Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2020 m. lapkričio 30 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių bendrinimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 28 MGL (1054,48 Eur) bauda. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi jo skundą atmetė, pritardamas Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms, ir sprendė, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien to nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 79 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Todėl norint taikyti nutaustajam lygtinį paleidimą, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš nustatytų 79 nusikalstamo elgesio rizikos balų, statiniai duomenys sudaro 40 balų, kurie nesikeis, dinaminiai – kintamieji – sudaro 39 balus, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę sumažinti. Tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą. Nors nuteistasis teigia, kad dinaminių balų skaičius yra mažesnis nei statinių, tačiau vertinant juos tarpusavyje, akivaizdu, kad jie skiriasi vos 1 balu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamas bendras nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis negali įtakoti statinių rizikos balų pokyčio, jų pakeisti iš tiesų neįmanoma, tačiau, kaip minėta, didelę dalį nustatytų balų sudaro dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra artimesnis aukštai rizikai, bet ne žemai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

8. Teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo V. M. elgesio pokyčiai – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo 27 balais, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, vieną kartą buvo skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą programose, tačiau V. M. vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos režimo reikalavimus, už ką buvo baustas. Ir nors ši nuobauda negalioja, tačiau drausminių nuobaudų egzistavimo faktas rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

9. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami trys V. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Nesutiktina su nuteistojo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į teisės pažeidimo modelį, gyvenimo stilių, draugus, mąstymą ir elgesį, kadangi tai neegzistuojančios aplinkybės ir jų, nuteistojo manymu, panaikinti neįmanoma. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymima, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nusiteistojo V. M. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam skirtą individualių socialinės reabilitacijos planą. Pažymima ir tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra įvertinti svertiniais (dinaminiais) balais, todėl priešingai nei teigia nuteistasis, juos galima panaikinti.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visuma jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos V. M. anksčiau teistas 7 kartus. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimas, bauda, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą V. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atvejus jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia V. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu V. M. buvo teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tuomet jam buvo skirta bausmė – bauda. Tai rodo, jog nuteistasis V. M. netinkamai sprendžia savo problemą dėl alkoholio vartojimo, o tai neabejotinai lemia jo nusikalstamus veiksmus. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bando įvardinti savo problemos sprendimo būdus teigdamas, jog „manau, kad nevartočiau; ne, manau, kad geriau jau negerčiau“. Be to, nuteistasis suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines (patekimas į pataisos namus, laisvės praradimas, skyrybos su panele, artimųjų nematymas), kas leidžia spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, jo mąstymas išlieka nepakitęs.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santykis tarp faktiškai atliktos ir neatliktos bausmės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir nuteistojo V. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra besąlygiška sąlyga. BVK numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvi norma, pirmiausia, nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus, o tik po to sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.