Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2012-12-27 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais;

2) 2013-12-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais;

3) 2014-09-12 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ str. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, skirta auklėjamojo poveikio priemonės.

4) 2017-08-10 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pritaikius BK 64¹ str.– 30 MGL dydžio bauda;

5) 2017-09-06 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius 63 str. 1 d. 4 d. BK 64¹ str. bei BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d. 65 str. 2 d. bausmė subendrinta su 2017-08-10 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 28 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams, ir 28 MGL dydžio bauda;

6) 2018-07-26 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, 189 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmes BK 63 str. 4 d., taikytas BK 64¹ str., bei subendrinus BK 64 str. 2 d. 3 d. 65 str. 2 d. su 2017-09-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 28 MGL dydžio (1054,48 Eur) bauda, taikytas BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams ir įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo), pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų);

7) 2019-04-19 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018-07-26 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieniems (1) metams dešimt (10) mėnesių su 28 MGL (1054,48Eur) bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja D. L. parodė, kad 2019-03-12 apie 13:00 val. ji kartu su savo draugu J. V., jo mamai B. V., priklausančiu automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko į svečius pas J. V. draugą R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. R. K. name ji ir R. K. vartojo alkoholinį alų. J. V. negėrė. Apie 16:30 val. J. V. paskambino jo pažįstamas V. M. ir paprašė atvažiuoti, atsivežti jį ir jo draugę V. A., pas R. K.. Vėliau prie jų prisijungė G. M. ir M. S.. Visi vartojo alų. Apie 23.00 val. baigėsi alus. Tada V. M. ir M. S. paprašė J. V. duoti automobilio Opel Astra užvedimo raktus. Iš pradžių J. V. atsisakė duoti, pastarieji vis tiek iš jo išsireikalavo. Ji suprato, kad pastarieji ketina važiuoti į (duomenys neskelbtini) pirkti alaus. J. V. pasakė, kad jei šis išvažiuos su jais ji iškvies policiją, kadangi jie visi buvo neblaivūs ir važiuoti automobiliu nei vienas negalėjo. J. V. jo nepaklausė ir išėjo į kiemą. Kieme stovėjo jo mamai priklausantis automobilis Opel Astra. Už automobilio vairo sėdo V. M., šalia jo J. V., gale per vidurį atsisėdo V. A., V. M. ir M. S. jai iš šonų. Visa tai vyko R. K. kieme. Ji matė kaip V. M. išvairavo automobilį iš kiemo ir nesustodamas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). R. K. šio išvažiavimo nematė, jis liko namuose. Daugiau šio įvykio niekas nematė. V. A. prie jos automobilio nevairavo. Jiems išvažiavus ji iškart pranešė į policiją, kad V. M. automobiliu Opel Astra, pilkos spalvos būdamas neblaivus išvažiavo link (duomenys neskelbtini) pirkti alaus. 2019-03-13 apie 02:00 val. į R. K. kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Ji, išėjusi į kiemą, pareigūnams viską papasakojo ( 1 t., b. l. 59-60).

Liudytojas J. V. parodė, kad 2019-03-12 apie 13:00 val. kartu su drauge D. L., kaimynu M. S., mamos B. V. automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo, į svečius pas draugą R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Apie 16:30 val. paskambino pažįstamui V. M., pakalbėti dėl telefono. Pokalbio metu jis paprašė, kad atvažiuotų jį paimti ir atsivežtų pas R. K.. Automobiliu Opel Astra atsivežė V. M.. Visi pradėjo vartoti alkoholinį alų. Kiek vėliau atėjo V. M. sugyventinė V. A., apie 19:00 val. atėjo jo draugas G. M.. Toliau visi gėrė alų. Apie 23:00 val. baigėsi alus. V. M. ir M. S. jo pradėjo prašyti automobilio raktų, kad nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Jis iškart nesutiko, tačiau jie pradėjo prašyti pyktai, šaukė. Automobilio Opel Astra raktus padavė V. M.. J. V. draugė D. L. sakė, jei išvažiuos ji iškvies policiją. Nenorėdamas, kad su jo mamos automobiliu kas nors atsitiktų taip pat įsėdo į automobilį. Už automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo sėdo V. M., jis atsisėdo šalia, gale per vidurį sėdo V. A., iš šonų M. S. ir G. M.. V. M. išvairavo automobilį iš kiemo ir nesustodamas nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Nuo R. K. namų nuvažiavus apie 3 km. V. M. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti policija. Šis pamatęs, kad jį stabdo policija, greitai peršoko ant galinės sėdynės. Automobilis dar riedėjo, todėl J. V. prilaikė vairą kol jis visai sustos. Pareigūnams priėjus prie automobilio ir paklausus kas vairavo, V. A. pasakė, kad automobilį vairavo ji. Tačiau, pareigūnai ja netikėjo. Vienas iš pareigūnų G. V. paklausė, kas iš tikro vairavo automobilį. Jis pasakė, kad jį vairavo V. M.. Tuo tarpu V. M. pasiprašė atlikti gamtinius reikalus. Pareigūnas leido, o jis ėmė ir laukais pabėgo (1 t., b. l. 71-72).

Liudytojas M. S. parodė, kad 2019-03-12 apie 14:00 val. kartu su draugu J. V. ir jo drauge D. L., J. V. automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko pas draugą R. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Vėliau į jo namus atvyko jo draugai V. M., G. M., V. A.. Visi kartu pradėjo vartoti alkoholinį alų, 5 laipsnių stiprumo. Apie 23:00 val. baigėsi alus ir visi nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Kieme stovėjo J. V. automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kiek pamena jis atsisėdo į galą. Automobilį iš kiemo išvairavo V. M.. Šalia jo priekyje sėdėjo J. V., gale šalia jo sėdėjo V. A.. Automobiliui išvažiavus į gatvę jis iškart užmigo. Važiuojant kažkas jį pažadino ir pasakė "Policija". Nieko nesuprato kas vyksta. Tik prabudęs pamatė, kad nėra vairuotojo. Pareigūnas lyg ir klausė jo, kas vairavo automobilį, tačiau dėl savo girtumo jam nieko paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 89).

Liudytoja V. A. parodė, kad 2019-03-13 apklausos metu sakė netiesą, kadangi norėjo apsaugoti nuo gręsiančio kalėjimo savo sugyventinį V. M., su kuriuo kartu gyvena nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Nuo to laiko kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Parodo, kad 2019-03-12 apie 20:00 val. ji pėsčiomis atėjo į svečius pas R. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Name jau buvo jos sugyventinis V. M., pažįstami M. S., J. V., ir nepažįstama D. L.. Visi kartu gėrė alkoholinį alų, 5,2 laipsnių stiprumo. Per vakarą ji išgėrė apie 2 litrus alaus. Kiek išgėrė kiti nežino, neskaičiavo. Alų gėrė visi. Vėliau, apie 21:00 val., į svečius atėjo G. M.. Toliau visi vartojo alų. Apie 23:00 val. baigėsi alus. Visi sugalvojo važiuoti nusipirkti alaus į (duomenys neskelbtini). Visi, išskyrus D. L. ir R. K., susėdo į J. V. automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Už vairo sėdo V. M., šalia J. V., ji atsisėdo gale per vidurį, jai iš šonų sėdėjo G. M. ir M. S.. V. M. užkūrė variklį ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po dviejų minučių V. M. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti policijos ekipažas. Tai pamatęs V. M. pristabdė ir dar automobiliui riedant peršoko ant galinės sėdynės. Automobiliui sustojus priėjęs policininkas priekyje vairuotojo nerado. Liepė visiems išlipti. Tada prie tarnybinio automobilio paklausė „kas vairavo automobilį?“, o ji pasakė, kad automobilį vairavo ji. Ji automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevairavo ir nuoširdžiai gailisi, kad pirmoje apklausoje sakė netiesą ( 1 t., b. l. 100-101).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK redakcija galiojusi iki 2019-04-01).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. M. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija), 2019 m. kovo 12 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo B. V. priklausančią transporto priemonę Opel Astra, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir įvykio liudytojų D. E., B. V., D. L., J. V., G. M., M. S., V. A. parodymais apie tai, jog automobilį vairavo V. M.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis patvirtino, kad gėrė alkoholio. V. M. alkotesteriu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas akivaizdžiai neblaivus patvirtina ne tik specialisto išvadoje Nr. T-A 2430/2019(01) konstatuotas kraujyje rastas 2,08 promilių etilo alkoholio kiekis, bet ir liudytojų parodymai apie tai, jog nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jo kalba buvo nerišli, ką patvirtina ir minėta specialisto išvada, kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis prisipažino, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones niekada neturėjo, tačiau jis sąmoningai vairavo automobilį. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2019-04-01).

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. M. teistas septynis kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 50-106), daug kartų baustas administracine tvarka už KET nusižengimus (2 t., b. l. 107-114), nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuo 2018 m. spalio 16 d. yra Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė – konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (2 t., b. l. 118). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 287 straipsnio 7 dalyje padarytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas 7 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaltinamajam jau buvo suteiktos galimybės 2 kartus pasitaisyti, jo atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis, tačiau ankstesnėmis bausmėmis ir atidėjus bausmės vykdymą nebuvo pasiekti tikslai – tai nesulaikė kaltinamojo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo V. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 13 d. 4.50 val. iki 2019 m. kovo 13 d. 15.26 val. (1 para) (2 t., b. l. 9-10, 11).

Ši paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskirta galutine bausme laisvės atėmimu vieniems metams dešimt mėnesių su 28 MGL (1054,48Eur) bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį bausmės bendrinamos iš dalies, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, jas iš dalies sudedant. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Prie griežčiausios 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskirtos 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 28 MGL (1054,48Eur) baudos iš dalies prie laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-887-336/2019.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 promilių neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 3 metams.

Byloje nustatyta, kad V. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėto automobilio savininkas yra B. V. (1 t., b. l. 45-46), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Liudytoja B. V. parodė, kad 2018-08-08 pirko automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagamintą 2000 m. už 800 eurų. Kaltinamasis automobilio vertės dydžio neginčijo. Kitų duomenų apie automobilio vertę byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius dokumentus, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kurios dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybių bei kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), tai yra 800 Eur. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, turi galimybę dirbti ir gauti pajamų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, todėl nėra pagrindo tokios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti ar ją mažinti.

Kaltinamajam V. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 43-44) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinių ieškinių negauta.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimą, draudimo sutartį, techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurie grąžinti ikiteisminio tyrimo metu B. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai paliktini B. V. (1 t., b. l. 40).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos galutines subendrintos 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 28 MGL (1054,48Eur) baudos, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 28 MGL (1054,48Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, su jame nurodytais įskaitymais.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar faktinio V. M. sulaikymo pagal šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 13 d. 4.50 val. iki 2019 m. kovo 13 d. 15.26 val. (1 para).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamajam V. M. 2019 m. kovo 13 d. nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, apie tai pranešti valstybinei įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš V. M. į valstybės biudžetą automobilio „Opel Astra“, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz., vairuoja neturint teisės vairuoti, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimą, draudimo sutartį, techninės apžiūros rezultatų kortelę, kurie grąžinti ikiteisminio tyrimo metu B. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai paliktini B. V..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.