Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-13718-1030/2024 pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretieji asmenys (kreditoriai) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Urbo bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Principo reikalas“; 3) patvirtinti pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingus 1 600 Eur / mėn. ir 95 proc. darbdavio mokamų dienpinigių sumą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šioje byloje dienos; 4) nustatyti keturių mėnesių terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis tapo nemokus. Paaiškino, kad nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. vadovavo (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką Nacionalinės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 m. taisykles. 2012 m. spalio 11 d. pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įgyvendinti projektą (duomenys neskelbtini) verslo idėja Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. 2014 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) NMA išmokėjo 200 000 Eur paramos sumą. 2017 m. rugpjūčio 11 d. nustačiusi projekto įgyvendinimo pažeidimus, NMA priėmė sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo pritaikyta sankcija – paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtos 200 000 Eur paramos sumos susigrąžinimas. 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-3619-866/2017 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas NMA 200 000 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris, 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) išregistravus iš registro, liko nepatenkintas. 2023 m. balandžio 21 d. NMA kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams pareiškėjui ir A. D. dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 200 000 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 NMA naudai iš pareiškėjo priteisė 200 000 Eur dydžio žalos atlyginimą, o kitą ieškinio dalį atmetė.

3. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės lėmė jo tapimą nemokiu, dėl jo vadovavimo metu atliktų veiksmų (neveikimo) buvo konstatuota, kad jis privalo atlyginti žalą NMA. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pagal 2023 m. rugsėjo 4 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – kreditavimo sutartis) yra solidariai su buvusia sutuoktine T. L. skolingas UAB „Urbo bankas“ (buvęs UAB „Medicinos bankas“). Minėta kreditavimo sutartimi refinansuoti pareiškėjo ir T. L. įsipareigojimai pagal 2021 m. kovo 19 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais pakeitimais ir papildymais) su akcine bendrove „Šiaulių bankas“. Pirminė paskolos paskirtis: gyvenamojo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 20 punktą įmokas pagal kreditavimo sutartį atlieka T. L. Šio pareiškimo rengimo metu likusi negrąžinta kredito dalis pagal kreditavimo sutartį yra 76 853,13 Eur.

4. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir po privalomų mokesčių atskaitymo vidutiniškai gauna apie 1 963,46 Eur darbo užmokestį. Dalis darbo funkcijų atliekama užsienio valstybėse, todėl darbovietė jam moka vidutiniškai apie 542,14 Eur dienpinigių. Turi išlaikomą asmenį nepilnametę dukrą M. L., kuriai pagal susitarimą su vaiko motina teikia 600 Eur išlaikymą kasmėnesį, yra įsipareigojęs padengti 1/2 vaiko motinos patiriamų papildomų išlaidų vaiko gydymui ir (ar) ugdymui, nėra sudaręs kitos santuokos. Pareiškėjo ir jo išlaikomo asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 1 600 Eur ir 95 proc. darbdavio mokamų dienpinigių.

5. Trečiasis asmuo NMA pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

6. Trečiasis asmuo UAB ,,Urbo bankas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo D. L. pareiškimą tenkino iš dalies: iškėlė pareiškėjui bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Principo reikalas“; nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 121 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti; patvirtino 1 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą pateikti teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą.

8. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, pareiškėjo įsipareigojimų dydį kreditorei NMA (200 000 Eur), nenustatęs Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių dėl kurių teismas turėtų atsisakyti fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jo įsipareigojimų suma viršija 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą dydį (25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA)), o gaunamos pajamos ir turimas turtas nepakankamos skoloms padengti, todėl pripažino, jog pareiškėjas yra nemokus.

9. Teismas, vertindamas kreditorės NMA argumentus dėl pareiškėjo nesąžiningumo, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023, kuriuo iš pareiškėjo buvo priteistas žalos atlyginimas, sukėlęs jo nemokumą, žala iš pareiškėjo buvo priteista dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. atliktų neteisėtų veiksmų. Vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio ir jo neperžengti, nepaisant to, kad neteisėti veiksmai yra nemokumo priežastis. Šiuo atveju nuo tokių veiksmų atlikimo praėjo daugiau kaip 3 metai. Teismas atkreipė dėmėsį ir į tai, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023, buvo susiję su netinkamu įmonės valdymu, kurie buvo reikšmingi sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės taikymo, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad minėtais veiksmais pareiškėjas sąmoningai siekė sukelti savo nemokumą ar jį sumažinti, kaip tai numatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

10. Dėl trečiojo asmens NMA argumentų, susijusių su turto padalijimu pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje, teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. e2YT-4376-867/2024 nutraukiant pareiškėjo santuoką jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausęs 102 930 Eur vertės turtas asmeninės nuosavybės teise teko sutuoktinei. Vertindamas tokį buvusių sutuoktinių susitarimą sąžiningumo požiūriu, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei UAB „Urbo bankas“ (skolos likutis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu buvo 79 285,72 Eur), kuris turi teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 3 dalis). Todėl sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi numatytas turto padalijimas reikšmingai nepaveikė pareiškėjo galimybių atsiskaityti su kreditore NMA. Be to, buvusių sutuoktinių turtas yra padalintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio teisėtumo kontrolė atliekama tik įstatyme numatytais būdais, o kreditorė NMA buvo įtraukta į sutuoktinių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, tačiau joje iš esmės kėlė tik prievolės pobūdžio klausimą ir nereiškė reikalavimų ir (ar) prieštaravimų dėl turto padalijimo būdo, nors tokią galimybę pagal įstatymą turėjo (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Trečiasis asmuo NMA (toliau – ir apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-13718-1030/2024 ir skolininko pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo FABĮ 1 straipsnyje įtvirtino sąžiningo asmens instituto vertinimo.

11.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta, jog skolininkas nesąžiningais veiksmais NMA padarė 200 000 Eur žalą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2126-1097/2023, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-207-577/2024). Šiais sprendimais nustatyta, kad skolininkas veikė sąmoningai suprasdamas, jog veikla pagal Projektą nevykdoma, nors jam vykdyti buvo skirtos paramos lėšos, o tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, kuris lėmė žalos NMA susidarymą. Šie išdėstyti argumentai aiškiai įrodo skolininko nesąžiningumą, nes jis, veikdamas ne (duomenys neskelbtini) naudai, aiškiai suprato, kad veikla pagal Projektą nebuvo nevykdoma. Taigi, skolininkas į esamą finansinę situaciją papuolė ne dėl atsitiktinių aplinkybių, o tik dėl paties sąmoningo nesąžiningo elgesio.

11.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais kad vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio, nes šiuo atveju nesąžiningi skolininko veiksmai konstatuoti tik Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 14 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023, todėl NMA neturėjo jokių objektyvių aplinkybių ankščiau vertinti skolininko sąžiningumo. Apeliantė pažymi, kad laikantis tokio pirmosios instancijos teismo išaiškinimo susidarytų ydinga ir teisiškai neteisinga praktika, nes, net ir nesant baigtam nagrinėti ginčui dėl žalos priteisimo, būtų praleidžiamas 3 metų laikotarpis.

11.4. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pastangomis gerinti savo finansinę situaciją taip, kad kuo mažiau nukentėtų kreditorės NMA interesai.

11.5. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad NMA skolininko skyrybų procese nereiškė reikalavimų ir (ar) prieštaravimų dėl turto padalijimo būdo, niekaip neįtakoja fakto, kad buvę sutuoktiniai turtą sąmoningai dalino taip, kad NMA negalėtų į jį negalėtų nukreipti išieškojimo. Be to, skyrybų procesas buvo inicijuotas po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo, kai skolininkas jau galėjo suprasti, kad turės grąžinti žalą, padarytą NMA. Todėl santuokinio turto pasidalijimas, kai visas turtas tenka skolininko sutuoktinei, įrodo skolininko nesąžiningumą.

11.6. Pažymėjo, kad dėl skolininko nesąžiningų veiksmų ir sukeltos žalos Europos Komisija atlieka audito tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), vertinant (duomenys neskelbtini) išmokėtos paramos žalos atstatymą. Lietuvos valdžios institucijos teikia visus dokumentus bei informaciją Europos Sąjungos institucijoms, kur yra vertinama galimai Europos Sąjungos finansiniams interesams padaryta žala. Taigi, laikant, kad NMA prarado teisę kvestionuoti skolininko sąžiningumą praėjus 3 metams po jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpio, iškreipiamas teismų veiklos mechanizmas, kuomet tik po ilgų teisminių procesų nustatomi atitinkami asmenų neteisėti veiksmai ir nesąžiningumas, nes tik tada institucijos atstato buvusį teisingumą, t. y. susigrąžina paramos lėšas.

12. Pareiškėjas D. L. pateiktu atsiliepimu NMA atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Apeliantės pateiktas atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes už jį nesumokėtas CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatytas žyminis mokestis, o CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikomas, nes NMA pareiškė ne ieškinį, o pateikė atskirąjį skundą.

12.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo FABĮ 1 straipsnyje įtvirtino sąžiningo asmens instituto vertinimo, nes, nors kitoje byloje ir buvo nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos NMA atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas FABĮ prasme.

12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis.

12.4. Nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio 15 d. nebeturėjo jokių galimybių daryti kokią nors įtaką (duomenys neskelbtini) veiklai, todėl negali būti laikomas nesąžiningu FABĮ prasme dėl veiksmų (neveikimo), kurie buvo padaryti prieš 9 metus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo neteisėti veiksmai buvo susiję su netinkamu įmonės valdymu, todėl jie buvo reikšmingi sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jais buvo sąmoningai siekiama sukelti pareiškėjo nemokumą ar jo mokumą sumažinti, kaip tai numatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

12.5. Apeliantės argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pastangomis gerinti savo finansinę situaciją taip, kad kuo mažiau nukentėtų kreditorės NMA interesai, yra nepagrįsti, nes fizinio asmens bankroto procesas yra tęstinis, iškėlus bankroto bylą bus rengiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, o jame ir bus nurodyta tiksli informacija, kokiomis priemonėmis jis sieks atkurti savo mokumą. Vien ta aplinkybė, kad jis yra skolingas NMA, negali paneigti jo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

12.6. Vertina, kad apeliantės argumentai, susiję su jo nesąžiningumu iškeliant santuokos nutraukimo bylą ir padalinant turtą taip, kad iš jo nebūtų galima išieškoti, nepagrįsti, nes NMA buvo įtraukta į santuokos nutraukimo bylą, kurioje teikė pastabas dėl pareiškėjos sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, bet teismas jas pripažino nepagrįstomis ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį patvirtino, o NMA sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijso dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, sprendžiant, ar teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

16. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų kreditorei NMA bendra suma, vertinama nustatant fizinio asmens būklę, sudaro 200 000 Eur ir viršija 25 MMA dydį. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamą fizinio asmens nemokumo sąvoką.

17. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas). Taigi, pagal FABĮ nuostatas fizinio asmens sąžiningumo vertinimas yra reikšmingas teismui sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

18. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (LAT 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (LAT 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (LAT 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (LAT 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/202).

20. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nemokumą lėmė 2024 m. balandžio 23 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023 iš pareiškėjo trečiajam asmeniui (NMA) priteistas 200 000 Eur žalos atlyginimas, o ši žala iš pareiškėjo buvo priteista dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. atliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024). Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad minėtame teismo sprendime konstatutoi neteisėti veiksmai neturi būti vertinami sąžiningumo aspektu pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi jie nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą 3 metų laikotarpį.

22. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normos tikslo, neužtikrina sąžiningumo ir skolininko bei kreditorės interesų derinimo principų laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

23. CPK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi pirmosios instancijos teismas byloje turėjo remtis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024 nustatytomis aplinkybėmis.

24. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, kad iš jo trečiajam asmeniui NMA buvo priteistas 200 000 Eur žalos atlyginimas dėl jo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo, nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. atliktų neteisėtų veiksmų, tačiau pareiškėjas nurodo, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti prieš 9 metus, todėl jis negali būti laikomas nesąžiningu FABĮ prasme. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dal;ies 2 punkto nuostatas ir nukrypo nuo šiuo klausimu fomuojamos teismų praktikos.

25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (LAT 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022).

26. Pažymėtina, kad LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 atkreipė dėmesį ir į tokį aspektą, kad didesnis atotrūkis laiko atžvilgiu tarp nesąžiningų veiksmų, sukėlusių nemokumą, ir nemokumo faktinio atsiradimo yra labiau tikėtinas būtent įmonių vadovų ir akcininkų, laikytinų verslininkais ir kuriems turėtų būti taikomi aukštesni sąžiningumo vertinimo standartai nei vartotojams, bankroto atveju. Kasacinis teismas pažymėjo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą aiškinant tokiu būdu, kai sąžiningumo aspektu pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nėra vertintini ankstesni pareiškėjo, kaip buvusio bendrovių vadovo neteisėti veiksmai, kadangi jie nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą 3 metų laikotarpį, be kita ko, sumažinamas teisės normų, nustatančių verslininko atsakomybę už neteisėtus ir nesąžiningus verslo sprendimus, veiksmingumas, nes sudaromos prielaidos verslininkui šios atsakomybės išvengti ginčijant savo veiksmų neteisėtumą ir vėliau išsyk kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesąžiningo verslininko kreditoriams sukuriama mažiau palanki padėtis, de facto (faktiškai) sutrumpinant terminą, per kurį nesąžiningo verslininko skolos negali būti nurašomos ir gali būti neribotai išieškomos kreditorių naudai (LAT 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 29, 30 ir 39 punktai).

27. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatatuoja, kad pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjo neteisėti veiksmai, sudarę pagrindą jo civilinei atsakomybei kilti, negali būti vertinami sąžiningumo požiūriu sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nuo šių veiksmų atlikimo praėjo daugiau kaip 3 metai, yra nepagrįsta, kadangi tokią išvadą teismas padarė neatsižvelgdamas į šiam nagrinėjamam atvejui aktualią LAT 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformuotą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aiškinimo taisyklę.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, 3 metų terminas nuo kurio turi būti skaičiuojami pareiškėjo neteisėti veiksmai sąžiningumo požiūriu (FABĮ prasme), šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. balandžio 23 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-207-577/2024 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097, kuriame, minėta, konstatuota, kad dėl pareiškėjo vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. atliktų neteisėtų veiksmų NMA susidarė 200 000 Eur įsiskolinimas, kuris liko nepadengtas bendrovės bankroto byloje.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje ir padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo neteisėti veiksmai, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2126-1097/2023, buvo susiję su netinkamu įmonės valdymu, todėl jie buvo reikšmingi sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės, tačiau stokoja pagrįstumo teismo išvada, kad tokiais veiksmais nebuvo sąmoningai siekiama sukelti pareiškėjo nemokumą ar jo mokumą sumažinti, kaip tai numatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, nes tokią išvadą teismas padarė tinkmai neįvertinęs minėtais teismų sprendimais konstatuotų pareiškėjo neteisėtų veiksmų sąžiningumo aspektu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo prasme, kurie, kaip nustatyta šioje byloje, buvo esminė pareiškėjo tapimo nemokiu priežastis.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo (ne)sąžiningumu liko tinkamai nenustatytos, visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištirtos, dėl to byloje buvo (galėjo būti) priimtas nepagrįstas bei neteisėtas teismo procesinis sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

31. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pareiškėjo nesąžingumą kvestionuoja ir tuo aspektu, kad, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. e2YT-4376-867/2024 nutraukus pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausęs nekilnojamasis turtas teko pareiškėjo sutuoktinės asmeninė nuosavybėn, kas, apeliantės teigimu, rodo pareiškėjo nesąžingumą, nes šis skyrybų procesas buvo inicijuotas po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo, o turtas buvo padalintas taip, kad iš negalima išieškoti pareišklėjo skolų.

32. Apeliacinės instancijos teismas su nutarties 31 punkte nurodytais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktinių bendras nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditorei UAB „Urbo bankas“ (skolos likutis buvo 79 285,72 Eur), todėl pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį bankas turi teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tačiau teismo išvada, kad, turtui esant įkeistam, jo perdavimas vieno iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, nepaveikė pareiškėjo galimybių atsiskaityti su jo kreditore NMA nėra pakankamai pagrįsta ir motyvuota. Kaip pats teismas nurodė, kreditorės NMA galimybės gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto būtų ne negalimos apskritai, bet apribotos hipotekos kreditorės sutikimu. Be to, pareiškėjas su sutuoktine tik tarpusavyje susitarė, kad įmokas bankui mokės sutuoktinė, o bankas prievolės modifikuoti nesutiko, vadinasi, pareiškėjas prieš banką liko solidariu skolininku, nors, minėta, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neteko bendrosios jungtinės nusoavybės teise valdyto turto, už kurio įgijimą turės mokėti įmokas, jei sutuoktinė įsipareigojimo viena mokėti įmokas dėl ko kokių nors priežasčių nevykdys. Šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos, nes (ne)gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui sąlygų.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrinamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo iš esmės pasitvirtino. Kadangi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas veiksmų, sukėlusių pareiškėjo nemokumą, vertinimo jų sąžiningumo aspektu iš esmės tinkamai neatliko, konstatavęs, jog šie veiksmai nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą terminą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos jam iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Kadangi pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos jiems iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.