- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- 2-605-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00772-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelžbetonio gaminiai“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelžbetonio gaminiai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetonio gaminiai“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2481-413/2015 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetonio gaminiai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija arba ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelžbetonio gaminiai“ (toliau – ir UAB „Gelžbetonio gaminiai“ arba atsakovė), kuriame prašė iškelti atsakovei UAB „Gelžbetonio gaminiai“ bankroto bylą. Pareiškime Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad atsakovės bendrovėje dirba trys darbuotojai, bendrovė neturi nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. rugsėjo 10 d. duomenimis, sudaro 97 111,29 Eur, bendrovės balanso už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovė turėjo turto 190 139,89 Eur sumai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie dėl savo trumpalaikio pobūdžio laikytini pradelstais, sudarė 361 682,11 Eur, bendrovės įsiskolinimai viršija pusę jos turto. Ieškovė 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. spalio 23 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. pranešimais informavo UAB „Gelžbetonio gaminiai“ ir jos vadovą apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką bei įspėjo, kad nesumokėjus mokesčių per nustatytą terminą, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovės pranešimai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo įteikti UAB „Gelžbetonio gaminiai“ vadovui. Bendrovei registruotų siuntų pristatyti nepavyko, kadangi jų pristatymo metu gavėjas nebuvo rastas. Atsakovė iki 2015 m. rugsėjo 10 d. įsiskolinimo (mokestinės nepriemokos) valstybei taip ir nesumokėjo, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Gelžbetonio gaminiai“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad bendrovės ginčas su ieškove dėl mokesčių permokų užskaitymo trunka nuo 2007 m., kai buvo pateiktas pirmas UAB „Gelžbetonio gaminiai“ prašymas Tauragės apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl PVM skirtumo įskaitymo. Atsakovės pateikto prašymo pagrindu buvo atliktas bendrovės kompleksinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei 2008 m. rugpjūčio 18 d. surašytas Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas, kuriame bendrovei apskaičiuota 184 723 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 7 178 Lt PVM delspinigių ir 36 945 Lt PVM baudos. Priimtas sprendimas buvo apskųstas Mokestinei ginčų komisijai, komisijai atmetus skundą – Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą taip pat atmetė, todėl atsakovei nepalankus teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės skundą, 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo, Mokestinių ginčų komisijos ir 2008 m. rugpjūčio 18 d. Tauragės apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus bei perdavė mokestinį ginčą Valstybinei mokesčių inspekcijai nagrinėti iš naujo. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį, Valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu nutarė atlikti pakartotinį UAB „Gelžbetonio gaminiai“ patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Tauragės apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus pakartotinį bendrovės kompleksinį patikrinimą 2005 m. – 2007 m. laikotarpiu, 2011 m. gegužės 3 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame bendrovei papildomai buvo apskaičiuota 184 723 Lt PVM, 116 188 Lt PVM delspinigių ir 36 945 LT PVM baudos. Priimtas sprendimas buvo skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau galutiniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimu paliktas nepakeistu. Dėl užsitęsusio mokestinio ginčo nagrinėjimo buvo sustabdyta atsakovės veikla, kas sąlygojo nuostolių atsiradimą. Atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais per tam tikrą laiko tarpą. Atsakovė yra gavusi visų kreditorių (išskyrus Valstybinės mokesčių inspekcijos) pritarimus, kad pastarieji sutinka atsisakyti dalies savo reikalavimų paverčiant juos bendrovės akcijomis arba atidėti jų apmokėjimą. 2014 m. gegužės 9 d. ir 2014 m. birželio 16 d. atsakovė kreipėsi Į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymais pasirašyti susitarimą dėl prievolės sumažinimo iki 43 443 Eur bei mokesčių mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau šie atsakovės prašymai buvo atmesti. 2014 m. rugsėjo 15 d., 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. į Valstybinę mokesčių inspekciją kreipėsi atsakovės vienintelis akcininkas, asociacija „Gelgaudiškio invalidų klubas“, prašydamas perimti atsakovės prievolę ieškovei, tačiau šie akcininko prašymai taip pat buvo atmesti. Laikotarpis, per kurį susidarė įsiskolinimas valstybei, atsakovei buvo labai sunkus, bet šiuo metu yra akcininko pritarimas bei kitų kreditorių sutikimai sumažinti savo kreditorinius reikalavimus atsakovės atžvilgiu arba išdėstyti jų mokėjimą dalimis, todėl gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos palankų sprendimą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo iki 20 000 Eur, bankroto bylos atsakovei iškėlimas būtų netikslingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovei UAB „Gelžbetonio gaminiai“ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios UAB „Gelžbetonio gaminiai“ administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Kirkiliavas” (toliau – ir UAB „Kirkiliavas“).
Bylos duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Gelžbetonio gaminiai“ įregistruota 1998 m. balandžio 3 d., bendrovės vadovu nuo jos įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo yra V. S., 2015 m. spalio 15 d. balanso duomenimis bendrovės turtas įvertintas 190 140 Eur (visas turtas trumpalaikis), kreditoriams mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 374 531 Eur, iš kurių ilgalaikiai įsipareigojimai – 13 658 Eur, trumpalaikiai – 360 873 Eur.
Remdamasis 2015 m. rugsėjo 30 d. UAB „Gelžbetomio gaminiai“ kreditorių sąrašo duomenimis, teismas nustatė, kad bendrovės pradelstos skolos kreditoriams yra 502 433,38 Eur, iš kurių 97 111,29 Eur yra skola ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vien atsakovės skola ieškovei viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė atitinka įstatyminę nemokios įmonės sąvoką bei jos mokumas negali būti atstatytas.
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad 2013 m. vasario 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. A438-97/2013 neskundžiama nutartimi atmetus atsakovės skundą, šalių mokestinis ginčas buvo išspręstas, tačiau ieškovės priskaičiuotų mokesčių valstybei atsakovė iki šiol nesumokėjo ir nebandė juos mokėti.
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto prašymo leisti mokestinę nepriemoką mokėti dalimis, padarė išvadą, kad aplinkybės, jog įmonė nuo 2008 metų nevykdo ūkinės veiklos ir joje dirba tik trys darbuotojai, sudarė pagrįstą pagrindą atmesti atsakovės 2014 m. birželio 16 d. pasiūlymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis, be to, atsakovė šio sprendimo įstatymo nustatyta tvarka neskundė (b. l. 100-102, 138).
Teismas sprendė, kad atsakovės sunki finansinė padėtis ir dabartinė jos būsena, kai ūkinė veikla nevykdoma, o turimas turtas (įrengimai, lėšos, prekių atsargos) įkeistas susijusiai įmonei ir atsakovės kreditoriui UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ (b. l. 63-76), neteikia jokių vilčių, kad bendrovė gali atnaujinti savo veiklą ir sumokėti skolas kreditoriams.
Teismas nurodė, kad vienintelis atsakovės akcininkas asociacija „Gelgaudiškio invalidų klubas“, kuris sutiko padengti atsakovės skolą ieškovei, yra ne pelno siekianti organizacija, neturinti realių nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių įvykdyti atsakovės įsipareigojimus iki 2019 m. gruodžio 1 d. (b. l. 140-141), dėl ko ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą atmesti atsakovės akcininko prašymą, be to, asociacija šio sprendimo neskundė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neturi jokio laisvo nuo įkeitimo turto, neatsiskaito su kreditoriais, nemoka valstybės nustatytų privalomųjų mokesčių, bendrovės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis yra neigiamas, padarė išvadą, kad atsakovė yra faktiškai nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas sprendė, kad UAB „Gelžbetonio gaminiai“ bankroto administratoriumi skirtinas UAB „Gelžbetonio gaminiai“ (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė UAB „Gelžbetonio gaminiai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Gelžbetonio gaminiai“ bankroto bylą, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos pranešimo apie ketinimą inicijuoti atsakovei bankroto bylą įteikimo tvarkos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino bei dėl jų nepasisakė. Atsakovė nėra gavusi ieškovės pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gelžbetonio gaminiai“ iškėlimo.
2. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės vienintelio akcininko, asociacijos „Gelgaudiškio invalidų klubas“ negalėjimo padengti atsakovės mokestinės nepriemokos skolą, nepagrįsta. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas atmesti asociacijos „Gelgaudiškio invalidų klubas“ prašymą perimti atsakovės skolą bei leisti ją mokėti dalimis, grindžiamas vien formaliais pagrindais, kurie nesudaro pagrindo abejoti šio akcininko patikimumu ir galimybėmis įvykdyti atsakovės perimtą prievolę valstybei.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė bendradarbiauja su ieškove, teikia realius pasiūlymus dėl susidariusio įsiskolinimo mokėjimo galimybių – mokėjimo dalimis ar prievolės perkėlimo kitam asmeniui, taip pat į tai, kad atsakovė būtų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tam reikia laiko ir visų kreditorių, tarp jų ir ieškovės, sutikimų. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė atsakovei galimybės susitarti su ieškove taikiai.
4. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino atsakovės turimą turtą ir jos mokumą, bei nepagrįstai sprendė, kad bendrovės mokumas negali būti atstatytas. Atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, kadangi bendrovės akcininkas sutinka perimti atsakovės prievoles ir jas mokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė UAB „Gelžbetonio gaminiai“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas nėra.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Atsakovė UAB „Gelžbetonio gaminiai“ atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka grindžia argumentais, kad tokiu būdu nagrinėjant atskirąjį skundą jai bus suteikta galimybė paaiškinti faktines aplinkybes dėl UAB „Gelžbetonio gaminiai“ bendradarbiavimo su kreditoriais bei bendrovės pajėgumų atsiskaityti su kreditoriais ateityje sutartomis sąlygomis.
CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Atsakovės argumentai dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka iš esmės grindžiami aplinkybėmis, kad tokiu būdu byla bus teisingiau ir efektyviau išnagrinėta, nes jai (atsakovei) bus suteikta galimybė paaiškinti faktines aplinkybes, susijusias su UAB „Gelžbetonio gaminiai“ pajėgumais įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei taip išvengiant bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Prašydama bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, atsakovė nenurodo, kodėl ji savo paaiškinimų ir argumentų, jos nuomone, reikšmingų šios bylos teisingam išnagrinėjimui, neišdėstė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (teikdama atsiliepimą į pareiškimą, atsakovės atstovui dalyvaujant teismo posėdyje), taip pat savo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo priimtos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties iškelti UAB „Gelžbetonio gaminiai“ bankroto bylą. Taip pat atsakovė nenurodo jokių paaiškinimų, kodėl teisingas jos atskirojo skundo išnagrinėjimas siejamas būtent su žodiniu teismo posėdžiu bei negali būti užtikrintas atskirąjį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Gelžbetonio gaminiai“ atskirajame skunde nurodytus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka argumentus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovės prašyme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka jokių naujų faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo teisingam išnagrinėjimui, nenurodyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl atsakovės UAB „Gelžbetonio gaminiai“ prašymo netenkina.
Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Kreditoriaus pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. spalio 23 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. pranešimais, išsiųstais registruotąja pašto siunta tiek UAB „Gelžbetonio gaminiai“ Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės, tiek ir vadovo gyvenamosios vietos adresais, informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimuose ieškovė nurodė informaciją apie atsakovės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjo atsakovę, kad jeigu nurodyti įsipareigojimai nebus įvykdyti per trisdešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gelžbetonio gaminiai“ iškėlimo. Pažymėtina, kad pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, UAB „Gelžbetonio gaminiai“ buveinės adresas nėra pakeistas ir įregistruotas patalpose, adresu Kalninės g. 17-2, Jurbarko r. sav., į kurias ieškovė ir siuntė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus pranešimus (b. l. 12, 17, 22, 42-46), tačiau siųsti pranešimai grįžo neįteikti su žymomis, kad nurodytu adresu „įmonės nėra“. Be to, pabrėžtina tai, kad ieškovės 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. spalio 23 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. pranešimai buvo siunčiami ne tik Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, bet ir atsakovės mokesčių mokėtojui pateiktu UAB „Gelžbetonio gaminiai“ vadovo gyvenamosios vietos adresu Darbininkų g. 10-2, Gelgaudiškio m., Šakių r. sav. (b. l. 10). 2014 m. balandžio 17 d. ieškovės pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gelžbetonio gaminiai“ iškėlimo buvo įteiktas asmeniškai bendrovės vadovui. Kaip jau buvo minėta, pagal bendrąją ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepavykus pranešti registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, kreditorius turi išsiųsti pakartotinį pranešimą įmonės (skolininkės) buveinės adresu, kuris laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, o kreditorius laikomas įvykdęs ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai UAB „Gelžbetonio gaminiai“ net tris kartus registruotais laiškais buvo siunčiami pranešimai Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu, taip pat įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Gelžbetonio gaminiai“ iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas šio klausimo nenagrinėjo.
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės (ne)mokumo, rėmėsi atsakovės pateiktais 2015 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Gelžbetonio gaminiai“ turtas įvertintas 190 140 Eur (visas turtas yra trumpalaikis), o kreditoriams mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 374 531 Eur, iš kurių ilgalaikiai įsipareigojimai – 13 658 Eur, trumpalaikiai – 360 873 Eur (b. l. 54). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo nustatytais faktais, kurių pagrįstumas grindžiamas atsakovės pateiktais oficialiais dokumentais. Juo labiau, kaip matyti iš pačios atsakovės į bylą pateikto bendrovės 2015 m. rugsėjo 30 d. kreditorių sąrašo, UAB „Gelžbetonio gaminiai“ pradelstos skolos kreditoriams sudaro netgi 502 433,38 Eur, iš kurių 97 111,29 Eur skola ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, 250 989,10 Eur skola vieninteliam įmonės akcininkui – asociacijai Gelgaudiškio invalidų klubui, skolos kitiems kreditoriams sudaro 154 332,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vien atsakovės skola ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Byloje esantys UAB „Gelžbetonio gaminiai“ 2015 m. spalio 15 d. pranešimai (b. l. 59-60) patvirtina, kad įmonė 2015 m. rugsėjo 30 dienai neturėjo debitorinių skolų, nevykdė išieškojimų iš trečiųjų asmenų ne ginčo tvarka. Atsakovės UAB „Gelžbetonio gaminiai“ piniginės lėšos, valdomi įrenginiai bei apyvartoje esančios prekių atsargos (ilgalaikis turtas) nuo 2005 metų yra įkeisti kreditoriui UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“, kuriam atsakovė skolinga 12 668,21 Eur (b. l. 58, 63-76), kas patvirtina, jog įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdo. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (b. l. 35-36). Remiantis UAB „Gelžbetonio gaminiai“ 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2014 metais veikė nuostolingai (b. l. 153).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs aptartus įrodymus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad UAB „Gelžbetonio gaminiai“ nuo 2008 metų nevykdo ūkinės veiklos bei nuo 2013 m. vasario 6 d., kai buvo priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis procesinis sprendimas dėl ieškovės ir atsakovės mokestinio ginčo išnagrinėjimo, nevykdo įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Gelžbetonio gaminiai“ atitinka nemokios įmonės būseną, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvados dėl atsakovės UAB „Gelžbetonio gaminiai“ nemokumo nepaneigia atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė bendradarbiauja su kreditoriais bei, šiems sutikus sumažinti savo skolas arba leisti mokėti jas dalimis, atsakovė bus pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šių atskirojo skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, atsakovės pateikti susitarimai su kreditoriais dėl galimybės kapitalizuoti jų skolas bendrovės akcijomis arba padengti kitais būdais (b. l. 133-136), neįrodo, kad UAB „Gelžbetonio gaminiai“ nemokumo būsena yra laikina bei ateityje įmonė bus pajėgi įvykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, kadangi, kaip jau buvo minėta, vien atsakovės skola ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, pateiktuose susitarimuose nėra išreikšto kreditorių galutinio sprendimo dėl aptarto susitarimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, o tik numatyta galimybė tokį susitarimą sudaryti ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė atsakovei galimybės taikiai susitarti su ieškove Valstybine mokesčių inspekcija dėl susidariusio įsiskolinimo mažinimo ir (arba) mokėjimo tvarkos, kadangi nurodyti argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms ir padarytai išvadai, jog UAB „Gelžbetonio gaminiai“ yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme. Be to, nurodyti atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad mokestinis ginčas tarp šalių vyksta nuo 2007 metų, 2013 m. vasario 6 d. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas dėl šio ginčo išnagrinėjimo teismine tvarka, tačiau iki šiol atsakovė įsiskolinimo (ar jo dalies) valstybės (savivaldybės) biudžetui nesumokėjo, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės vienintelio akcininko asociacijos „Gelgaudiškio invalidų klubas“ galimybėmis įvykdyti atsakovės mokestinę prievolę, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi nurodyti argumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku bei neturi tiesioginės reikšmės pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovei UAB „Gelžbetonio gaminiai“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.