Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Auksinis kamštis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4794-560/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinis kamštis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) UAB ,,Auksinis kamštis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie ieškovės ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o privalomos ikiteisminės tvarkos nesilaikymas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Ieškovės 2016 m. spalio 18 d. pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nebuvo įteiktas. Gavus žymą apie pranešimo neįteikimą, ieškovė turėjo teisę per protingą terminą siųsti pranešimą pakartotinai bendrovės buveinės adresu. Tokiu atveju būtų laikoma, kad pakartotinai išsiųstas pranešimas įteiktas skolininkui po 5 dienų nuo pranešimo pakartotinio išsiuntimo dienos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškovė pranešimo bendrovei pakartotinai neišsiuntė. Ieškovės 2017 m. balandžio 10 d. pranešimas yra naujas pranešimas ir negali būti vertinamas, kaip pakartotinis 2016 m. spalio 10 d. pranešimo išsiuntimas. Be to, bendrovė mokėjimo pavedimu, atliktu 2016 m. gruodžio 14 d. (t. y. po pirmojo ieškovės pranešimo išsiuntimo) savanoriškai padengė dalį skolos, į ieškovės sąskaitą pervesdama 5 400 Eur. Teismo pranešimo, kuriuo atsakovei būtų nurodymas pateikti teismui atitinkamus dokumentus ir duomenis, bendrovė negavo, todėl su skundu teikiami 2015 m. ir 2016 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie patvirtina, kad 2016 m. duomenimis bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 49 894,52 Eur, o į balansą įrašyto turto vertė yra 138 092 Eur. Be to, 2015 bei 2016 metų pelno nuostolio ataskaitos liudija gerėjančius bendrovės veiklos rezultatus bei einamaisiais finansiniais metais gaunamą pelną (2016 m. bendrovė pasiekė 29 177 Eur gryno pelno).Be teisinio pagrindo iškėlus bankroto bylą būtų iš esmės pažeistas viešas interesas, bendrovė negalėtų vykdyti savo veiklos ir būtų priversta bankrutuoti, o darbuotojai netektų darbo (bendrovėje dirba 6 darbuotojai), kas būtų papildoma našta valstybei. Ieškovė klaidina teismą, galimai norėdama parodyti bendrovės nemokumą Pati bendrovė savanoriškai sumokėjo į valstybės biudžetą 5 400 Eur, tačiau šios aplinkybės ieškovė nenurodė. Tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą bei tai, kad bendrovė yra moki ir gali bei ateityje galės vykdyti savo įsipareigojimus.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Ieškovės pranešimai, išsiųsti atsakovei, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. buvo nurodoma mokestinė nepriemoka ir nustatytas ne trumpesnis nei 30 dienų laiko tarpas šiai mokestinei nepriemokai padengti. Be to, pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siųsti ieškovei žinomu UAB „Auksinis kamštis“ buveinės adresu, registruotais laiškais. ĮBĮ nereglamentuoja termino, kada turi būti siunčiamas pakartotinis pranešimas (įspėjimas) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui tuo atveju, jei tokio pranešimo nepavyksta įteikti pirmą kartą, taip pat nenustato termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Be to, ĮBĮ nenumato reikalavimo, kad pakartotiniame pranešime būtų įvardinta, jog tai pakartotinis įspėjimas, kad pranešime būtų nurodyta ta pati reikalavimo suma, kaip ir pirminiame pranešime. Ieškovės 2017 m. balandžio 10 d. pakartotiniame pranešime yra nurodyta didesnė reikalavimo suma, nes bendrovė ne tik nesumokėjo 2016 m. spalio 18 d. pranešime nurodytos mokestinės nepriemokos, bet ir deklaravo naujas mokėtinas sumas, mokestinės nepriemokos padidėjimą. Atsakovė ne vienerius metus tinkamai nevykdo mokestinių prievolių. Bendrovės vadovas yra baustas administracine tvarka už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. Be to, atsakovės vadovas neužtikrino, kad bendrovė laikytųsi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, dėl ko buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės.Bendrovė nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir laiku neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2014 metus viso turto vertė nurodyta 147 038,06 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 206 669,34 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 61 272,88 Eur. Kadangi bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Auksinis kamštis“ yra nemoki.Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2014 metų. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, ieškovė jau taikė mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus – nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), taip pat yra priimtas sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „Auksinis kamštis“ turto. Bendrovė, tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių, pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros taikymo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsakovei UAB „Auksinis kamštis“ iškėlė bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde be klausimų dėl UAB „Auksinis kamštis“ (ne)mokumo, kaip būtinosios sąlygos bankroto bylos iškėlimui, apeliantė taip pat kelia ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos pažeidimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde keliamus klausimus, sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas apeliacijos ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliacinės instancijos teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu ir su 2017 m. rugsėjo 13 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus rašytinius įrodymus (2016 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymą, finansinės atskaitomybės dokumentus, parengtus už 2015 m. – 2017 m. laikotarpį, kreditorių sąrašą, ataskaitą apie įmokas, sumokėtas į socialinio draudimo biudžetą, prašymą, adresuotą ir pateiktą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti įrodymai gali būti aktualūs vertinant atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis)

Nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi apeliantė, visų pirma, grindžia teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos prieš bankroto bylos iškėlimą laikymąsi pažeidimu, tai yra netinkamu kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimu skolininkei (atsakovei) apie ketinimą inicijuoti atsakovės (apeliantės) bankroto procesą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako, ar bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose nustatyta kreditoriaus pareiga iš anksto informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis).ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas numatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo skolininkui būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus apie tokį ketinimą pranešti įmonei registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti analogišką pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu nepavykus pranešti vienu iš pirmiau nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų 5 dienos nuo pranešimo paskesnio išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Kreditoriaus pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-605-381/2016 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. spalio 18 d. pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, informavo apeliantę, kad per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nesumokėjus 40 329,67 Eur mokestinės nepriemokos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Auksinis kamštis“ iškėlimo. Šis pranešimas, išsiųstas apeliantei Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (Sviliškių g. 5-4, Vilnius), nebuvo įteiktas, todėl grąžintas siuntėjai. Pakartotinis (paskesnis) pranešimas, raginantis apeliantę sumokėti 41 631,92 Eur mokestinę nepriemoką bei įspėjantis, jog to neatlikus per 30 d. terminą bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo išsiųstas 2017 m. balandžio 10 d., tačiau taip pat neįteiktas ir grąžintas siuntėjai. Byloje taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 12058, patvirtinantis, kad apeliantė 2016 m. gruodžio 14 d. (t.y. laikotarpiu tarp ieškovės pirmojo ir antrojo pranešimų atsakovei siuntimo) pervedė ieškovei 5 400 Eur sumąAptartų faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės (skolininkės) buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, o kreditorius laikomas įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, paskirtis – paraginti skolininką sugrąžinti skolą, informuoti apie klaidą, apsvarstyti tolesnės veiklos rinkoje galimybes, ginti savo teises kitais įstatymuose nustatytais būdais (pvz., kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Todėl vertinant įstatymo nustatytą terminą informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina atsižvelgti į tokio reguliavimo tikslus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ĮBĮ nereglamentuoja termino, kada turi būti siunčiamas pakartotinis / paskesnis pranešimas (įspėjimas) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui tuo atveju, jei tokio pranešimo nepavyksta įteikti pirmą kartą, taip pat nenustato termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą, tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad visuomet būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgti į bankroto proceso tikslus bei procedūrų operatyvumą. Šiuo atveju negalima sutikti, jog pareiškėja, vykdydama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, laikėsi paminėtų principų. Įvertinus tai, kad pirmasis pranešimas apeliantei buvo išsiųstas 2016 m. spalio 18 d., kad 2016 m. gruodžio 14 d. apeliantė dalį mokestinės nepriemokos sumokėjo, kad pakartotinai ieškovės pranešimas išsiųstas 2017 m. balandžio 10 d., tai yra praėjus beveik šešiems mėnesiams po pirmojo pranešimo išsiuntimo, kad abu kartus pranešimų adresatei įteikti nepavyko, konstatuotina, jog pareiškėjos deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl per ilgo laikotarpio (praėjusio tarp pirmojo ir paskesnio pranešimų siuntimo) iš esmės prarado prasmę ir įgavo formalų pobūdį. Dėl šios priežasties pareiškėjos pranešimas apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus. Pareiškėjos siųstą 2017 m. balandžio 10 d. pranešimą šioje situacijoje galima būtų vertinti tik kaip naują pirminį pranešimą, kurio nepavykus įteikti suinteresuotam asmeniui, pareiškėja nedelsdama, atsižvelgdama į IBĮ tikslus ir principus, privalėjo tokį pranešimą pakartoti. Tik tokiu atveju būtų pagrindas teigti, kad ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra nepažeista.Teisinės pozicijos, kad išankstiniu skolininko informavimu būtų užtikrinta, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų netikėtas skolininkui, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į jos funkciją, jog ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl per ilgo laikotarpio tarp pradinio ir kartotinio pranešimų išsiuntimo iš esmės praranda reikšmę, dėl ko tampa formali, nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-844/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-232-241/2015). Tuo atveju, kai pareiškimas iškelti bankroto bylą jau yra priimtas teisme ir iki bankroto bylos iškėlimo paaiškėja, kad kreditorius tinkamai nesilaikė pareigos iš anksto informuoti įmonę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tvarka, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėtų palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu – ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistuoja jau paduodant pareiškimą teismui ir tai reiškia, kad asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina netinkamai, tad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, kai jis buvo paduotas arba teismas turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Šiais pagrindais pareiškimą palikus nenagrinėtą, yra ištaisoma teisinė klaida, padaryta priimant pareiškimą nagrinėti, kurią galėjo lemti tam tikros informacijos, pateikiant pareiškimą, stoka arba teisėjo klaida (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1889/2014). Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjos pareiškimą palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Aptartos aplinkybės teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei UAB ,,Auksinis kamštis“ iškelta bankroto byla, panaikinti, o pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Auksinis kamštis“ palikti nenagrinėtą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nustačius, kad analizuotu atveju egzistuoja savarankiškas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą, teisinės reikšmės netenka atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliuojama į pirmosios instancijos teismo išvadas dėl apeliantės nemokumo, todėl apeliacinis teismas tų argumentų pagrįstumo nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Auksinis kamštis“ palikti nenagrinėtą.