Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovams IDS Borjomi Beverages Co. N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „IDS Borjomi Europe“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto, įskaitant lėšas, areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas panaikino savo ankstesniąją nutartį, kuria buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolės B. P. 2016-02-09 raštą dėl informacijos pateikimo, 2015-12-10, 2015-12-30 ir 2016-02-09 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01053/B2, 2016-02-22 patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/00502/T1; UAB „IDS Borjomi Europe“ 2015-12-28 raštą; 2016-02-23 UAB „Sanitex“ atsakymą. Atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – preliminarius ir neaudituotus UAB „IDS Borjomi Europe“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus; antstolės B. P. 2016-03-09 patvarkymą; UAB „IDS Borjomi Europe“ 2016-03-04 raštą dėl informacijos suteikimo; 2015-09-17 išrašą iš Kiurasao komercinio registro. Vėliau atsakovai papildomai pateikė UAB „IDS Borjomi Europe“ 2015 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą bei nepriklausomo auditoriaus išvadą.

Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju sprendžiama, kad tokių įrodymų pateikimo poreikis kilo jau po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kadangi pirmosios instancijos teismas pasinaikino savo ankstesniąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neišklausęs priešingos šalies, t. y. ieškovės pozicijos dėl atsakovų pateiktų atskirųjų skundų. Atsakovų atsiliepimas ir ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad šalys su viena kitos pateiktais naujais įrodymais yra susipažinusios, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiais įrodymais šalys grindžia savo argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priešinga šalis, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės jai nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtas aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, preziumuodamas, kad didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai kartu su atskiraisiais skundais pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, konstatavo, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera, todėl ieškinio suma jiems nėra didelė. Teismas sprendė, kad nebėra grėsmės, jog teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl skundžiama nutartimi panaikino ankstesniąją nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu. Ieškovė (apeliantė) nesutinka su šia teismo išvada, be to, atskirajame skunde teigia, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, atsižvelgdama į tai, kad atsakovai savo atskiruosiuose skunduose įrodinėjo ir šios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvimą. Taigi ginčas tarp šalių kilo dėl abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, nepaisant to, kad skundžiamoje nutartyje teismas dėl pirmosios sąlygos (tikėtino ieškinio pagrįstumo) nieko nepasisakė.

Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia teismo įsitikinimą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartyje, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, be kita ko konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Šios išvados teismas nepakeitė priimdamas ieškovės skundžiamą 2016 m. kovo 1 d. nutartį, kuria ankstesniąją savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino būtent dėl antrosios sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nebuvimo. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, jame nurodyti ne tik reikalavimai, bet ir jų faktinis bei teisinis pagrindas, taip pat pateikti įrodymai, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo manyti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Atsakovės nurodo, kad atsiliepimuose į ieškinį išdėstė argumentus, kurie patvirtina, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas (dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos spręsti šį ginčą neturėjimo, dėl ginčui taikytinos Anglijos materialinės teisės, dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir kt.). Ieškovė, kaip matyti iš jos dublike išdėstytos pozicijos, sutinka, kad iš šalių sudarytos Bendrojo platinimo sutarties pažeidimo kylantis ginčas turi būti sprendžiamas Londono tarptautinio arbitražo teisme, todėl atsakovėms prieštaraujant, kad šį ginčą spręstų Vilniaus apygardos teismas, ieškovė prašo ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą. Tačiau ieškovė šioje byloje taip pat prašo taikyti atsakovams deliktinę atsakomybę. Ieškinio senaties termino praleidimas dar nereiškia, kad toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Išvada dėl senaties termino praleidimo gali būti daroma tik nustačius ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Šios aplinkybės taip pat vertinamos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šioje bylos stadijoje, teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokie atsakovų argumentai negali būti vertinami kaip patvirtinantys prima facie ieškinio nepagrįstumą.

Sprendžiant dėl kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama, yra ieškinio suma. Preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje pateiktus atsakovės UAB „IDS Borjomi Europe“ 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad atsakovo IDS Borjomi Beverages Co. N. V. įstatinis kapitalas siekia 23,7 mln. JAV dolerių sumą, sprendė, jog atsakovai įrodė, kad jų finansinė padėtis yra gera ir ieškovės pareikšto ieškinio suma jiems nėra didelė. Apeliantės teigimu, atsakovės UAB „IDS Borjomi Europe“ didžioji dalis turto pagal 2014 m. balansą buvo trumpalaikis turtas, kurio praėjus daugiau nei metams nebėra; atsakovės įsipareigojimai nuo 2008 m. nuolat didėjo ir 2014-12-31 viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas reiškia, kad ši įmonė tuo metu buvo nemoki arba jos finansinė būklė buvo artima nemokumo būklei. Šiuos argumentus paneigia atsakovės UAB „IDS Borjomi Europe“ byloje pateiktas 2015 m. balansas, iš kurio matyti, kad 2015-12-31 atsakovė turėjo turto iš viso už 4 001 062 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė tik 808 459 Eur. Net jeigu ir dalis šių įsipareigojimų būtų pradelsti, bet kuriuo atveju jie neviršytų pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Nors pagal paskutinį balansą atsakovės UAB „IDS Borjomi Europe“ beveik pusę turimo turto, t. y. 1 756 023 Eur, sudarė per vienerius metus gautinos sumos, tačiau abejoti šio turto realumu nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės platinamų prekių pirkėjai Lietuvoje yra itin finansiškai stiprios įmonės. Kito atsakovo IDS Borjomi Beverages Co. N. V. turimas turtas Lietuvoje – UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijos. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie šių akcijų vertę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad UAB „IDS Borjomi Europe“ iki šiol veikė pelningai, pagal paskutiniojo 2015 m. balanso duomenis bendrovės nepaskirstytas pelnas viršijo 3,1 mln. Eur. Be to, atsakovų pateiktas išrašas iš Kiurasao komercinio registro patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. IDS Borjomi Beverages Co. N. V. nominalaus akcinio kapitalo vertė buvo 25 114 584,28 JAV dolerių. Minėti duomenys apie atsakovų turtinę (finansinę) padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad didelė ieškinio suma šiuo atveju nekelia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovai galėjo sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) arba pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.). Civiliniame procese laikomasi dispozityvumo principo, kuris reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdami su jiems pritaikytais apribojimais bei gindami savo teisėtus interesus, pasinaudojo savo teise į apeliaciją. Tai, kad atsakovai nepasinaudojo kitomis apeliantės nurodytomis procesinėmis teisėmis, nepaneigia teismo išvados, kad atsakovų turimo turto pakaktų įvykdyti ieškinio reikalavimus.

Apeliantės teigimu, atsakovai galimai blogina UAB „IDS Borjomi Europe“ turtinę padėtį, kadangi atsakovai nutraukė tarp jų sudarytą sutartį dėl „Borjomi“ produkcijos distribucijos; UAB „IDS Borjomi Europe“ kontrahentai patvirtino, kad jie nebeturi prekybinių santykių su šia įmone. Šiuos teiginius apeliantė grindžia UAB „IDS Borjomi Europe“ 2015 m. gruodžio 28 d. raštu, kuriame atsakovė, vykdydama antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo, be kita ko nurodė, kad „UAB „IDS Borjomi Europe“ neturi jokios šiai dienai galiojančios distribucijos sutarties su IDS Borjomi Beverages Co. N. V.“. Nors atsakovai nepaneigė, kad tarp jų nebėra jokių sutartinių distribucijos santykių, vien iš minėto atsakovės rašto negalima vienareikšmiškai spręsti, kad UAB „IDS Borjomi Europe“ faktiškai nutraukė savo veiklą. Vėlesniame, t. y. 2016 m. kovo 4 d. atsakyme į kitą antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo atsakovė UAB „IDS Borjomi Europe“ nurodo, kad „yra priklausoma nuo vieno tiekėjo, o vykstantys ginčai gali privesti prie tiekimo sutarties nutraukimo“. Apeliantės pateiktas vienintelės UAB „Sanitex“ atsakymas antstolei, kad ši bendrovė neturi jokių prekybinių santykių su UAB „IDS Borjomi Europe“, nereiškia, kad tokie santykiai tarp šių bendrovių apskritai buvo. Kaip paaiškino atsakovai, UAB „Sanitex“ nėra ir nebuvo UAB „IDS Borjomi Europe“ kontrahentas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovų išvardinti UAB „IDS Borjomi Europe“ platinamų prekių pirkėjai būtų nutraukę prekybinius santykius su šia bendrove.

Apeliantė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindžia dar ir tuo, kad atsakovas IDS Borjomi Beverages Co. N. V. piktybiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovės naudai priteista apie 1,3 mln. Eur suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015). Vykdant minėtą sprendimą priverstine tvarka, buvo areštuotos atsakovui IDS Borjomi Beverages Co. N. V. priklausančios UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijos ir paskirta ekspertizė jų rinkos vertei nustatyti, tačiau atsakovai, pasak apeliantės, nevykdo antstolės reikalavimo pateikti duomenis apie šios įmonės dabartinę turtinę padėtį. Dėl šių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad atsakovų pateikti papildomi įrodymai, t. y. jau minėtas UAB „IDS Borjomi Europe“ 2016 m. kovo 4 d. raštas patvirtina, kad antstolės reikalavimai iš dalies yra įvykdyti. Antra, kaip nurodo atsakovai savo atsiliepime, vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01053 antstolės B. P. 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymo dalis dėl pavedimo turto rinkos vertės ekspertizę atlikti UAB „Marleksa“ ir įpareigojimo skolininkui ir (ar) turto savininkui teikti nurodytam ekspertui visą tinkamam turto vertės nustatymui reikalingą informaciją vykdymą buvo apskųsta ir, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14229-905/2016 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, šios patvarkymo dalies vykdymas buvo sustabdytas. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-16127-871/2016 minėtas IDS Borjomi Beverages Co. N. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, tačiau ši teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjusi. Todėl tebegalioja ir minėtos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu yra sustabdytas antstolės patvarkymo dėl ekspertui reikalingos informacijos pateikimo dalies vykdymas. Taigi atsakovas nurodė pateisinamą priežastį, dėl kurios dalis antstolės reikalavimų, susijusių su informacijos pateikimu siekiant nustatyti UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų vertę, kol kas nėra vykdomi. Be to, atsakovai paaiškino, dėl kokių priežasčių apeliantei priteista suma geranoriškai nėra sumokama – atsakovas IDS Borjomi Beverages Co. N. V. yra pateikęs prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo, kurį pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje, atsakovo kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje papildomai būtų padidintas daugiau kaip 3 mln. Eur suma ir tokiu atveju, atsakovui sumokėjus ieškovei 1,3 mln. Eur sumą ir ją paskirstant kreditoriams, atsakovo reikalavimas būtų patenkintas didesne apimtimi. Toks atsakovo IDS Borjomi Beverages Co. N. V. suinteresuotumas yra logiškas. Pagal Liteko duomenis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-1-157/2016 pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N. V. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2/141-09 dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovės UAB „Accuratus“, atmestas. Tačiau pareiškėja IDS Borjomi Beverages Co. N. V. minėtoje byloje pateikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė. Taigi ginčas dėl Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje dar nėra galutinai išspręstas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovas IDS Borjomi Beverages Co. N. V. piktybiškai nevykdo ir trukdo antstolei įvykdyti priverstine tvarka kitoje byloje apeliantės naudai priimtą teismo sprendimą.

Apeliantė nepagrindžia, kaip ta aplinkybė, jog atsakovas IDS Borjomi Beverages Co. N. V. yra ofšorinė įmonė, susijusi su grėsme, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pati apeliantė nurodo, kad šis atsakovas Lietuvoje neturi jokio turto, išskyrus UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijas. Iš to galima spręsti, kad apeliantei yra aktualus UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų areštas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas IDS Borjomi Beverages Co. N. V. ketina perleisti minėtas akcijas arba imtis kokių nors veiksmų, dėl kurių šių akcijų vertė galėtų sumažėti. Be to, kaip minėta, UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijos jau yra areštuotos vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01053, kurioje vykdomas apeliantei kitoje byloje priteistos sumos išieškojimas iš atsakovo IDS Borjomi Beverages Co. N. V. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, buvo uždrausta atsakovui IDS Borjomi Beverages Co. N. V. kaip UAB „IDS Borjomi Europe“ vieninteliam akcininkui priimti sprendimus dėl šios bendrovės dividendų išmokėjimo atsakovui bei išmokėti dividendus, jeigu toks sprendimas yra priimtas (žr. civilinę bylą Nr. 2-74-516/2015). Duomenų, kad šis apribojimas būtų panaikintas, nėra, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliantės ieškinys minėtoje byloje patenkintas iš dalies, o teismo sprendimas dar nėra įvykdytas, darytina išvada, kad draudimas atsakovui priimti sprendimus dėl dividendų išmokėjimo tebegalioja (CPK 150 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas savo ankstesniąją nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino dar ir tuo pagrindu, kad atsakovės UAB „IDS Borjomi Europe“ turto areštas neproporcingai kenkia pagrindinei jos vykdomai didmeninei prekių pardavimo veiklai. Atskirajame skunde nurodoma, kad tiek antstolės, vykdančios Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį, patvarkymu yra leista atsakovei prekiauti areštuota produkcija ir vykdyti sudarytas bei galiojančias distribucijos sutartis, tiek pagal CPK 145 straipsnio 7 dalį (apeliantė nurodo 6 dalį, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu) tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip. Šie argumentai, viena vertus, patvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nors ir riboja atsakovės veiklą tam tikra apimtimi, tačiau neužkerta kelio absoliučiai vykdyti tokią veiklą. Kita vertus, nenustačius realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, sutiktina su atsakovais, kad šiuo atveju turto, ypatingai lėšų, areštas yra neproporcinga priemonė, kuri kenkia įmonės reputacijai, tokiu būdu trukdo vystyti verslą, ieškoti naujų verslo partnerių. Akivaizdu, kad taikant tokius ribojimus atsakovės UAB „IDS Borjomi Europe“ veikla gali nukentėti, dėl ko gali sumažėti šios bendrovės akcijų vertė, o tai nebeatitiktų ir pačios apeliantės intereso išlaikyti atsakovų turtinės padėties status quo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino atsakovų atskiruosius skundus ir panaikino savo ankstesniąją nutartį, kuria buvo pritaikęs tokias priemones atsakovų atžvilgiu.

Tuo pačiu pažymėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ši nutartis neužkerta kelio ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.