Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2010 m. kovo 26 d. Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/141-09 dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo A. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. (toliau ir pareiškėjas) 2010 m. birželio 21 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo (toliau – Gruzijos teismas) dalinį 2010 m. kovo 26 d. sprendimą, kuriuo jam iš atsakovės UAB ,,Accuratus“ (toliau ir atsakovas) priteista skola, nuostolių, žalos atlyginimas ir netesybos dėl 2007 m. vasario 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo.

Šiuo Gruzijos teismo sprendimu pareiškėjui iš atsakovo buvo priteista: 1. 1 194 645 JAV dolerių nuostolių dėl 2007 m. negautų pajamų; 2. 110 781,79 JAV dolerių nuostolių dėl pavėluoto sumų pervedimo 2007 m.; 3. 991 752 Eur nesumokėta 2008 m. išsiųstų prekių kaina; 4. 8 612 Eur nuostolių, atsiradusių dėl prekių kredito limitų pažeidimo 2008 m.; 5. 49 140 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. išsiųstų prekių kainos pavėluoto sumokėjimo; 6. 481 913 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. pardavimo plano neįvykdymo; 7. 500 000 Eur nuostolių dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai bendrovės reputacijai; 8. 5 000 Gruzijos larių dydžio žyminis mokestis.

Minimu Gruzijos teismo sprendimu taip pat buvo nepatenkinti atsakovo reikalavimai priteisti iš pareiškėjo: 1. 35 960,31 Eur išlaidų, patirtų iš platinimo tinklo išėmus didelę bario koncentraciją turinčius produktus, nes pripažinta, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl bario kiekio mineraliniame vandenyje „Borjomi“; 2. 252 650 Eur 2007 m. rinkodaros išlaidų; 3. 438 187,53 Eur nuostolių už 2007 m.; 4. 153 131 Eur 2008 m. rinkodaros išlaidų; 5. 1 157 210,40 Eur nuostolių už 2008 m.

Pareiškėjas nurodė, kad yra visos CPK 810 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, būtinos pripažinti teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti, nes Gruzijos teismo sprendimas: įsiteisėjo 2010 m. gegužės 17 d. (išduotas vykdomasis raštas); nebuvo pažeistos išimtinio teismingumo taisyklės (nei CPK 31 straipsnyje, nei tarptautinėse sutartyse nenumatyta, kad iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių kylantys ginčai priklausytų Lietuvos ar trečiosios valstybės išimtinei jurisdikcijai); atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (pateiktas atsiliepimas į ieškinį, byla vesta per advokatą David Tsitlidze); neprieštarauja viešajai tvarkai.

Pateikdamas šį prašymą pareiškėjas nurodė, kad jam nėra žinoma, jog Lietuvoje tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo būtų priimtas teismo sprendimas.

Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atsakovas BUAB „Accuratus“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, iš dalies sutiko su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Gruzijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo pareiškėjui priteista: 110 781,79 JAV dolerių nuostolių dėl pavėluoto lėšų pervedimo 2007 m.; 991 752 Eur skola už prekes; 8 612 Eur nuostolių dėl prekių kredito limitų pažeidimo 2008 m.; 49 140 eurų netesybų už pavėluotus mokėjimus 2008 m. Prašė nepripažinti kitos Gruzijos teismo sprendimo dalies.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą pagal pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N. V. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimą dėl piniginių sumų priteisimo iš BUAB ,,Accuratus“ – iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 pagal ieškovo BUAB ,,Accuratus“ ieškinį atsakovui IDS Borjomi Beverages Co. N. V. dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo teisėtumo, negautų pajamų ir papildomų išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinio teismo nutarties dalį dėl bylos sustabdymo (civilinė byla Nr. 3K-3-191/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė galutinę nutartį aukščiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 pagal ieškovo BUAB ,,Accuratus“ ieškinį atsakovui IDS Borjomi Beverages Co. N. V. dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo teisėtumo, negautų pajamų ir papildomų išlaidų atlyginimo (civilinė byla Nr. 3K-3-544-684/2015), kuria pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties dalis: iš atsakovo ieškovui priteistą 296 622,74 Eur negautų pajamų už 2008 metus sumą sumažino iki 237 298,20 Eur; priteistą 434 052,94 Eur negautų pajamų už 2009 metus sumą sumažino iki 347 242,35 Eur; priteistą 236 574,33 Eur reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2007 metus sumą sumažino iki 189 259,46 Eur; priteistą 181 352,62 Eur reklamos (rinkodaros) išlaidų už 2008 metus sumą sumažino iki 145 082,10 Eur; priteistas 12,70 procentų dydžio procesines palūkanas sumažino iki 6 procentų dydžio.

Kasacinis teismas paliko nepakeistas apeliacinio teismo nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalys: priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl 758 037,89 Lt negautų pajamų už 2008 metus ir 1 815 712,47 Lt negautų pajamų už 2009 metus ir bylą šioje dalyje nutraukti; pripažinti neteisėtu 2008 m. lapkričio 18 d. vienašalį nutraukimą 2008 m. vasario 27 d. sutarties, sudarytos BUAB ,,Accuratus“ ir IDS Borjomi Beverages Co. N. V.

Pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. 2016 m. vasario 26 d. patikslino savo prašymą ir prašo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje dalį Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo dalinio 2010 m. kovo 26 d. sprendimo, kuria jam iš atsakovės UAB ,,Accuratus“ priteista: 1. 1 194 645 JAV dolerių nuostolių dėl 2007 m. prekių pardavimo plano neįvykdymo; 2. 110 781,79 JAV dolerių nuostolių dėl pavėluoto sumų pervedimo 2007 m.; 3. 991 752 Eur nesumokėtą 2008 m. išsiųstų prekių kainą; 4. 49 140 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. išsiųstų prekių kainos pavėluoto sumokėjimo; 5. 481 913 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. pardavimo plano neįvykdymo; 6. 500 000 Eur nuostolių dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai bendrovės reputacijai. Kitos Gruzijos teismo sprendimo dalies pripažinti neprašo.

Atsiliepime į pareiškėjo prašymą atsakovė BUAB „Accuratus“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro (bankroto administratorius UAB „Admivita“ buvo pakeistas teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi), prašo atmesti pareiškėjo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti šį Gruzijos teismo sprendimą. Tvirtina, kad jis negali būti pripažintas, nes: pirma, išnagrinėta byla priklausė išimtinei Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjančio BUAB „Accuratus“ bankroto bylą, jurisdikcijai; antra, IDS Borjomi Beverages Co. N. V. ieškinys nebuvo teismingas Gruzijos bendrosios kompetencijos teismui; trečia, Gruzijos teismo sprendimas nesuderinamas su Lietuvos teismų priimtu sprendimu.

Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad Gruzijos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi yra sustabdęs nagrinėjimą bylos dalies dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Accuratus“ negautą 2009 m. pelną iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl minėtos distribucijos sutarties nutraukimo teisėtumo. Teigia, kad šis klausimas (sutarties nutraukimo) turi prejudicinę galią ir sprendžiant dėl kitų ieškovo reikalavimų pagrįstumo, nes būtent Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje bus nustatyta, dėl kokių priežasčių UAB „Accuratus“ neįvykdė pardavimo planų 2007 m. ir 2008 m.

Prašo netenkinti pareiškėjo prašymo pripažinti Gruzijos teismo sprendimą, nes: pirma, Gruzijos Respublikoje išnagrinėta byla priklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai (bendrovei iškėlus bankroto bylą bylos teismingumą lemia imperatyviosios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies normos, t. y. kreditorių reikalavimai turi būti nagrinėjami bankroto byloje) (CPK 810 str. 1 d. 2, 5 p.); antra, Gruzijos teismui byla nebuvo teisminga, nes pagal šalių sudarytos distribucijos sutarties 12.3 punktą ieškinys turi būti reiškiamas ieškovo šalies teismui, o ieškovas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. įsteigta Nyderlandų Antilų salose. Juridinio asmens filialas nei pagal Gruzijos, nei pagal Lietuvos teisės aktus nėra juridinis asmuo ir negali būti laikomas ieškovu (CPK 810 str. 1 d. 5 p.); trečia, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1000-578/2010 pagal ieškovo BUAB ,,Accuratus“ ieškinį atsakovui IDS Borjomi Beverages Co. N. V. dėl distribucijos sutarties nutraukimo teisėtumo ir šioje sutartyje numatytų pardavimo planų neįvykdymo priežasčių, kuri turi prejudicinę galią šiai civilinei bylai dėl Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo (CPK 810 str. 1 d. 4 p.).

Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme šalys taip pat teikė rašytinius paaiškinimus.

Prašymas netenkinamas.

Byloje sprendžiama dėl dalies Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2/141-09 (toliau – užsienio teismo sprendimas, Gruzijos teismo sprendimas) pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą nagrinėjimo apimties

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 810 straipsnyje nustatyta, jog užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jų nesant – vadovaujantis CPK nuostatomis. Lietuvos Respublika ir Gruzijos Respublika nėra sudariusios tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl šios bylos nagrinėjimui ir Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. dalinio sprendimo pripažinimui yra taikomos CPK nuostatos.

Prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar užsienio valstybės teismas teisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, nes jo įgaliojimų, tai yra šio proceso ribos – patikrinimas, ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų nepripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą ir neleisti jo vykdyti. Taigi sprendžiant tokį klausimą, netikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 str. 4 d.).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, tačiau negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

Taigi šią bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra CPK nustatytų pagrindų minimam užsienio valstybės teismo sprendimui nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012).

CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms (bent vienai iš jų) egzistuojant užsienio teismo sprendimą yra atsisakoma pripažinti: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos priemonės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.

Pirmiau šioje nutartyje jau paminėta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. patikslintu pareiškimu prašė pripažinti šias Gruzijos teismo sprendimo dalis – priteisti iš atsakovės UAB „Accuratus“ ieškovo naudai: 1. 1 194 645 JAV dolerių nuostolių dėl 2007 m. Prekių pardavimo plano neįvykdymo; 2. 110 781,79 JAV dolerių nuostolių dėl pavėluoto sumų pervedimo 2007 m.; 3. 991 752 Eur nesumokėtą 2008 m. išsiųstų prekių kainą; 4. 49 140 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. išsiųstų prekių kainos pavėluoto sumokėjimo; 5. 481 913 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. pardavimo plano neįvykdymo; 6. 500 000 Eur nuostolių dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai bendrovės reputacijai.

Tuo pačiu pareiškėjas nereiškė prašymo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalių, kuriomis jam buvo priteista 8 612 Eur nuostolių, atsiradusių dėl prekių kredito limitų pažeidimo 2008 m. ir 5 000 Gruzijos larių dydžio žyminis mokestis, o taip pat tos sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad UAB „Accuratus“ neturi teisės reikalauti, jog ieškovas kompensuotų: 35 960,31 Eur išlaidų, patirtų išėmus didelę bario koncentraciją turinčius produktus iš platinimo tinklo, nes pripažinta, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl bario kiekio mineraliniame vandenyje „Borjomi“; 252 650 Eur 2007 m. rinkodaros išlaidų; 438 187,53 Eur nuostolių už 2007 m.; 153 131 Eur 2008 m. rinkodaros išlaidų; 1 157 210,40 Eur nuostolių už 2008 m.

Pareiškėjas nurodė, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Gruzijos Respublikos teismo sprendimas atitinka visas CPK nustatytas sąlygas, t. y. atsakovui buvo tinkamai pranešta apie bylą Gruzijos teisme, jis dalyvavo bylos nagrinėjime ir teikė teismui paaiškinimus (atstovavo advokatas); prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (2010 m. gegužės 17 d.) ir vykdytinas; byla nepriskirtina išimtinei ar trečiosios valstybės teismų jurisdikcijai (išspręstas sutartinis ginčas); nėra jokių aplinkybių, numatytų CPK 810 straipsnyje, kurios neleistų pripažinti ir vykdyti šio Gruzijos teismo sprendimo. Teigė, kad prašoma pripažinti Gruzijos Respublikos teismo sprendimo dalis neprieštarauja Lietuvos teismų priimtiems sprendimams.

Atsakovė BUAB „Accuratus“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J., nesutikdami su pareiškėjo prašymu, atsiliepimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais: 1) Gruzijoje išnagrinėtas ginčas priklausė išimtinei Vilniaus apygardos teismo jurisdikcijai; 2) prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes ieškinys buvo teismingas ne Gruzijos Respublikos teismui, bet Nyderlandų Antilų teismui arba Lietuvos Respublikos teismui; 3) Gruzijos teismo sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių.

Taigi kaip matyti iš šalių pozicijų, ginčas kyla dėl trijų CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų – pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautines sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai (CPK 810 str. 1 d. 2 p.); prašomas pripažinti teismo sprendimas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių (CPK 810 str. 1 d. 4 p.); sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 str. 1 d. 5 p.).

Teisėjų kolegija žemiau šioje nutartyje pasisakys atskirai dėl kiekvieno iš šių užsienio teismo sprendimo (ne) pripažinimo pagrindų nagrinėjamoje situacijoje.

Dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos

CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės kompetencijai.

Atsakovė BUAB „Accuratus“ ir trečiasis asmuo A. J. atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą nurodo, kad prašomas pripažinti Gruzijos teismo sprendimas prieštarauja minėtai teisės nuostatai, nes Gruzijoje išnagrinėtas ginčas priklausė išimtinei Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio atsakovo bankroto bylą, kompetencijai pagal imperatyvią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (tuo metu galiojusi redakcija) buvo įtvirtinta, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.

Byloje neginčijama, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. sausio 27 d., UAB „Accuratus“ iškelta bankroto byla. Prašomas pripažinti Gruzijos teismo sprendimas priimtas 2010 m. kovo 26 d.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodyti atsikirtimų argumentai nepatvirtina, esant minėtą teisinį pagrindą atsisakyti pripažinti Gruzijos teismo sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje šioje civilinėje byloje, jau yra išaiškinęs, kad nesant sudarytos Lietuvos Respublikos ir Gruzijos Respublikos sutarties dėl teisinių santykių civilinėse bylose, nėra teisinio instrumento, kuris sudarytų sąlygas išvengti paralelių teismo procesų skirtingose valstybėse, kuriuose būtų nagrinėjami sutampantys ar iš dalies sutampantys klausimai. Vienintelis instrumentas, kuris skirtas padėti išvengti dviejų teismų (Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės teismo) sprendimų nesuderinamumo, yra užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūra. Kasacinis teismas nurodė, kad remiantis CPK 781 straipsnio 2 dalimi tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos teismai pagal šiame Kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija neišnyksta, kai ta pati (panaši) byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme (CPK 362 str.).

Nagrinėjamu atveju, minėta, nėra galiojančios nei dvišalės, nei daugiašalės Lietuvos Respublikos ir Gruzijos Respublikos sutarties, pagal kurią būtų galima spręsti kaip vienoje šalyje priimtas teismo sprendimas, įskaitant ir dėl nemokumo procedūros pradėjimo, įgyja teisinę galią kitoje byloje. Antra, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Įmonių bankroto įstatymas nereguliuoja klausimų, susijusių su bankroto bylomis, kurios turi tarptautinį elementą, todėl tokie procesiniai klausimai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriaus „Teismingumas ir normų taikymas“ nuostatomis. Tačiau šiose normose nėra nuostatų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad užsienio šalies teisme iškelta byla įmonei (skolininkei), kuriai Lietuvos Respublikos teisme vėliau iškeliama bankroto byla, turi būti perduodama Lietuvos teismui. Tai reiškia, kad tokiu atveju užsienio šalies kompetencija neišnyksta ir Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nebuvo pažeista, nes ši teisės norma Gruzijos Respublikos teisme galėjo būti taikoma tik remiantis abipusiškumu.

Taigi nors atsakovas ir trečiasis asmuo teisingai nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog ginčo šaliai iškėlus bankroto bylą bylos teismingumą lemia imperatyviosios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, tačiau tai nepaneigia aukščiau nurodytų teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip apimanti išimtinę Lietuvos teismo jurisdikciją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus išaiškinimus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga atsisakyti pripažinti Gruzijos teismo sprendimą, kaip priimtą pažeidus išimtinę Lietuvos Respublikos teismų kompetenciją.

Dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos

CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad užsienio valstybės teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

Atsakovas ir trečiasis asmuo A. J. atsiliepimuose nurodo, kad prašomas pripažinti Gruzijos teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes Gruzijos bendrosios kompetencijos teismas nebuvo kompetentingas nagrinėti IDS Borjomi Beverages Co. N.V. ieškinio – pagal šalių 2007 m. vasario 28 d. sutarties 15/07 12.3 punktą ieškinys turėjo būti pareikštas ieškovo šalies teismui, o IDS Borjomi Beverages Co. N.V. įsteigta Nyderlandų Antiluose. Anot jų, faktas, kad ieškovui atstovavo jo Tbilisio filialas, nekeičia bylos teismingumo, nes šis nėra juridinis asmuo ir negali būti proceso šalimi.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodyti atsikirtimų argumentai nepatvirtina, esant minėtą teisinį pagrindą atsisakyti pripažinti Gruzijos teismo sprendimą.

Pagal teismų jurisprudenciją viešosios tvarkos išlyga minėtos civilinio proceso teisės normos kontekste reiškia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai nacionalinės teisės normai, ginančiai viešąjį interesą, būtina teikti pirmumą, palyginti su užsienio teise ir užsienio teismo sprendimu. Kadangi užsienio teismo sprendimas gali būti nepriimtinas Lietuvos teisės požiūriu, viešosios tvarkos išlyga leidžia valstybei apsaugoti savo pagrindinius ir gyvybiškai svarbius vidaus ir užsienio politikos interesus. Tuo tikslu išskiriamas negatyvus viešosios tvarkos doktrinos poveikis, kuris reiškia atsisakymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą motyvuojant tuo, kad tokio sprendimo pripažinimas sukeltų nepriimtinų padarinių, t. y. visiškai nesuderinamų su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais esminiais pripažįstančios valstybės ekonominio, socialinio, politinio funkcionavimo principais, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pirmiau minėtos sutarties 12.3 punkte šalys buvo susitarusios, jog iš šių sutartinių santykių kilę reikalavimai bus reiškiami ieškovo šalies teismui.

Pagal CPK 788 straipsnio 1 dalį šalys gali susitarti dėl ginčo, kylančio iš sutartinių santykių teismingumo, jeigu ginčas nepriskirtas išimtinei Lietuvos Respublikos kompetencijai ir susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma paskirti ginčo nagrinėjimą.

Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas teisingai nurodo, kad, pirma, atsakovui teigiant tai, kad buvo pažeistos sutartinio teismingumo taisyklės (anot jo, bylą turėjo išnagrinėti Nyderlandų Antilų salų teismas), per se nereiškia, kad tuo pačiu buvo pažeista išimtinė Lietuvos teismo jurisdikcija pagal įstatymą. Antra, minėta sutartinė nuostata neįvardija konkrečios valstybės (šalies). Tuo tarpu, kaip teigia pareiškėjas, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas – ofšorinė įmonė, kurios specifika yra ta, jog ji registruojama vienoje valstybėje, o gamybinę, prekybinę, paslaugų ar kitą veiklą vykdo kitoje. Tai reiškia, kad ofšorinė įmonė negali vykdyti veiklos toje teritorijoje, kurioje ji yra registruota, o įmonės valdymo ir kontrolės centras turi būti už įmonės registravimo jurisdikcijos ribų, t. y. užsienyje. Vadinasi, tokia bendrovė negali turėti turto jo steigimo vietos valstybėje, jos turtas in corpore arba atitinkamos jo dalys yra vienoje ar keliose skirtingose valstybėse (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta paraleliai šiai bylai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-76/2010 BUAB „Accuratus“ v. IDS Borjomi Beverages Co. N. V.). Dėl paminėto nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad sutartinė nuostata – pareiškėjo „šalies teismas“ – leidžia besąlygiškai spręsti, jog buvo susitarta dėl teismo šalies, kurioje pareiškėjas įsteigtas, o ne kur yra pagrindinė jo turto, veiklos, valdymo, kontrolės vieta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovo ir trečiojo asmens nurodyti argumentai nepatenka į viešosios tvarkos sampratą taip, kaip ji aiškinama teismų praktikoje CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu.

Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovo ir trečiojo asmens pozicija, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas atitinka CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą tokio teismo sprendimo nepripažinimo sąlygą.

Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kuriais jis įrodinėja, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 60 straipsnio 1 dalį dėl juridinio asmens vietos nustatymo, nes nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje taikyti nurodytą Europos Sąjungos teisės aktą. Šiame kontekste papildomai pažymėtina tai, kad Europos Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog Europos Sąjungos teisė sudaro sui generis teisės sistemą, t. y. savarankišką teisės sistemą, turinčią tik jai būdingų savybių. Todėl Europos Sąjungos rėmuose jos institucijų priimti teisės aktai nelaikytini nei tarptautinėmis sutartimis, kaip jos apibrėžiamos Tarptautinių sutarčių įstatyme, nei Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos

CPK 810 straipsnio dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu šis nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių. Ši tarptautinio civilinio proceso nuostata, aiškinant ją kartu su CPK 781 straipsnio 2 dalimi, įtvirtina nacionalinio teismo proceso prioriteto taisyklę, kurios taikymui neturi teisinės reikšmės civilinės bylos iškėlimo užsienio valstybėje ar prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo priėmimo laikas (laiko prioriteto taisyklė), jei toks užsienio teismo sprendimas būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi šias savybės: 1) privalomumas; 2) res judicata galia; 3) prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Pirmiau minėta, kad pareiškėjas patikslintu prašymu prašo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalį, kuria jam iš atsakovės UAB „Accuratus“ priteista: 1. 1 194 645 JAV dolerių nuostolių dėl 2007 m. Prekių pardavimo plano neįvykdymo; 2. 110 781,79 JAV dolerių nuostolių dėl pavėluoto sumų pervedimo 2007 m.; 3. 991 752 Eur nesumokėtą 2008 m. išsiųstų prekių kainą; 4. 49 140 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. išsiųstų prekių kainos pavėluoto sumokėjimo; 5. 481 913 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. pardavimo plano neįvykdymo; 6. 500 000 Eur nuostolių dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai bendrovės reputacijai.

Pareiškėjas neprašo pripažinti kitos teismo sprendimo dalies – dėl 8 612 Eur nuostolių, atsiradusių dėl prekių kredito limitų pažeidimo 2008 m., priteisto žyminio mokesčio, o taip pat tos dalies, kuria buvo netenkinti atsakovo reikalavimai priteisti iš ieškovo: 1. 35 960,31 Eur išlaidų, patirtų išėmus didelę bario koncentraciją turinčius produktus iš platinimo tinklo, nes pripažinta, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl bario kiekio mineraliniame vandenyje „Borjomi“; 2. 252 650 Eur 2007 m. rinkodaros išlaidų; 3. 438 187,53 Eur nuostolių už 2007 m.; 4. 153 131 Eur 2008 m. rinkodaros išlaidų; 5. 1 157 210,40 Eur nuostolių už 2008 m.

Atsakovas ir trečiasis asmuo A. J. atsiliepimuose nurodo, kad prašomas pripažinti Gruzijos teismo sprendimas yra nesuderinamas su įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi (toliau – Lietuvos teismo sprendimas), priimtu tarp tų pačių šalių dėl tos pačios 2007 m. vasario 28 d. sutarties Nr. 15/07 vykdymo. Teigia, kad Gruzijos ir Lietuvos teismų sprendimų nesuderinamumas pasireiškia tuo, kad juose nustatytos visiškai priešingos aplinkybės, susijusios su metinių pardavimo planų vykdymu, apmokėjimo sąlygų laikymusi; visiškai priešingai įvertintas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas ir iš to kylančios pasekmės.

Pareiškėjas tvirtina, kad minėtų teismų sprendimų tarpusavio nesuderinamumo nėra. Teigia, kad dalinis Gruzijos teismo sprendimas – atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismo sprendime buvo konstatuota mišri abiejų šalių kaltė (20:80), yra pagrindas spręsti dėl dalinio Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog tiek Gruzijos teismo, tiek Lietuvos teismo nagrinėtose civilinėse bylose dalyvavo tos pačios šalys ir abi jos savo priešpriešinius reikalavimus kildino iš tarpusavio 2007 m. vasario 28 d. distribucijos sutarties Nr. 15/07 (toliau ir sutartis). Ši sutartis buvo nutraukta 2008 m. lapkričio 18 d. IDS Borjomi Beverages Co. N.V. iniciatyva dėl to, kad UAB „Accuratus“ nevykdė sutartyje numatytų 2007 m. ir 2008 m. planų ir dėl to, kad pastarasis pažeidė sutarties 2008 m. vasario 14 d. priede Nr. 2 nustatytus atsiskaitymo terminus. Tačiau IDS Borjomi Beverages Co. N.V. Gruzijos teisme reiškė ieškinį dėl piniginių sumų iš atsakovės UAB „Accuratus“ priteisimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, remdamasis teisėtu vienašaliu sutarties nutraukimo faktu. Tuo tarpu UAB „Accuratus“ vienu iš ieškinio reikalavimų, pareikštų IDS Borjomi Beverages Co. N.V., prašė pripažinti neteisėtu vienašalį minėtos distribucijos sutarties nutraukimą.

Kaip matyti iš prašomo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo, šis teismas priteisė ieškovui IDS Borjomi Beverages Co. N.V. iš atsakovės UAB „Accuratus“ pinigines lėšas, vadovaudamasis 1980 m. Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių ir laikydamasis nuostatos, kad ieškovas – sutartį vienašaliai nutraukė teisėtai (Konvencijos 25, 26, 53, 64, 74 str.).

Tuo tarpu Lietuvos teismo sprendime pripažinta, kad vienašalis šios sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, t. y. kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. sutartį nutraukė neteisėtai. Tuo pačiu konstatuota, kad šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus buvo pažeidusios abi jos šalys, todėl buvo pagrindas taikyti mišrią kaltę (CK 6.259 str.).

Kaip teisingai nurodo BUAB „Accuratus“, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje laikytina prejudicine (CPK 182 str. 2 d.), todėl yra pagrindas sutikti su juo, kad Gruzijos teismo sprendimas priimtas iš esmės neįvertinus sutarties nutraukimo teisėtumo, t. y. kitaip vertinant faktines aplinkybes, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, todėl toks užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos teismo sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių (CPK 810 str. 1 d. 5 p.).

Šiame kontekste teisėjų kolegija plačiau pasisako dėl kiekvienos iš pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašomos pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalies, nes pagal CPK 812 straipsnį teismui yra suteikta teisė pripažinti tik dalį užsienio teismo sprendimo.

Pirma, IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalis dėl 1 194 645 JAV dolerių nuostolių, atsiradusių dėl 2007 m. prekių pardavimo plano neįvykdymo ir dėl 481 913 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. pardavimo plano neįvykdymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios prašomos pripažinti užsienio teismo sprendimo dalys yra nesuderinamos su Lietuvos teismo sprendimu. Tokia išvada seka iš to, kad, priešingai nei sprendė Gruzijos teismas, priteisdamas nurodytą pinigų sumą kaip negautą ieškovo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. pelną 2007 m., – įsiteisėjusiame Lietuvos teismo sprendime yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, kad 2007 m. pardavimų planas nebuvo įvykdytas dėl abiejų šalių kaltės, nes IDS Borjomi Beverages Co. N.V. nepristatė viso UAB „Accuratus“ užsakyto produkcijos kiekio; pristatė dalį produkcijos su padidintu bario kiekiu, kuria nebuvo leidžiama prekiauti Latvijoje ir Estijoje (abiejų kaltė); dalį produkcijos IDS Borjomi Beverages Co. N.V. pristatė pavėluotai.

Lietuvos teismo sprendime pripažintas pagrįstu UAB „Accuratus“ reikalavimas priteisti negautas pajamas už 2008 m., kuris buvo grindžiamas tuo, kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pateikti užsakytą, tačiau negautą mineralinio vandens kiekį; be to, dalis pateiktos produkcijos buvo su broku. Šiame teismo sprendime taip pat nustatyta, kad 2008 m. pardavimo planas neįvykdytas dėl abiejų sutarties šalių kaltės.

Lietuvos teismo sprendime dėl nuostolių atlyginimo yra konstatuota, kad dėl nustatytos mišrios šalių kaltės yra pagrindas iš IDS Borjomi Beverages Co. N.V. UAB „Accuratus“ priteistas pinigų sumas sumažinti 20 procentų.

Pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. tvirtina, kad dėl to yra pagrindas Gruzijos teismo sprendimą šioje dalyje pripažinti iš dalies, proporcingai sumažinant priteistus 1 194 645 JAV dolerių ir 481 913 Eur nuostolius 80 procentų.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos pareiškėjo argumentus, nes Gruzijos teismo sprendimas šioje dalyje priimtas nenustačius IDS Borjomi Beverages Co. N.V. kaltės, t. y. nustačius tam tikras tai bylai išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes. Tuo tarpu, kaip minėta, Lietuvos teismo sprendime yra nustatytos kitos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos priešingos teisinės išvados.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašomos pripažinti užsienio teismo sprendimo dalys yra nesuderinamos su Lietuvos teismo sprendimu, o jo prašymas pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalis pagal Lietuvos teismo sprendime nustatytą kaltės proporciją – iš esmės reikštų užsienio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo revizavimą.

Antra, pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalis dėl 110 781,79 JAV dolerių nuostolių dėl pavėluoto sumų pervedimo 2007 m. ir 49 140 Eur nuostolių, atsiradusių dėl 2008 m. išsiųstų prekių kainos pavėluoto sumokėjimo.

Gruzijos teismo sprendime konstatuota, kad BUAB „Accuratus“ nesilaikė mokėjimo sąlygų. Tuo tarpu įsiteisėjusiame Lietuvos teismo sprendime konstatuota, kad: 2007 m. UAB „Accuratus“ vėluodavo atsiskaityti už pateiktą produkciją, tačiau ši skola, atsižvelgiant į egzistavusią šalių komercinę praktiką – vėluojančių atsiskaitymų toleravimas, šiuo atveju nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu; kad UAB „Accuratus“ sutarties nutraukimo metu nebuvo skolinga IDS Borjomi Beverages Co. N.V. už 2007 m. pristatytą produkciją, kad visos sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos iki 2008-03-07.

Spręsdamas dėl mokėjimų vėlavimo 2008 m., Lietuvos teismas konstatavo, kad už 2008 m. pateiktą IDS Borjomi Beverages Co. N.V. produkciją UAB „Accuratus“ atsiskaitydavo net nesuėjus mokėjimo terminams; kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. neįrodė, jog 2008-11-18 pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytų lėšų mokėjimo terminai nurodytomis datomis būtų pasibaigę ir jas būtų galima laikyti pradelstomis skolomis.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši prašoma pripažinti užsienio teismo sprendimo dalis taip pat yra nesuderinama su Lietuvos teismo sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių.

Trečia, ieškovas prašo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalį dėl 991 752 Eur nesumokėtos 2008 m. išsiųstų prekių kainos. Lietuvos teismo sprendime konstatuota, kad sutarties nutraukimo dieną 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „Accuratus“ buvo skolingas IDS Borjomi Beverages Co. 217 079 Eur.

Pareiškėjas tvirtina, kad įrodinėjimo dalyką Lietuvos teismo sprendimu išspręstoje byloje sudarė klausimas, ar UAB „Accuratus“ 2008-11-18 turėjo 924 951 Eur dydžio skolą, kaip pradelstą įsipareigojimą. Tačiau nors po sutarties nutraukimo UAB „Accuratus“ daugiau prekių negavo, tačiau po 2007-11-18 suėjo mokėjimo terminai už kitas jam pateiktas prekes.

Teisėjų kolegija laiko, kad tai yra fakto klausimas, tuo tarpu kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik tokią procedūrą reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, tačiau negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai, tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Įvertinusi pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimo argumentus, kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši prašoma pripažinti užsienio teismo sprendimo dalis yra nesuderinama su Lietuvos teismo sprendimu.

Ketvirta, pareiškėjas prašo pripažinti Gruzijos teismo sprendimo dalį dėl 500 000 Eur nuostolių dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai bendrovės reputacijai.

UAB „Accuratus“ teigia, kad ši teismo sprendimo dalis negali būti pripažinta, nes Lietuvos teismo sprendime konstatuota, kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. 2007-2008 m. pristatė dalį brokuotos produkcijos (CPK 810 str. 1 d. 4 p.), todėl jis pats atsakingas, jei buvo pakenkta „Borjomi“ prekės ženklui, o taip pat dėl to, kad tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 str. 1 d. 5 p.), nes: pirma, Lietuvos teisinė sistema nenumato galimybės juridiniam asmeniui dėl nurodytų pažeidimų priteisti neturtinę žalą; antra, pagal Lietuvos teisę turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tuo tarpu Gruzijos teismo sprendimas priteisė minėtą sumą, nenurodydamas jokių motyvų; trečia, priteista itin didelė nuostolių atlyginimo suma vertintina ne kaip kompensuojamoji, o baudinė.

Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos teismo sprendimu jis (pareiškėjas) buvo pripažintas atsakingu UAB „Accuratus“ atžvilgiu dėl šio patirtų produkcijos perpakavimo išlaidų, tačiau toje byloje nebuvo nagrinėjamas UAB „Accuratus“ elgesys, susijęs su tuo, kaip ir kodėl brokuota produkcija buvo perduota platinti ir platinama prekybos centruose. Taip pat teigia, kad Lietuvos teismo sprendime konstatuoti faktai, jog pareiškėjas turi atlyginti minėtas brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidas, savaime neįrodo, jog UAB „Accuratus“ netaikytina civilinė atsakomybė dėl to, kad jo į prekybos centrus sugadintomis prekėmis atitinkamą laikotarpį buvo neleistinai prekiaujama, tuo darant žalą (Konvencijos 35 ir 38 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad ši Gruzijos teismo sprendimo dalis nebuvo tiesioginis Lietuvos teismuose išnagrinėtos pagal UAB „Accuratus“ ieškinį civilinės bylos dalykas. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, sprendžiant dėl teismų sprendimų suderinamumo / nesuderinamumo yra svarbu nustatyti ne abiejų bylų (ginčo dalyko ir pagrindo) tapatumą, bet įvertinti, ar prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas (dalis) yra suderinamas su Lietuvos teismo sprendimu.

Kaip jau ne kartą minėta, Gruzijos teismo sprendimas priimtas konstatavus, kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. šalių sutartį vienašaliai 2008-11-11 nutraukė teisėtai ir pagrįstai, tuo tarpu Lietuvos teismo sprendime pripažinta, kad šalių sutartis buvo nutraukta dėl jų abiejų kaltės – įskaitant ir tai, kad IDS Borjomi Beverages Co. N.V. pateikė UAB „Accuratus“ brokuotą produkciją, kurią šis išplatino prekybos tinkluose. Taigi Lietuvos teismo sprendime esant nustatytai faktinei aplinkybei dėl šalių mišrios kaltės, be kita ko, produkcijos pateikimo ir išplatinimo rinkoje, negali būti vienareikšmiai sprendžiama, kad dėl „Borjomi“ prekės ženklui padarytos žalos yra atsakingas tik UAB „Accuratus“.

Kaip žinoma, nuostolių (turtinių, neturtinių) dydis yra fakto klausimas, tačiau fakto klausimai šioje byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo negali būti sprendžiami.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šios faktinės aplinkybės sudaro Gruzijos teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, remiantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu reglamentavimu. Esant tokiam teisiniam rezultatui, nenagrinėjami kiti atsakovo, trečiojo asmens nurodyti argumentai, kuriais jie įrodinėja minėtos teisės normos sąlygos buvimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 1 dalimi, 812, 814 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2/141-09, dėl piniginių sumų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.