninė sąskaita 973 už laikotarpį nuo 1980 m. iki 1986 m., jokių įrašų apie jos vardu turėtą kokį nekilnojamąjį turtą pastatą nėra jokių duomenų. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad B. Č. įsigijo 10,5 kv. m. ploto statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir liudytojų parodymais patvirtinama, kad įsigijusi statinį, B. Č. vykdė statybos darbus ir tais pačiais metais (1982 m.) statinys buvo padidintas, kurio bendras plotas sudaro 37 kv. m. Tai, jog statinys pastatytas apie 1982 m., iš karto po to, kai įsigijo, yra liudininkų parodymai byloje. Kaip jau minėta aukščiau, statybą leidžiantys dokumentai nėra išlikę. Tokių dokumentų pareiškėjas neturi, taip pat jie nebuvo perduoti archyvui. Pareiškėjas patvirtinęs, kad nei jis, nei jo motina (mirusi (duomenys neskelbtini)) niekada nėra gavę jokių pretenzijų dėl statinio statybos teisėtumo ar naudojimo. Už statinio naudojimą buvo mokami mokesčiai, bet jie mokėti kartu su buto komunaliniais mokesčiais, dėl to išskirti nėra galimybės.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68.-7.41 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Visos papildomai išdėstytos aplinkybės liudija, kad statinys įgytas teisėtu būdu: pirminis statinys įsigytas sandoriu (bet nepatvirtintas notaro). Vėliau (1982 m.) rekonstruotas į 37 kv. m. ploto ūkinės paskirties pastatą. Įvertinus tai, kad tuo metu nėra užfiksuota jokio savavališką statybą patvirtinančio fakto, nereikšti jokie reikalavimai ar pretenzijos B. Č., tikėtina, kad buvo statybą leidžiantys dokumentai ir ji pastatą padidino gavusi tuo metu veikusių atitinkamų institucijų sutikimus ir statybą leidžiančius dokumentus, tokiu būdu teisėtai rekonstravo statinį. Jokios pretenzijos dėl statinio nepareikštos iki šiol. Aplinkybė, jog statybos dokumentai nebuvo perduoti saugoti archyvui ir jie neišliko, negali paneigti teisėtos statybos ir teisių į statinį. Dėl valstybės valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo, valstybinės pertvarkos (visas statinys pastatytas (rekonstruotas) apie 1982 m., iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.), negali būti pažeistos žmogaus teisės į nuosavybę.

Be to pareiškėjas, siekdamas pateikti visus susijusius įrodymus bei atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kreipėsi į statybos inžinierių D. K., kuriam suteikta eiti statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas pateikė 2020-09-28 Statinio apžiūros aktą Nr. 1 (toliau – Aktas), kuriame pažymėta, kad pirmiausiai galėjo būti pastatytas apie 10 kv. m. statinys, yra požymių, kad statinys rekonstruotas. Kada tiksliai buvo atlikti statybos darbai, vizualiai neįmanoma nustatyti. Akte nurodyta, kad statinio būklė atitinka teisės aktų reikalavimus pagal Statybos įstatymo reglamentavimą bei kad tai nėra nei ypatingas, nei sudėtingas statinys, todėl jo statyba nebuvo ir nėra griežtai reglamentuota teisės aktų. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Statybos apžiūros akte padaryta išvada, kad pastatas nėra avarinės būklės ir yra tinkamas naudoti, statinys ir jo konstrukcijos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis -VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad šie asmenys į šį nekilnojamąjį turtą pretenzijų neturi. Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šios aplinkybės rodo, kad ūkinis pastatas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) visą laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjo A. S. motina B. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ūkinį pastatą būtų valdžiusi neteisėtai – pareiškėjo motina B. Č. elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į ūkinį pastatą neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjo motina B. Č. nuosavybės teise įgijo ir iki mirties - (duomenys neskelbtini) valdė ūkinį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisės įgijimo tikslu, nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo ir iki mirties dienos - (duomenys neskelbtini), valdė ūkinį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.