- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2-76/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- IDS BORJOMI BEVERAGES Co, IDS Borjomi, IDS BORJOMI BEVERAGES
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“, ir GEORGIAN
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6956-578/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovui IDS Borjomi beverages Co.N.V. dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, (ne)tiesioginės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Accuratus“ 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2007 m. vasario 28 d. sutarties Nr.15/07, sudarytos tarp ieškovės ir GEORGIAN GLASS & MINERAL WATER Co. N.V. (ankstesnis IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. pavadinimas) Tbiliso filialo, nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 2 825 927,12 Lt negautų pajamų už 2008 m. ir 4 271 520,14 Lt negautų pajamų už 2009 m., 145 968,05 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų, 816 843,85 Lt rinkodaros išlaidų už 2007 m. ir 634 490,11 Lt rinkodaros išlaidų už 2008 m. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-15).
2009 m. spalio 20 d. ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 21-22) ir uždrausti atsakovui perleisti UAB „IDS Borjomi Europe“, registruotos Lietuvoje, akcijas (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Prašymą grindė tuo, kad bendra ieškinio suma (8 694 749,27 Lt) yra labai didelė. Išskyrus nurodytos įmonės akcijas, atsakovas, ieškovo žiniomis, Lietuvoje daugiau neturi jokio (ne)kilnojamojo turto. Kadangi atsakovas ginčo santykiuose su ieškovu elgėsi nesąžiningai, sistemingai pažeidinėjo sutartį ir galiausiai neteisėtai ją nutraukė, tikėtina, jog atsakovas gali siekti išvengti būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymo ir perleisti turimą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi (b. l. 26) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir uždraudė atsakovui perleisti UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijas, nes ieškinio suma didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali akcijas paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba jo vykdymą padarytų neįmanomą (CPK 144 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. atskiruoju skundu (b. l. 30-33) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą motyvuoja ieškovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir grėsmės įvykdyti teismo sprendimą nebuvimu.
Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad patenkinus ieškinį teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Apeliantas pripažįsta, kad, be areštuotų bendrovės akcijų, jis Lietuvoje neturi jokio kito vertingo (ne)kilnojamojo turto. Bet UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų vertė – įmonės nuosavas kapitalas – tėra vos 11 158 Lt, pagrindinį įmonės turtą sudaro prekių atsargos. Įmonės kaip turtinio komplekso, kuris teoriškai galėtų atitekti ieškovui, jeigu šis perimtų akcijas, vertė sudaro 0,12 % nuo pareikšto turtinio reikalavimo. Tad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina realaus sprendimo įvykdymo ir įrodo ieškovo piktnaudžiavimą procesu. Ieškovas vis tiek turės kreiptis į valstybės, kurioje atsakovas turi turto, teismą, prašydamas arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones, arba pripažinti užsienio valstybės (Lietuvos) teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Dar viena aplinkybė, patvirtinanti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, susijusi su atsakovo ieškiniu ieškovui dėl 25 mln. Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštu 2007 m. vasario 28 d. išimtinės distribucijos sutarties pagrindu. Distribucijos sutartyje šalys susitarė, jog visi iš jos kylantys ginčai bus teismingi ieškovo buvimo vietos valstybės teismui. Kadangi ieškinį dėl 25 mln. Lt dydžio nuostolių priteisimo atsakovas pateikė atitinkamam Gruzijos Respublikos teismui prieš ieškovui šioje byloje kreipiantis dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 9 mln. Lt priteisimo iš atsakovo, tai pagal lis pendens taisyklę paskesni su distribucijos sutartimi susiję ginčai turi būti sprendžiami atitinkamame Gruzijos Respublikos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad UAB „IDS Borjomi Europe“ buvo įsteigtas 2008 m. siekiant vystyti verslą ir gauti iš to pajamų, o ne nutraukti komercinę veiklą, be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės itin kenkia UAB „IDS Borjomi Europe“ reputacijai. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas gali mėginti perleisti, įkeisti ir/ar paslėpti akcijas.
Ieškovas UAB „Accuratus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 131-135) skundo nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Pasak ieškovo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai reikalauja, kad bendra ribojimų suma, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų iš esmės didesnė už ieškinio sumą, bet ji gali būti mažesnė, t. y. užtikrinti dalį teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovas nepateikė leistinų patikimų įrodymų, kad UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų vertė lygi 11 158 Lt, o įmonės akcijų vertę nepagrįstai sutapatina su šios įmonės nuosavo kapitalo dydžiu. Nustatant įmonės akcijų vertę, reikia atsižvelgti ne tik į įmonės aktyvus ir pasyvus, bet taip pat įvertinti verslą, sudarytas sutartis, būsimą pelną ir t. t.; tą padaryti turėtų turto vertintojai. Pripažindamas, kad, be UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų, Lietuvoje neturi kito likvidaus (ne)kilnojamojo turto, atsakovas patvirtino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 str. 1 d.). Pažymi, jog atsakovas yra ofšorinė įmonė, registruota Nyderlandų Antiluose, išieškojimas iš ofšorinės zonos įmonių paprastai yra neįmanomas.
Ieškovo nuomone, bylos dėl distribucijos sutarties nutraukimo, negautų pajamų ir papildomų išlaidų priteisimo teismingumas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismui uždedant rezoliuciją (CPK 137 str. 1 d.), kuri neskundžiama (CPK 290 str. 1 d.), juo labiau šis klausimas nėra aktualus taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje taikytina lis pendens taisyklė, taip pat nurodo ginčijąs atitinkamo Gruzijos Respublikos teismo teismingumą, nes atsakovas Gruzijoje turi Tbilisio filialą, bet pagal abiejų valstybių nacionalinės teisės normas filialas neturi juridinio asmens teisių, taigi negali būti bylos šalimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti nėra įstatyme nustatytų pagrindų.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti sprendimo, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Šie faktiniai duomenys ar aplinkybės gali būti objektyvūs ir/arba subjektyvūs. Objektyvūs faktiniai duomenys ar aplinkybės susiję su prievolės dydžiu, rūšimi (sutartinė/deliktinė, solidari/dalinė, pagrindinė/papildoma, pirminė/regresinė, (ne)tiesioginė atsakomybė); skolininko asmeniu (fizinis/juridinis asmuo), jo vykdoma ūkine-komercine veikla, turtine padėtimi ir panašai. Subjektyvūs faktiniai duomenys ar aplinkybės susiję su konkretaus atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai nors ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tačiau ieškovui gali būti nepalankus. Pvz., nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galėtų be jokių apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), prisiimti naujų prievolių, jų įvykdymą užtikrinti disponuojamu turtu ir kt., kas padidintų sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra jokių faktinių duomenų (tiesioginių įrodymų), kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą dėl žalos priteisimo, jei ieškinys būtų patenkintas. Pvz., kad atsakovas realiai nemokus, kad atsakovas perleidžia tretiesiems (susijusiems) asmenims turtą sudarydamas sąlygas tyčiniam bankrotui ir t. t. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra vertinami įrodomieji faktai, kuriuos nustačius daromos išvados apie kitų faktų egzistavimą, t. y. ar yra subjektyvių ar objektyvių aplinkybių, didinančių ir/ar mažinančių grėsmę įvykdyti teismo sprendimą.
Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas – ofšorinė įmonė. Teisine prasme ofšorinė įmonė niekuo nesiskiria nuo kitų juridinių asmenų: ji yra lygiateisis ūkinių-komercinių santykių subjektas. Ofšorinių įmonių specifika ta, kad ofšorinės įmonės registruojamos vienoje valstybėje, o gamybinę, prekybinę, paslaugų ar kitą veiklą vykdo kitoje. Kitaip tariant, ofšorine įmonė negali vykdyti veiklos toje teritorijoje, kurioje ji yra registruota, įmonės valdymo ir kontrolės centras turi būti už įmonės registravimo jurisdikcijos ribų, t. y. užsienyje. Tik tokiu atveju ofšorinė įmonė yra atleidžiama nuo visų ar bent daugumos mokesčių. Vadinasi, atsakovas negali turėti turto jo steigimo vietos valstybėje, atsakovo (ne)materialus turtas in corpore arba atitinkamos jo dalys yra vienoje ar keliose skirtingose valstybėse. Viena iš tokių valstybių, kurioje atsakovas turi tam tikro turto, yra Lietuva. Apeliantas nepateikė įrodymų, kokia yra jam priklausančių UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijų vertė (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas, siekdamas, jog būtų užtikrinta jo turtinių interesų apsauga (realus teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, vykdymas), turi teisę teikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, o bylą nagrinėjantis teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, vykdymo rizika, ir ėmėsi adekvačių priemonių tą riziką eliminuoti.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto skundo argumento, susijusio su civilinės bylos dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir (ne)tiesioginės žalos atlyginimo teismingumo. Ieškinio priėmimo klausimas yra sprendžiamas pirmoje civilinio proceso stadijoje, kas reiškia, jog šį klausimą kompetentingas spręsti pirmosios instancijos teismas (ad hoc – Vilniaus apygardos teismas), kuris pirmąja instancija nagrinėja (nagrinės) bylos šalių ginčą iš esmės (CPK 137 str. 1 d.). Todėl svarstydamas atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar civilinė byla Vilniaus apygardos teisme iškelta teisėtai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.