- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- e2YT-4118-615/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00188-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., priėmė savo motinos J. A. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime (24-25 el. b.l.) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Ž. (2016-08-31 pakeista pavardė, anksčiau buvo V. K.), mama J. A. K.. Jos sutuoktinis J. K., mirė anksčiau (duomenys neskelbtini). Po J. A. K. mirties, kaip palikimas liko nekilnojamasis turtas: 2-iejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,16 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po J. A. K. mirties, jos palikimą (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sūnus J. Ž. Kaip palikimas priimtas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir visas kitas kilnojamasis turtas, likęs po pareiškėjo motinos mirties, faktiškai pradedant jį valdyti. Pareiškėjas prižiūri nekilnojamąjį turtą, jį išlaiko, juo naudojasi, valdo, moka mokesčius. Kitas įstatyminis įpėdinis – D. K. dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė, palikimo nepriėmė, (duomenys neskelbtini) jis mirė. D. K. buvo nevedęs, įpėdinių neturėjo. Kadangi dėl palikimo priėmimo po motinos mirties į notarų biurą nei pareiškėjas, nei jo brolis D. K., nesikreipė, negali pilnai disponuoti paveldėtu nekilnojamuoju turtu ir negali tvarkytis dokumentų dėl palikimo priėmimo po jos mirties. Daugiau įstatyminių įpėdinių, galinčių pretenduoti į J. A. K. palikimą po jos mirties, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškimą (30-31 el. b.l.) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. A. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių J. A. K. faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog patikslintą pareiškimą palaiko. J. A. K. yra pareiškėjo motina. Palikimą priėmė po motinos mirties, už nekilnojamąjį turtą pareiškėjas moka mokesčius. Pareiškėjas priėmė ne tik butą, bet ir bute buvusius daiktus: televizorių, knygas, siuvimo mašiną ir kitus daiktus. Mirusioji turėjo ir kitą sūnų – D. K., kuris šiuo metu yra miręs. Kitų vaikų mirusioji neturėjo. J. A. K. mirė našlė. Pareiškėjas pasikeitė vardą ir pavardę, pasirinko mamos tėvo pavardę. Dėl palikimo jokių ginčų nebuvo ir nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. A. K. buvo pareiškėjo J. Ž. motina (4-5 el. b. l.). J. A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (6 el. b.l.). J. A. K. be pareiškėjo turėjo kitą sūnų, D. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Kauno 9-asis notarų biuras savo rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, jog po J. A. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 10). J. A. K. po mirties kaip palikimą paliko: 2-iejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 47,16 kv. m, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad po J. A. K. mirties, J. Ž. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, patvirtina atsiskaitymai už butui tiektas komunalines paslaugas (13-16 el. b. l.). Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos patikslintame pareiškime ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos įpėdinis J. Ž. pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties (duomenys neskelbtini). J. Ž. rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, juo naudojosi, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog J. Ž. po savo motinos J. A. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. Ž. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos J. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.