Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja J.Dokšutė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais bei pagrindais ir prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovė administruoja tarpusavio skolinimosi portalą, kuriame registruoti fiziniai asmenys – skolintojai, dalyvauja aukcione dėl investavimo į vartojimo kredito suteikimą ir, atsakovei pagal jos pateiktą paraišką (ofertą) buvo suteiktas 3600 € dydžio vartojimo kreditas. Ieškovė patikrino atsakovės kreditingumą. Atsakovė pagal su ieškove sudarytą vartojimo kredito sutartį sumokėjo tik kelias įmokas, kitų įmokų nemokėjo, todėl ieškovė sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2024-04-16. Po ieškinio teismui pateikimo, atsakovė skolos ar jos dalies negrąžino, su ieškove nesusisiekė. Turimais duomenimis atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienį. Ieškiniu prašo priteisti 1013,37 € negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, apskaičiuotų po sutarties nutraukimo. Paaiškino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlyginimas UAB „Bendras finansavimas“ už platformos darbą, t. y. kreditingumo įvertinimą, platformos administravimą, laiškų, priminimų rašymą, siuntimą ir pan., tai pat ir už platformos darbą po sutarties nutraukimo. Nutraukus sutartį tarpininkavimo mokestis apima platformos veiklą, bandymus susisiekti su atsakove, bendravimas su skolintojais, darbai vykdymo procese. Atsakovė, pasirašydama sutarties specialiąsias sąlygas, su šiais mokesčiais sutiko.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2023-07-27 atsakovė G. G. portale www.gosavy.com, kurį administruoja ieškovė UAB „Bendras finansavimas“, pateikė vartojimo kredito paraišką, kurios pagrindu ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 7678417 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 3600 € vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą Sutarties ir kredito mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais, bei sumokėti 20 proc. dydžio metines palūkanas. Kredito grąžinimo terminas – 2028-08-15, vartojimo kredito paskirtis – refinansavimas. Atsakovė įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė raštišku pranešimu Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2024-04-16. Nutraukus Sutartį ieškovė apskaičiavo, kad atsakovas liko skolinga 6716,85 €. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).

Šalis sieja kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881, 6.887 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovė įsipareigojimus pagal 2023-07-27 Sutartį įvykdė – suteikė atsakovei 3600 € dydžio vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, pagal mokėjimo grafiką sumokėjo tik tris įmokas, todėl ieškovė 2024-04-16 Sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jos prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3513,76 € negrąžinto kredito ir 350,60 € palūkanų, ieškovės apskaičiuotų nuo Sutarties nevykdymo (2023-10-15) iki Sutarties nutraukimo (2024-04-16), iš viso – 3864,36 €, yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1663,62 € negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nevykdymo (2023-10-15) iki Sutarties vykdymo termino pabaigos – 2028-07-15.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas, tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir įrodytos.

Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Ieškovė už sutartą mokestį – pelno palūkanas, pagal Sutartį paskolinusi atsakovei pinigus – 3600 €, ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Sutartį vienašališkai nutraukusi (2024-04-16), tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės, negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Iš pateiktos vartojimo kredito sutarties Nr. 767841 Specialiųjų sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti tiek palūkanų norma – 20 proc., tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. iki 2028-07-15. Taigi, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Kaip minėta, atsakovė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1663,62 € dydžio negautos pajamos (pelno palūkanų forma), ieškovės apskaičiuotos nuo (2024-05-15), t. y. nuo kitos pagal Sutartį mokėtinos įmokos po Sutarties nutraukimo (2024-04-16) iki Sutarties termino pabaigos (2028-07-15), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovei tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 139,09 € dydžio tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą nuo 2023-10-15 iki Sutarties nutraukimo (2024-04-16) ir 1013,37 € negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, apskaičiuotų nuo 2024-05-15 iki Sutarties vykdymo termino pabaigos (2028-07-15).

Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo 1-ojo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo paslaugą. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo; mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.4. punktu kredito gavėjas (atsakovė) patvirtino, jog sutinka mokėti tarpininkavimo mokestį organizatoriui (ieškovei) pagal Specialiąsias sąlygas iki galutinio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.5 punktą, vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki sutarties termino pabaigos. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3 punktu kredito gavėjas (atsakovė) taip pat patvirtino, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 244,80 € ir mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį 19,80 € taip, kaip yra nurodyta individualiame vartojimo kredito grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir sutarties Bendrosiose sąlygose. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.7 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Kaip matyti iš minėtų sutarties nuostatų, pateikto mokėjimų grafiko, atsakovė be kita ko įsipareigojo mokėti ieškovei 19,80 € mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2028-07-15), kas sudaro pagrindo manyti, kad ieškovė, tinkamu sutarties vykdymo atveju, galėjo tikėtis gauti sutartyje numatytą tarpininkavimo mokesčio sumą kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.

Tačiau, nepaisant to, kad sutartimi su atsakove buvo sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, vien tai savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas – ieškovė, turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta. Kaip matyti iš Sutartyje pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (sąvokos) (Bendrųjų sąlygų 1.1 punktas), tarpininkavimo mokestis iš esmės yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir pan.) ir sutarties vykdymo kontrole. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl nutraukus sutartį ieškovė, teismo vertinimu, nepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. neturėjo prižiūrėti ir kontroliuoti kas mėnesį mokėtinų mokėjimų surinkimo, jų paskirstyti ir pan. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2022-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, 2023-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-603/2023, 2023-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-495-863/2023, Kauno apygardos teismo 2023-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-643-555/2023 ir kt.).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 139,09 € tarpininkavimo mokesčio apskaičiuoto nuo 2023-10-15 iki Sutarties nutraukimo (2024-04-16). Ieškovės reikalavimas priteisti 1013,37 € dydžio negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, apskaičiuotas nuo 2024-05-15 iki Sutarties vykdymo termino pabaigos (2028-07-15), atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 36,41 € dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.2 punkte numatyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atveju kredito gavėjas įsipareigoja mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo pradelstos sumokėti įmokos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė prievolės tinkamai neįvykdė, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 36,41 € dydžio delspinigiai, ieškovės apskaičiuoti taikant 0,05 proc. delspinigių dydį ne daugiau kaip už 180 dienų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5703,48 € ) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė turėjo 1380 € dydžio bylinėjimosi išlaidas: (i) 152 € dydžio žyminis mokestis, (ii) 1304 € išlaidos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, kurias ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.

Teismas patenkino 84,91 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 5703,48 € iš prašomos priteisti 6716,85 € sumos, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina 129,06 € žyminio mokesčio.

Bylą nagrinėjat teisme, ieškovės interesus atstovavo advokato padėjėja J.Dokštutė, byla išnagrinėta per vieną 11 min. trukmės teismo posėdį, organizuotą nuotolinės konferencijos būdu, teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo. Ieškovės turėtos ir prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti 1304 €, kurias pagal pateiktus duomenis sudaro 1144 € už ieškinio šioje byloje parengimą (5,20 val. x 220 € / val.) ir 160 € už pasirengimą ir dalyvavimą 2024-11-05 teismo posėdyje (1 val. x 160 € / val.), neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalaus dydžio patvirtinimo” (1R-77 2015-03-19 redakcija)), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 84,91 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistinos 1107,23 € dydžio išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismas turėjo 15,86 € (7,93 x 2 vnt. vokai) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, ši suma viršija nepriteistiną 8 € sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos – 15,86 €, priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.205 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.881 – 6.887 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. G. UAB „Bendras finansavimas“ naudai: 3513,76 € negrąžinto kredito, 350,60 € mokėjimo (pelno) palūkanų, 1663,62 € negautų pajamų, 139,09 € tarpininkavimo mokesčio, 36,41 € delspinigių, 1107,23 € dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 6810,71 € (šešis tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų 71 ct ), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5703,48 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš G. G. 15,86 € (penkiolika eurų 86 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės biudžetą (mokėjimo kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.