Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 8 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, ieškovės V. V. ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteista 10 844 Eur draudimo išmoka ir 3 412,89 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1.1. Teismai byloje esančius įrodymus apie abiejų eismo įvykių dalyvių nurodytas aplinkybes dėl vieno iš automobilių judėjimo, t. y. ne stovėjimo, būsenos nepagrįstai sutapatino su vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis apie judančių automobilių greičius. Toks įrodymais pagrįstų aplinkybių vertinimas ir akivaizdus nukrypimas nuo iki tol apeliacinės instancijos teismų suformuotos praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1130-430/2022; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-598-357/2020. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1593-467/2016) teismų procesiniuose sprendimuose neaptartas, nemotyvuotas.

1.2. Vertinant, kad tikslesniais ir patikimesniais įrodymais laikytini ne pirminiai, praėjus mažiausiai laiko po eismo įvykio duoti vairuotojų parodymai, o parodymai, duoti draudikams jau priėmus sprendimus dėl draudimo išmokų nemokėjimo, sudaromos sąlygos nesąžiningam procesiniam elgesiui, ne ginant tariamai pažeistas vairuotojų teises, o sudarant sąlygas piktnaudžiauti teise ir iš to pasipelnyti.

1.3. Draudikų, kaip ir bet kurių civilinio proceso dalyvių, pareiga įrodinėti, šiuo atveju, kad eismo įvykis inscenizuotas, negali būti beribė ar neproporcingai didelės apimties. Byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama susiformuoti pagrįstam įsitikinimui, kai esminės abejonės pašalintos, bet nėra visiškai panaikintos, kad eismo įvykis yra inscenizuotas, sukeltas tyčia, siekiant gauti draudimo išmokas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 244 (du šimtus keturiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 4 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. SEPA4949/1, kodas ZO49052.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.