Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bendraieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1295-163/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (o taip pat ir atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „Eko group“ ieškinį atsakovui UAB „Netlita“ dėl bankroto bylos iškėlimo, paliko nenagrinėtą.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Apelianto teigimu, ieškovas UAB „Eko group“ tinkamai laikėsi išankstinės ginčo ne teisme sprendimo tvarkos, nes įspėjimą dėl skolos padengimo ir dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė atsakovo registracijos adresu, taigi, pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, ieškovo UAB „Eko group“ įspėjimas laikytinas tinkamai įteiktu atsakovui per penkias dienas nuo jo išsiuntimo. Apelianto tvirtinimu privalomo pakartotino įspėjimo atsakovui įstatymas nenumato.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pagal kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Netlita“ iškėlimo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, o tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, jis turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu ir pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Taip pat ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Tinkamas skolininko informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo, kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudaro prielaidas skolininkui atsiskaityti su kreditorium ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teise. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų.

Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, tokiu atveju, kai kreditorius pranešimui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasirinko būdą, skolininkui pranešimą siunčiant registruotu laišku, tinkamas įstatymo nuostatos, nustatančios tokio pranešimo tvarką, įgyvendinimas būtų tik tuomet, kai registruotu įmonės buveinės adresu pranešimo nepavyksta įteikti. Tik tokiu atveju kreditorius gali siųsti tokį pranešimą įmonės buveinės adresu pakartotinai ir tuomet pranešimas būtų laikomas įteiktu, praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo registracijos adresu 2014 m. sausio 31 d. išsiuntė įspėjimą dėl įsiskolinimo padengimo ir dėl kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą (9, 10 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų bandęs įteikti per kurjerį ar antstolį. Taip pat byloje nėra duomenų, jog kreditorius būtų siuntęs tokį pranešimą įmonės buveinės adresu pakartotinai ir, kaip minėta, tik tuomet pranešimas būtų laikomas įteiktu, praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje.

Pasak apelianto, ieškovo UAB „Eko group“ ieškinys buvo priimtas, patikrinus CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, tarp jų ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagrindą, kada suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl šios priežasties pakartotinis abejonių dėl išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo kėlimas yra nepagrįstas.

Su tokiais apelianto argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu - šį pagrindą sudaro aplinkybės, kada ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistuoja jau paduodant pareiškimą teismui ir reiškia, kad asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina netinkamai, tad pareiškimą teismui reikėjo atsisakyti priimti, kai jis buvo paduotas arba teismas turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiais pagrindais ieškinį palikus nenagrinėtą, yra ištaisoma teisinė klaida, padaryta priimant pareiškimą nagrinėti, kurią galėjo lemti tam tikros informacijos, pateikiant pareiškimą, stoka arba teisėjo klaida. Pažymėtina, jog palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu galima tuo atveju, kai pagal įstatymą ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka yra laikoma tinkamo teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga, t.y. kai ieškovas šia tvarka turėjo pasinaudoti, nepasinaudojo ir dar neprarado galimybės ja pasinaudoti.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas tinkamai nepranešė atsakovui apie tai, jog neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio neteisminio ginčo sprendimo tvarkos, šia tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti ir ieškovo UAB „Eko group“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Netlita“ pagrįstai paliko nenagrinėtą. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai pasekmės numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą.

Nagrinėjamu atveju atsakovo UAB „Netlita“ pareikštas prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžiamas tuo, kad BUAB „Kauno popierius“, skųsdamas šią nutartį, pasak atsakovo, piktnaudžiauja procesu ir specialiai vilkina bylos eigą. Atsakovo teigimu, ne BUAB „Kauno popierius“ yra atsakovo kreditorius, o pati BUAB „Kauno popierius“ yra skolinga UAB „Netlita“ žymią sumą, savo įsipareigojimų buvusiam partneriui neįvykdė – todėl šaliai, kuri nesąžiningai pateikė teismui nepagrįstą procesinį dokumentą, teismas gali paskirti iki 20 000 Lt baudą.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

Apeliantas pasinaudojo savo procesine teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį ir teigti, kad BUAB „Kauno popierius“, skųsdamas šią nutartį, piktnaudžiauja procesu ir tyčia vilkina bylos eigą, nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendraieškovas BUAB „Kauno popierius“ savo procesine teise paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepiktnaudžiavo bei šią savo procesinę teisę įgyvendino, iš esmės nepažeisdamas proceso tikslų ir jomis naudodamasis pagal paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą.