Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15;

1.1.13; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9;

2.1.16.1.13; 2.1.16.2.1; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. rugsėjo 27 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1. 2015 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 8 MGL bauda;

2. 2016 m. spalio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. sausio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4. 2017 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 45 parų arešto bausme;

5. 2018 m. vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

6. 2019 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2021 m. spalio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

7. 2023 m. balandžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

8. 2023 m. rugsėjo 7 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 1 metų ir 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2022 m. liepos 30 d. apie 2 val. 40 min. viešoje vietoje – Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) esančioje naktinėje parduotuvėje – bare, matant pašaliniams asmenims, iš chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį R. J. į kairį žandikaulį, dėl ko jam sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei paaiškino, jog kaltinime nurodytu laiku, nakties metu kartu su broliu M. nuvyko į naktinę parduotuvę. Jiems stovint eilėje, abu su broliu susiginčijo. Tuo metu už jų stovėjęs nukentėjusysis pradėjo kažką aiškinti, tampė jam už drabužių, todėl supykęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio sudavė jam į skruostą. Visų aplinkybių tiksliai nepamena. Ką darė brolis, ar sudavė nukentėjusiajam smūgius, pasakyti negali. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, jokių konfliktinių situacijų su juo neturėjo. Prie parduotuvės matė ir daugiau pašalinių asmenų. Taip pasielgė dėl impulsyvaus būdo, nes nesuvaldė emocijų. Parduotuvės viduje pardavėja juos perspėjo, kad nesistumdytų ir nesiginčytų. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos pripažįsta visiškai.

Be paties kaltinamojo V. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš 2022-07-30 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo M. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-07-30 apie 04.35 val. į Alytaus apskrities VPK buvo gautas Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyriaus medikės B. telefoninis pranešimas apie tai, kad 2022-07-30 02.47 val. į gydymo įstaigą atvyko R. J., kuris paaiškino, kad 2022-07-30 apie 03.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami asmenys, tikslesnių aplinkybių nenurodė. Minėtam piliečiui nustatyta kaukolės ir veido kaulų lūžimai bei 1,74 prom. neblaivumas. Suteikus medicininę pagalbą, siunčiamas į LSMUL Kauno klinikas veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijai (1 t., b. l 1–2).

Iš 2022-07-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35–40).

Nukentėjusysis R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 30 d., apie 02 val. su M. ir P. atvažiavo į Alytaus mieste esančią naktinę parduotuvę prie (duomenys neskelbtini). Atvykus, automobilį pasistatė netoli minėtos naktinės parduotuvės. Į parduotuvę nuėjo jis vienas, o P. su M. liko automobilyje. Įėjus į parduotuvę, pamatė, kad prie langelio – kasos stovi du vyrai. Vienas iš jų buvo aukštesnis ir plikas, o kitas žemesnis ir užsidėjęs kepurę su snapeliu. Jis mėgino prieiti prie langelio, kad galėtų nusipirkti alaus. Pamatė, kad abu vyrai jį pradėjo ignoruoti ir jam neleido prieiti prie kasos. Vyrai tarpusavyje pradėjo kažko ginčytis, tuomet jis jų paklausė, ko jie pykstasi. Tuo pat metu į jį atsisukęs aukštesnis ir plikas vyras jam kirto vieną kartą rankos kumščiu į galvos sritį. Mažesnis vyras su kepure jam ranka kirto vieną kartą į kairį žandikaulį. Jis, priėjęs prie pardavėjos paprašė, kad greičiau kviestų policiją. Abu vyrai, išgirdę, kad jis paprašė kviesti policiją iš parduotuvės vidaus išėjo. Jis, nuėjęs pas draugus ir atsisėdo automobilio keleivio priekinėje sėdynėje. Abu vyrai, kurie jam sudavė smūgius stovėjo lauke ir matė, kad jis nuėjo į automobilį. Priėjęs aukštesnis vyras mėgino jį išsitempti iš automobilio. Minėtam vyriškiui šiek tiek atsitraukus nuo automobilio, jo draugas M., išsigandęs jį iš karto nuvežė į priėmimo skyrių. Medikai jam peršvietė galvą ir nukreipė į Kauno klinikas. Atvykę policijos pareigūnai ligoninėje jo klausinėjo dėl įvykio aplinkybių, prie kurių jis nukentėjo. Klinikose nustatė galvos lūžį. Pateikia išrašą iš Kauno klinikų. Toliau gydymą tęsia pas savo šeimos gydytoją (1 t., b. l. 52–68).

Iš 2022-10-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 399/2022 matyti, kad nukentėjusiajam R. J. galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo padarytas frontalinio sinuso priekinės sienelės impresinis lūžimas, dėl kurio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šis sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje (1 t., b. l. 83–86).

Iš 2023-04-12 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. atpažino V. M., nurodydamas, kad būtent šis asmuo, kuris įvykio metu dėvėjo kepuraitę ir buvo žemesnio ūgio už su juo kartu buvusį vyriškį, 2022 m. liepos 30 d. apie 2.40 val. naktinėje parduotuvėje, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), viduje prie kasų, jam paprašius pasitraukti, sudavė vieną smūgį su kumščiu į kairį žandikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 87–104).

Iš 2023-04-12 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. atpažino M. M., kaip asmenį, kuris 2022 m. liepos 30 d. apie 2.40 val. naktinėje parduotuvėje prie (duomenys neskelbtini), viduje prie kasų, jam paprašius pasitraukti, sudavė vieną smūgį su kumščiu į kaktą, dėl to padarydamas kūno sužalojimą (1 t., b. l. 105–112).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2022-07-30 apie 02 val. 40 min. atvežė savo draugus į (duomenys neskelbtini) esančią naktinę parduotuvę. Atvažiavus R. J. išlipo ir nuėjo į minėtą parduotuvę. Jam sėdint automobilyje matė, kad R. įėjo į naktinės parduotuvės vidų, o prie baro durų buvo 6-7 žmonės. Girdėjo, kad parduotuvės viduje lyg kažkas šūkavo ar susiginčijo, tačiau nieko tikslaus negirdėjo. Po kokios pusės minutės iš naktinės parduotuvės išėjo R. J. Paskui R. J. išėjo kitas asmuo, kuris dėvėjo mėlynos spalvos marškinėlius. Parėjęs R. J., atsisėdo į priekinę salono dalį ir atsilenkė skydelį nuo saulės, kuriame yra veidrodėlis ir pasakė „jis jam kaktą įspaudė“. Atsigręžęs, pamatė, kad R. kaktoje dešinėje pusėje prie antakio yra įdubimas. Parėjus R. P. jau buvo prie automobilio. Ne už ilgo paskui R. išėjęs vaikinas, vilkintis mėlynus marškinėlius, priėjo prie automobilio, kur sėdėjo R. Šis asmuo liepė R. lipti į lauką ir eiti muštis. Kelis kartus tai pakartojęs, jis sudavė vieną smūgį R. į veidą. P., kuris buvo prie automobilio, bandė nuraminti vaikiną mėlynais marškinėliais, tada nuo parduotuvės pusės atėjo kitas jam nepažįstamas vaikinas, kaip suprato, vaikino mėlynais marškinėliais draugas ir jam pasakė „jie jau važiuoja iš čia, palik juos ramybėj“. P. po tų žodžių jis liepė sėstis į automobilį ir jie išvažiavo į ligoninę, iš kurios medikai apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu (1 t., b. l. 119–122).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 30 naktį apie 2 -3 val. ji ramiai sėdėjo parduotuvėje ir skaitė knygą. Tuo metu į parduotuvę atėjo du vyrukai. Vienas iš jų aukštesnis plikas, lyg be dantų, o kitas su juo buvo mažesnis su kepure. Aukštesnis pirko cigaretes. Abu vyrai dažnai ateidavo į naktinę parduotuvę nusipirkti cigarečių. Matė, kad abu buvo neblaivūs. Tuo pačiu metu į parduotuvę užėjo dar vienas jaunuolis, kuris kaip supranta, nebuvo pažįstamas su šiais vyriškiais. Ji pamatė, kad aukštesnis vyriškis atėjusiam jaunuoliui sudavė smūgius. Kiek sudavė kartų, nematė. Kiek matė, žemesnis jaunuolis nesudavė jokių smūgių arba jų nematė. Prasidėjus muštynėms, ji pati išsigando. Pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Pirmiausia, išėjo jaunuoliai, kurie atėjo pirmieji, o paskui išėjo ir nukentėjęs jaunuolis. Daugiau nieko nematė ir niekur nesikišo, nes yra pagyvenusio amžiaus ir bijo girtų jaunuolių. Jos darbo vieta dėl saugumo yra atitverta taip, kad jai sunkiai matosi, kas vyksta už langelio (1 t., b. l. 125–128).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, Nr. 2K-248/2008, Nr. 2K-412/2009, Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-416/2013, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-103-689/2019 ir kt.). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius – kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-397-895/2015, Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018 ir kt.). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. M. kaltinime nurodytu laiku būdamas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančioje naktinėje parduotuvėje, stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam R. J. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. J. sukėlė fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be paties kaltinamojo V. M. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę visiškai patvirtina pirmiau aptarti nukentėjusiojo bei liudytojų M. V. ir R. M. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada bei proceso veiksmų atlikimo protokolai. Nagrinėjamu atveju padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymių. Pabrėžtina ir tai, jog veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikoma, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-122/2008, 2K-7-404/2014 ir kt.).

Sprendžiant klausimą, ar kaltinamojo V. M. atlikti nusikalstami smurtiniai veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, būtina pažymėti tai, jog šiuo atveju viešoje vietoje – ikiteisminio tyrimo metu nustatytam asmeniui M. M., kurio byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, pradėjus smurtauti nukentėjusiojo R. J. atžvilgiu, kaltinamasis V. M. tęsė nusikalstamus veiksmus, suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą, liudytoja byloje apklausta R. M. negalėjo vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų, ji išsigando matomo smurto proveržio, pasimetė ir buvo šokiruota. Tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas viešajai tvarkai. Kaltinamojo V. M. panaudotu fiziniu smurtu nukentėjusiajam R. J. buvo sukeltas fizinis skausmas ir kartu pažeista viešoji tvarka, toks atvejis, kaip jau buvo minėta, pagal visumos ir dalies konkurenciją apima fizinio skausmo sukėlimą ir kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnį. Taigi kaltinamojo V. M. įvykdyta veika atitinka visus BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. M. praeityje buvo teistas aštuonis kartus, ir nors paskutinis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, turi ankstesnius neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (2 t., b. l. 10 – 22; BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis per paskutinius penkis metus 15 kartų buvo baustas administracine tvarka, duomenų apie administracinių nuobaudų – baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 34 – 50). Kaltinamasis neįrašytas psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 58). Šioje byloje kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis V. M. praeityje jau buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu. Šiuo metu kaltinamasis yra įkalinimo įstaigoje, jam 2023-09-07 teismo nuosprendžiu yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo V. M. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus visiškai įgyvendinta tik paskyrus realų laisvės atėmimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatoriumi, smurtinius veiksmus kaltinamasis panaudojo spontaniškai, po brolio atliktų neteisėtų veiksmų, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis V. M. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu V. M. yra pripažintas kaltu ir nuteistas realia 2 metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi paminėtas nuosprendis šio nuosprendžio priėmimo dieną dar nebus įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniu nuosprendžiu nebendrinama.

Šioje byloje kaltinamajam V. M. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Dėl civilinio ieškovo R. J. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš M. M. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo V. M. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad dėl šio patirto įvykio buvo sukrėstas ir išgąsdintas, kadangi buvo užpultas viešoje vietoje dviejų nepažįstamų asmenų. Kadangi jiems nieko blogo nepadarė, nesitikėjo, kad bus užpultas ir sužalotas. Po šio įvykio jautė didelį fizinį skausmą ne tik galvos, bet ir žandikaulio srityje, patyrė emocinius išgyvenimus – nerimą, baimę ir įtampą. Šią patirtą neturtinę žalą vertina 500 Eur ir prašo juos priteisti iš kaltinamojo V. M. (2 t., b. l. 103).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pavartojo fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl užpuolimo patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, kad dėl šio įvykio atsirado nesaugumo jausmas, todėl reikalavimas atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Visgi nukentėjusiojo nurodyta 500 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra per didelė V. M. nusikalstamų veiksmų padariniams. Teismas mažindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo V. M. veiksmai buvo antraeiliai, nustatytą nesunkų kūno sužalojimą nukentėjusysis patyrė ne nuo kaltinamojo, o nuo kito asmens neteisėtų veiksmų, V. M. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, bylos duomenimis nustatyta, kad būtent V. M. ėmėsi veiksmų sulaikyti brolį nuo tolimesnio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo V. M. priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam V. M., išlaidos yra 146,67 Eur. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, daroma išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis. Gi BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokiais atvejais gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, jog pats kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti jam gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-28-976/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje kaltinamojo V. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas, gynėjas jam buvo paskirtas teismo nutartimi, byloje nėra detalių duomenų apie šio kaltinamojo turtinę padėtį, be to, kaltinamasis turi nesumokėtų baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. M. valstybei nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Iš dalies tenkinti R. J. civilinį ieškinį. Priteisti R. J. iš V. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. M. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą (Alytaus rūmus).