Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamo poveikio priemonė elgesio apribojimas, įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta auklėjamo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant visu bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal jo gyvenamąją vietą;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 uždraustos veikos), 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 uždraustos veikos), ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pilnai pripažįsta kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, gailisi. Paaiškino, kad įsigijo psichotropinės medžiagos savo vartojimui. Kai blogai jausdavosi, parūkydavo. Šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, buvimas įkalinimo įstaigoje padarė išvadas keisti gyvenimo būdą, nenusikalsti, nes (duomenys neskelbtini). Sutinka dirbti viešus darbus arba jei teismas skirtų apribojimus, prašo neskirti griežčiausios bausmės – arešto.

Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo neprisipažino. Paaiškino, kad narkotines medžiagas vartoja retai, būna, kad kartą per savaitę parūko kanapes. Dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų nebuvo gydytas. (Duomenys neskelbtini), tikslaus pavadinimo nepamena. Maždaug prieš du metus buvo (duomenys neskelbtini). Vakar pareigūnai pas jį surado tabaką. Jokių narkotinių medžiagų pas jį nerado. Daugiau neturi, ką papildyti. (Duomenys neskelbtini). Gyvena nuomojamame name.

Kaltinamasis A. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis laikė prie savęs augalinės kilmės mišinį, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga –tetrahidrokanabinolis. Šiuo metu neprisimena, pas ką ir kada tiksliai pirko psichotropines medžiagas. Pirko savo reikmėm. Pirmos apklausos metu neprisipažino dėl pareikšto įtarimo, kadangi išsigando, bijojo dėl jam gręsiančios atsakomybės. Dėl padaryto labai gailisi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, kaltinamajam sutinkant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. Š.apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. 2022-05-02 dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu R. R. Tarnybą vykdė tarnybiniu policijos automobiliu „Volkswagen Transporter“, identifikuojantis borto Nr. V1942. Vykdant bendrą patruliavimą kartu su mobilios kuopos auto patruliu V1910 (ekipažo sudėtis: Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pirmojo būrio vyriausiasis patrulis K. K. ir vyriausiasis patrulis A. N.), apie 10.40 val. (duomenys neskelbtini), pastebėti trys (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie įtartinai dairėsi į šalis. Vykdant nusikalstamų veikų prevencines priemones, nutarta asmenis patikrinti. Kartu su Mobilios kuopos patruliu privažiavus prie asmenų pastebėta, kad tarp asmenų esantis A. S. ėmė nepagrįstai emociškai jaudintis. Jaudulys pasireiškė nepagrįstu drebuliu, nervingais judesiais. Įtariant, kad toks asmens elgesys gali būti dėl teisės pažeidimų, asmeniui atlikta dalinė apžiūra. Atliekant asmens dalinę apžiūrą, šio dėvimų kelnių išorinėje kišenėje, pastebėtas plastikinis peršviečiamas maišelis. Šio maišelio viduje buvo matoma žalsvos spalvos augalinės kilmes medžiaga, kaip įtarė narkotinė medžiaga. Ši iš asmens paimta ir pridedama prie tarnybinio pranešimo. Paklausus sulaikyto asmens, kas tai per medžiaga, kuri rasta jo kišenėje, asmuo žodžiu nurodė, kad tai arbata. Kodėl arbata taip įpakuota, šis paaiškinti negalėjo. Įtariant, kad A. S. savo dėvimų kelnių kišenėje laikė narkotines medžiagas, šis sulaikytas. Faktinis sulaikymo laikas 11.03 val. Sulaikius asmenį, šis pristatytas į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Prieš asmenį prievarta ir prievartos priemonės nenaudotos. Kiti su A. S. buvę asmenys: A. S. ir L. M. Pas šiuos asmenys galimai draudžiamų daiktų nerasta. Rastą plastikinį maišelį, kuriame galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga, pateikia savanoriškai.

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. Š. pateikė plastikinį permatomą maišelį su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonų Huawei (EML-L29) P20, Samsung GSM SM-A515F_DS Galaxy A51, Nokia GSM C2-01 Hally turinys, tačiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos antrojo būrio vyriausiojo patrulio R. R. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. Š. parodymuose.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022-06-07 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1467908-22 nurodyta, kad žalios ir rudos spalvos sauso dalinai susmulkinto augalinės kilmės medžiagų mišinio iš bespalvio plastikinio, užlydyto paketėlio (maišelio) (vokas Nr. 2), 2022-05-02 rasto ir paimto pas A. S., ekstrakto sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,019 g. Nuoplovose, paimtose nuo A. S. rankų (vokas Nr. 1), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-N 893/2022(01) nurodyta, kad A. S. šlapime, paimtame 2022-05-03 10.15 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Tai, kad sulaikymo metu A. S. savo kelnių kišenėje laikė narkotinę medžiagą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. Š. patvirtino, kad atliekant asmens dalinę apžiūrą, šio dėvimų kelnių išorinėje kišenėje, pastebėtas plastikinis peršviečiamas maišelis. Šio maišelio viduje buvo matoma žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, kaip įtarė narkotinė medžiaga. Ši iš asmens paimta. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina R. R. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo A. Š. pateikė plastikinį permatomą maišelį su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Aplinkybę, kad A. S. neteisėtai disponuojamos medžiagos, laikytos jo kelnių kišenėje, yra psichotropinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022-06-07 specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,5 g (šiuo atveju A. S. kelnių kišenėje rastas 0,019 g neteisėtai disponuotų psichotropinių medžiagų kiekis neviršijo nedidelio kiekio). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad iki analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis vartojo tos pačios rūšies psichotropinę medžiagą, kuria jis ir disponavo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – A. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. teistas paskutinį kartą 2016 m., (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, 2018 m. nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis padarė būdamas nepakaltinamas, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos, bedarbis. (Duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2022 m. rugsėjo 20 – spalio 19 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-185/2022 nurodyta, kad A. S. byloje nagrinėjamų įvykių metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu A. S. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Su A. S. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. A. S. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą turėdamas išnykusį teistumą, jo disponuotos psichotropinės medžiagos kiekis yra labiau artimas minimaliam nedidelio rastos psichotropinės medžiagos kiekio dydžiui, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S.už padarytą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje nustatytas vidurkis, įpareigojant visą bausmės laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Intensyvi priežiūra, kaip ir įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, kaltinamajam neskirtina, nes nusikalstamos veikos padarymas nesusijęs su tamsiu paros metu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 70,00 Eur priteisimo iš kaltinamojo A. S. Iki kaltinamasis sudarė sutartį su savo pasirinktu gynėju advokatu E. Jonušu, teisinę pagalbą buvo parinktas teikti advokatas A. Palamarčuk. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinamajam yra būtinas gynėjas, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, taigi jo galimybės gintis ribotos, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, 301,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-05-02 11.03 val. iki 2022-05-03 10.59 val. (viena diena). Šis laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vokas su psichotropinėmis medžiagomis, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, ir vokas su tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 2 d. 11.03 val. iki 2022 m. gegužės 3 d. 10.59 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų 70,00 Eur iš kaltinamojo A. S.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, voką su psichotropinėmis medžiagomis, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, voką su tyrimo objektais ir tyrimo objektų pakuotėmis, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.