- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2-453-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00450-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- M. G.
- Advokatai
- Linas Songaila, Modestas Vogulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimų esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas, kreditorius) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. G. 46 339,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2008 – 2009 metais paskolino atsakovui 160 000 Lt. Šalys sutarė, kad atsakovas skolą grąžins iki 2013 m. birželio mėn. Kadangi sutartu laiku skola nebuvo grąžinta, atsakovas, pripažindamas savo prievolę, 2013 m. birželio 12 d. išdavė ieškovui vekselį 160 000 Lt sumai (46 339,20 Eur). Šalis siejo draugiški santykiai, ieškovas ne kartą ragino atsakovą grąžinti skolą, atsakovas vis žadėdavo ją grąžinti, tačiau to nepadarė, vėliau iš viso pradėjo neigti skolos egzistavimą, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas paskolintą pinigų sumą išieškoti iš atsakovo teismine tvarka.
II. Atsakovo ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį esmė
3. Atsakovas M. G. (toliau – ir atsakovas, skolininkas) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovo teiginiai apie šalis siejusius paskolos teisinius santykius ir 2013 m. birželio 12 d. vekselio atsiradimo aplinkybes neatitinka tikrovės. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas buvo UAB „Akamar“ (dabar jau likviduotos dėl bankroto įmonės) akcininkai, o atsakovas – ir šios bendrovės vadovas. Įmonės ūkinei veiklai užtikrinti ir jos apyvartinėms lėšoms papildyti tiek ieškovas, tiek atsakovas teikė bendrovei paskolas bei atlikdavo piniginius įnašus į bendrovės sąskaitą. Kadangi ieškovo įnašų ir bendrovei suteiktų paskolų suma viršijo atsakovo įnašų sumą, šalys susitarė, kad atsakovas, vykdydamas savo, kaip įmonės akcininko pareigas, bendrovei taip pat paskolins bei atliks piniginius mokėjimus apyvartinėms lėšoms papildyti. Priešingai nei nurodo ieškovas, būtent minėtam susitarimui užtikrinti jis (atsakovas) 2013 m. birželio 12 d. išrašė ir įteikė ieškovui 160 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šį susitarimą dėl paskolų bei piniginių lėšų UAB „Akamar“ apyvartinėms lėšoms papildyti atsakovas yra įvykdęs, tai patvirtina ir į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas. Todėl vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, neteko galios.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. G. (vekselio davėjas/skolininkas) 2013 m. birželio 13 d. išrašė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis), kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui A. M. (vekselio turėtojui/kreditoriui) 2017 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) 160 000 Lt.
5. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 46 339,20 Eur (160 000 Lt ) skolą pagal Vekselį ir kitas su tuo susijusias išmokas. Ieškovas nurodė, kad ne ginčo tvarka minėtas vekselis nebuvo realizuotas, tačiau tai nepanaikino atsakovo prievolės atsiskaityti, kadangi Vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuris šiai dienai nėra nuginčytas. Atsakovas teigė priešingai, nurodydamas, kad pagal Vekselį šalis siejo ne asmeniniai paskolos teisiniai santykiai, o susitarimas dėl įsipareigojimų įmonei (UAB „Akamar“), kurios akcininkais buvo ieškovas ir atsakovas (pastarasis – ir bendrovės vadovas).
6. Atsižvelgiant į tai, kad Vekselis išrašytas 2013 m. birželio 13 d., tai pagal bendrąją įstatymų galiojimo laike taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytina Vekselio išrašymo metu galiojusi 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) redakcija (CK 1.7 straipsnis).
7. Vekselio sąvoka įtvirtinta ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje, kur vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.
8. ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta vekselio sąvoka faktiškai atitinka CK 1.105 straipsnio 1 dalies apibrėžtį. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą vekselio turėtojui. Taigi, paprastojo vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, įtvirtinantis besąlygišką vekselio davėjo mokėjimo pareigą, kuri yra vekselio turėtojo reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.
9. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
10. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
11. Šiuo atveju yra aktualūs įstatyme įtvirtinti reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminai. ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta, kad visi reikalavimai pagal vekselį akceptantui gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos (1 dalis); vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus indosantams ir davėjui per vienerius metus nuo nustatytu laiku įforminto protesto dienos, o kai vekselyje buvo sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“, – nuo mokėjimo termino dienos (2 dalis). ĮPVĮ nenustatyta reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminų atnaujinimo, taigi vekselio turėtojas, praleidęs šiuos terminus, netenka galimybės realizuoti vekselį, kaip vertybinį popierių, ĮPVĮ ir lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, kadangi vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 29-30 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė 2017 m. birželio 12 d., įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau Vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovei apmokėti. Taigi ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu.
13. Tačiau vien ta aplinkybė, kad yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas ir joje nurodyta praktika).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš dalies nenuoseklią kasacinio teismo praktiką ir įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas“ (32 punktas).
15. Taigi, tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013) (36-37 punktai).
17. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, jog 2008 – 2009 metais paskolino ieškovui 160 000 Lt (46 339,20 Eur), o atsakovui pinigų negrąžinus, šį paskolos sandorį vėliau, t. y. 2013m. birželio 12 d., įtvirtino ginčijamu Vekseliu. Atsakovas nurodė priešingas aplinkybes, t. y. kad jokie paskoliniai santykiai šalių nesiejo, o 2013 m. birželio 12 d. Vekselis įtvirtino šalių lygiaverčius įsipareigojimus dėl piniginių įnašų dalių į jiems priklausančią įmonę UAB „Akamar“, kurios akcininkais buvo ieškovas ir atsakovas, ir pagal kurį atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė.
18. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktas ir jame nurodyta praktika).
19. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Jeigu vekselio davėjas (atsakovas) reiškia vekselio turėtojui (ieškovui) prieštaravimus dėl prievolės pagrindo, tai būtent jis privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-378/2019, 21 punktas ir jame nurodyta praktika).
20. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina šalių aiškinimą, kad ieškovas ir atsakovas buvo UAB „Akamar“, kuriai Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-246-260/2020) pagal įmonės vadovo ir šios civilinės bylos atsakovo M. G. pareiškimą buvo iškelta bankroto byla, akcininkai. Iš nagrinėjamai bylai aktualaus Vekselio sudarymo laikotarpio matyti, kad abi šalys dalyvavo kredituojant įmonę, t. y. atsakovas M. G. suteikė įmonei paskolų už 39 255 Eur (135 53, 66 Lt), o pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai įmonės skola ieškovui A. M. siekė 212 187,43 Lt (61 453,72 Eur) (įmonės kreditorių sąrašas pagal pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priedą; 2022-09-13 DOK–22414; 2023-04-04 DOK–8940 ir 2023-04-20 DOK–10637 priedai).
21. Kauno apygardos teismo 20118 m. birželio 19 d., kuria UAB „Akamar“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtina, kad ieškovui, kaip trečios eilės kreditoriui, įmonė liko skolinga 262 862,94 Eur, atsakovas į paminėtą įmonės kreditorių eilę nebuvo įtrauktas, kas leidžia manyti, kad pagal UAB „Akamar“ 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraštį Nr. 44222 įmonė su atsakovu atsiskaitė.
22. Minėta, kad esant šalių ginčui dėl paskolinių teisinių santykių pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui tenka paskolos davėjui, o tais atvejais, kai skolininkas pareiškia vekselio turėtojui (ieškovui) prieštaravimus dėl prievolės pagrindo, tai būtent jis privalo įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (sprendimo 19 punktas).
23. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir 20 punkte aptartus įrodymus, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio nuostatomis, daro daugiau tikėtiną išvadą, kad paskolos santykiai tarp šalių nesusiklostė, o ieškovo reikalaujama priteisti suma vertintina kaip prievolė, kurią ieškovas kildina iš šalių neįvykdyto (iš dalies įvykdyto) susitarimo dėl įmonės, kuri ieškinio padavimo metu jau buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, finansavimo (CK 1.63 straipsnio 1dalis, 6.193–6.195straipsniai, CPK 285straipsnis).
24. Paminėtą išvadą sustiprina ir tai, kad nagrinėjamu atveju Vekselis, kaip paskolos raštelis, neturi skolos rašteliui būdingų požymių, nurodytų šio sprendimo 16 punkte, be to, tarp šalių susiformavusių paskolinių teisinių santykių ieškovas nepagrindė jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir negalėjo paaiškinti kada ir kokiomis aplinkybėmis jis perdavė atsakovui prašomą priteisti pinigų sumą.
25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai, ieškovas neįrodė, kad perdavė atsakovui 46 339,20 Eur (160 000 Lt), todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Teismui nusprendus ieškovo ieškinį atmesti, atitinkamai atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.).
28. Bylos duomenimis, atsakovo byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 2 299 Eur: 1 815 Eur už atsiliepimo į ieškinį 2022 m. rugsėjo mėn. parengimą ir už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo parengimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis palikta nepakeista), 484 Eur už dalyvavimą dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 2 val., ir rašytinių įrodymų prijungimo.
29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
30. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktais, teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, kadangi pagal Rekomendacijas vien už atsiliepimo į ieškinį 2022 m. rugsėjo mėnesį parengimą maksimali priteistina suma yra 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur bruto × 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 21,97 Eur. Atitinkamai valstybei iš ieškovo priteistina 21,97 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 299 Eur (su tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,97 Eur (dvidešimt vieną eurą 97 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 188659752, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.