Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB "Kvazaras" ieškinį atsakovei UAB Prekybos namai „NORA", trečiajam asmeniui P. V., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme nagrinėta civilinė byla Nr.e2-34-676/2019 pagal ieškovės UAB „Kvazaras“ ieškinį dėl 12 466,23 EUR (43 043,40 Lt) skolos, 448,78 EUR (1 549,56 Lt) delspinigių pagal 2011 m. gegužės 5 d. sutartį Nr.2011/07 (toliau - Rangos sutartis) priteisimo iš atsakovės UAB Prekybos namai „NORA“.

Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Kvazaras“ reikalavimas dalyje dėl 448,78 EUR (1 549,56 Lt) delspinigių priteisimo pagal 2011 m. gegužės 5 d. sutartį Nr. 2011/07 iš atsakovės UAB Prekybos namai „NORA“, trečiasis asmuo P. V., išskirtas į atskirą bylą Nr.e2-3656-676/2016 ir civilinė byla Nr. e2-3656-676/2016 sustabdyta iki Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-958-567/2016 išnagrinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktas).

Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-42-676/2016 išskirta iš civilinės bylos ieškovės UAB „Kvazaras“ ieškinio reikalavimas dalyje dėl 12 466,23 EUR (43 043,40 Lt) skolos priteisimo iš atsakovės UAB Prekybos namai „NORA“, trečiasis asmuo P. V., ieškovo kildinamą iš 2011 m. gegužės 5 d. sutarties Nr. 2011/07, ir nutarta šį reikalavimą nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-3656-676/2016 kartu su reikalavimu dėl 448,78 EUR (1 549,56 Lt) delspinigių priteisimo pagal 2011 m. gegužės 5 d. sutartį Nr. 2011/07.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu UAB Prekybos namai „Nora“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB Prekybos namai „Nora“ 2 185,81 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos, 88,54 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai; 80,30 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. V. naudai; priteisė 81,59 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Kvazaras“ direktorės Birutės Dambrauskienės naudai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeitė - panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ ieškinio reikalavimas dėl darbų kainos nustatymo, ir dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą – nustatė, kad darbų pagal uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 2011 m. gegužės 5 d. sudarytą sutartį Nr. 2011/7 kaina yra 2 172,15 Eur; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstė taip: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ valstybės naudai 2 185,81 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos, mokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas; priteisė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 524,46 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ 88,54 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, 80,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo P. V. naudai, 81,59 Eur atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ naudai“; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namų „NORA“ 1 179 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai; priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 208 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Ričardas Noreika papildomai paaiškino, kad dėl skolos likučio nėra ginčo ir iš atsakovo pusės, kad tokia skola liko, delspinigiai taip pat paskaičiuoti pagal sumažintus reikalavimus. Neapmokėta skolos dalis likusi iš statybos rangos teisinių santykių. Visi teismų procesai užsitęsė būtent dėl atsakovo kaltės, t.y. nauji rašytiniai įrodymai ir prašymai būdavo teikiami arba teismo posėdžio metu, arba prieš posėdį, todėl teismas turėdavo atidėti teismo posėdžius. Nesutinka su atsakovo prašymu priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ginčas dėl rangos teisinių santykių apimties ir skolos dydžio išsisprendė ne šitoje byloje, ginčas išsispręstas Vilniaus Apygardos teismo byloje, toje byloje buvo paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos, todėl dar kartą dėl to paties ginčo prisiteisti šioje byloje nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad iki bylų išskyrimo už atliktus procesinius veiksmus atsakovas buvo pateikęs bylinėjimosi išlaidas ir teismas priimdamas sprendimą, sprendė tą klausimą, t.y. už atsiliepimo surašymą ir panašiai. Byla sustabdyta 2016 metais, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas 2019 m. sausio 24 d.; tai yra piktnaudžiavimas ir bandymas nepagrįstai ieškovo sąskaita pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. šalys sudarė remonto sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti statybos ir remonto darbus atsakovui priklausančiame pastate už 49 093,40 Lt (14 218,43 Eur); darbų apimtys buvo nurodytos sutarties priede – 2011 m. gegužės 3 d. lokalinėje sąmatoje. Atsakovei priklausančiame pastate atlikus darbus, sutarties šalys pasirašė atliktų darbų aktus (2011 m. birželio 23 d. atliktų darbų aktas Nr. 1, 2011 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, 2011 m. liepos 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 4, 2011 m. liepos 15 d. atliktų darbų aktas Nr. 5). Statybos (remonto) darbų atlikimo faktą ir realumą patvirtina šios sutarties įtraukimas į apskaitą, šalių pasirašyti atliktų darbų aktai. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijusi užsakovo mokėjimo rangovui už atliktus darbus prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-611/2016).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011 m. gegužės 5 d. sutartimi ieškovė UAB „Kvazaras“ įsipareigojo užsakovės UAB PN „NORA“ prašymu atlikti įvairius statybos ir remonto darbus I Klemiškės km., Klaipėdos r., darbus priduoti pagal STR reikalavimus užsakovei, o užsakovė įsipareigojo tinkamai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutarties nustatyta tvarka (sutarties 1.1 punktas). Darbus UAB „Kvazaras“ įsipareigojo atlikti užsakovės medžiagomis, įranga ir technika (sutarties 1.2 punktas). Bylos duomenimis šios sutarties vykdymo eigoje statybai ir remontui reikalingas medžiagas pirko atsakovė. Nurodytų sutarties sąlygų analizė bei sutarties priedo – lokalinės sąmatos turinys teikia pagrindą išvadai, jog atsakovė prisiėmė pareigą teikti statybos ir remonto darbams būtinas medžiagas, o ieškovės teikiamas paslaugas apėmė tik statybos ir remonto darbai. Iš ginčo šalių pasirašytų atliktų darbų aktų nustatyta, kad 2011 m. birželio 23 d. aktu Nr. 1 užsakovei buvo perduoti pamatų darbai, 2011 m. birželio 1 d. aktu Nr. 2 – fasado remonto darbai, 2011 m. liepos 12 d. aktu Nr. 3 – dalinio stogo remonto darbai, 2011 m. liepos 12 d. aktu Nr. 4 – vielinės ir medinės tvoros remonto darbai, 2011 m. liepos 15 d. aktu Nr. 5 – gamybinių patalpų remonto darbai. Subrangos sutartimi subrangovas E. A. už 7 500 Lt (2 172,15 Eur) kainą atliko visus ginčo darbų aktuose Nr. 1 - 4 fiksuotus darbus.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi Nr.e2A-584-330/2018 nustatyta, kad pagal Rangos sutartį darbų kaina yra 2 172,15 Eur, o ne 12 466,23 EUR kaip ieškovė reikalavo ieškiniu.

Šioje byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių pagal 2011 m. gegužės 5 d. sutartį Nr. 2011/07 prašant iš atsakovės priteisti 12 466,23 Eur skolos ir 448,78 Eur delspinigių bei 6 proc. procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-584-330/2018 konstatavo, kad statybos rangos darbų kaina pagal minėtą sutartį sudaro 2 172,15 Eur. Kadangi 1 752,20 Eur atsakovė ieškovei buvo sumokėjęs, tai neapmokėta likusi suma yra 419,95 Eur, todėl esant šiai aplinkybei atsirado pagrindas mažinti ieškinio reikalavimą iki 419,95 Eur, tuo pačiu sumažinus pagrindinį ieškinio reikalavimą atsirado pagrindas mažinti reikalavimą dėl delspinigių nuo 448,78 Eur iki 15,12 Eur.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Atsakovė už atliktus rangos darbus su ieškove pilnai neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 419,95 Eur skolą pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.644 straipsnis)(CPK 178 straipsnis).

Ieškovė atsakovui paskaičiavo 15,12 Eur delspinigių. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą), delspinigius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,12 Eur delspinigių. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.201 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 466,23 Eur skolą, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi konstatavo, kad statybos rangos darbų kaina pagal minėtą sutartį sudaro 2 172,15 Eur, o 1 752,20 Eur atsakovė ieškovei buvo sumokėjusi, tai neapmokėta likusi suma yra 419,95 Eur bei 15,12 Eur delspinigių. Tokiu atveju laikytina, kad likusios reikalavimo dalies dėl 12 479,94 Eur skolos priteisimo ieškovė atsisakė. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Įvertinus tai, civilinė bylos dalyje reikalavimo dėl 12479,94 Eur skolos ir delspinigių priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis), ieškoveii grąžintinas už šią reikalavimo dalį sumokėtas 255,36 Eur žyminis mokestis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t.y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

Šios teisės normos kontekste bylos šalių procesinis elgesys visų pirma vertinamas sąžiningumo aspektu, nustatant, kurios iš bylos šalių valia buvo baigtas bylos nagrinėjimas, taip pat nustatant, ar bylos šalies valios inicijuoti proceso pabaigą nulėmė kitos bylos šalies elgesys ir pan.

Ieškovė byloje iš viso patyrė 8,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

Atsakovė prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad net 96,63 procentai nuo 2014 m. balandžio 11 d. ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo buvo nepagrįstai reikalaujama iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė visą tą laiką turėjo gintis nuo nepagrįsto reikalavimo ir patirti bylinėjimosi išlaidas gindamasi. Prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir iš ieškovės priteisti atsakovei jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu nesutinka, nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos išskyrus bylą į atskirą bylą bei išnagrinėtos Vilniaus Apygardos bei Lietuvos apeliaciniame teismuose.

Kai byla ar jos dalis baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atsakomybę už bylinėjimosi išlaidas įstatymas nustato pagal šalių procesinį elgesį. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė ar sumažino ieškinio sumą dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Ieškovė, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-584-330/2018, sumažino ieškinio reikalavimą iki 419,95 Eur bei reikalavimą dėl delspinigių, todėl darytina išvada, jog ieškovė privalo atlyginti atsakovei dėl jos pareikšto ieškinio atsiradusias bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė dėl priešingos šalies (ieškovo) netinkamų procesinių veiksmų. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius, todėl pripažintinos tinkamomis bylinėjimosi išlaidomis. Darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai priteistų ir atmestų reikalavimų daliai, t.y. 3,37 procentams ieškiniu reikštam reikalavimui – 483,15 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Prekybos namai „NORA" 419,95 Eur (keturis šimtus devyniolika eurų 95 centus) skolos, 15,12 Eur (penkiolika eurų 12 centų) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,86 EUR (aštuonis eurus 86 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 12 479,94 Eur skolos ir delspinigių priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai „NORA" iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kvazaras“ 483,15 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kvazaras“ 255,36 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 36 centus) žyminį mokestį, (mokėjimo užduoties kodai Nr. ZA96364 Nr. ZA96365). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus .