Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1271-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2018 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1271-2018 R. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25,00 Eur bauda, už tai, kad ji 2018 m. balandžio 28 d. apie 23.10 val. dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiniais gėrimais, (duomenys neskelbtini), G. J. pardavė alkoholinių gėrimų ir neužtikrino, kad minėtas asmuo juos vartos minėtoje viešoje maitinimo vietoje – pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje (b. l. 11-12).

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. D., nesutikdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2018 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1271-2018, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarime nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės ir išsklaidytos byloje egzistuojančios abejonės - policija, priimdama nutarimą, visas bylos aplinkybes bei egzistuojančias abejones aiškino tik jos nenaudai ir nevertino pateiktų paaiškinimų. Policija neatliko tinkamo administracinio nusižengimo tyrimo ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos protokole nurodytos aplinkybės, visiškai netyrė ir nevertino jos kaltės, nutarime nebuvo išdėstytos ir motyvuotai ?vertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nutarime neegzistuoja ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymiai. Nutarime nurodytu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti laikantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties sąlygų: parduoti alkoholiniai gėrimai buvo išpilstyti į taures, kurios pirkėjui buvo perduoti be jokių dangtelių. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartoti vietoje - buvo atlikti visi įmanomi teisėti veiksmai (proporcingi draudimui), kuriuos buvo įmanoma atlikti siekiant laikytis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto normos reikalavimų ir užtikrinti alkoholinių gėrimų pardavimą vartojimui vietoje: bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti išsamūs ir aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai yra (buvo) informuojami apie pareigą iš baro įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje, ji asmeniškai informavo pirkėją, jog bare įsigytus alkoholinius gėrimus galima vartoti tik viduje ir griežtai draudžiama išsinešti, be to, alkoholiniai gėrimai pirkėjui buvo išpilstyti. Vien dėl to akivaizdu, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartojimui vietoje: tiek iš informacinių pranešimų bei jos įspėjimų ir veiksmų akivaizdžiai turėjo suprasti ir pirkėjas. Visa tai patvirtina ne tik pardavimo vartoti vietoje faktą, bet ir tai, kad pirkėjui tikrai turėjo būti suprantama, jog alkoholinius gėrimus jis privalo vartoti vietoje. Be kita ko, toks reikalavimas pirkėjui turėjo būti žinomas, kadangi tai yra įtvirtinta įstatyme, o įstatymus kiekvienas Lietuvos pilietis privalo žinoti. Alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje užtikrino bare įrengti stalai, kurie alkoholinių gėrimų pardavimo metu buvo laisvi. Tai, jog alkoholiniai gėrimai pirkėjo buvo išsinešti savavališkai ir nepaklūstant nustatytai tvarkai, negali turėti jokios įtakos jos veiksmų įvertinimui, nes toks pirkėjo elgesys nebuvo ir negalėjo būti jos kontroliuojamas. Pirkėjas įsigytus gėrimus iš baro išsinešė savavališkai - visos aplinkybės patvirtina, jog pirkėjas žinojo (turėjo žinoti), kad alkoholinius gėrimus privalo vartoti vietoje, tačiau piktavališkai nepakluso nustatytai tvarkai ir kartu su alkoholiniais gėrimais pasišalino iš baro.

Teismo posėdžio metu R. D. palaikė skundą ? prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. J. 2018 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1271-2018 ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja. 2018 m. balandžio 28 d. atvejo, kuomet jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ji neprisimena. Asmenims parduodamus alkoholinius gėrimus ji išpilsto į vienkartinius indus ir įspėja pirkėjus vartoti alkoholį vietoje, jokių dangtelių maitinimo įstaigoje nėra. Būna atveju, kai klientai patys atsineša dangtelius, kuriuos patys ir užsideda. Ant parduotuvės durų – įeinant ir iš jos išeinant, yra įspėjamieji užrašai, kad alkoholio išsinešti negalima ir jį reikia vartoti vietoje. Vienkartinė tara yra parduodama kartu su perkamu alkoholiu. Ji fizinės jėgos vartoti prieš pirkėjus, įsigijusius alkoholinius gėrimus ir juos sulaikyti, kad jie vartotų alkoholinius gėrimus vietoje, negali.

Nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nepraneštos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn traukiamos R. D. skundą nurodė, kad su R. D. skunde išdėstytomis pretenzijomis nesutinka ir prašo palikti galioti priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 28 d., apie 23.10 val., jis, atėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pasiėmė iš savitarnos 1 l alaus ir 0,5 l degtinės, ir šiuos alkoholinius gėrimus, atsinešus prie kasos, pardavėja R. D. išpilstė į tris 0,5 l talpos puodelius ir nurodė vartoti vietoje, taip pat įspėjo, jog alkoholinių gėrimų iš parduotuvės išsinešti negalima. Tačiau jis įspėjimo nepaisė – neketino vienas vartoti alkoholio parduotuvėje prie staliuko, nes šventė gimtadienį ir jam gėrimus reikėjo išsinešti. Parduotuvėje dangtelių nebuvo, gėrimus jis išsinešė neuždengtus. Kartu su juo buvo draugas V. C..

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. P. paaiškino, kad šio konkretaus atvejo jis neatsimena, tačiau jeigu buvo protokole parašyta, kad vienkartinė tara buvo uždengta dangteliais, tai taip ir buvo. Tačiau ar šiuo konkrečiu atveju vienkartinė tara užbuvo su dangteliais, patvirtinti negali.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. S. paaiškino, kad šio konkretaus atvejo jis neatsimena, tačiau prisimena, jog atvykę į (duomenys neskelbtini), aikštelę pastebėjo du asmenis, išėjusius iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nešančius su savimi plastikinius bokalus, galimai pripildytus alaus. Vienas iš šių asmenų buvo nepilnametis. Neprisimena, ar asmenys teigė, jog buvo įspėti, kad gėrimų išsinešti negalima. Plastikiniai bokalai nebuvo uždengti dangteliais, kiek jam buvo tekę matyti, vienkartiniai bokalai niekada nebuvo uždengiami danteliais. Nežino, kokių priemonių reiktų imtis pardavėjai, kad pirkėjai, įsigiję alkoholinius gėrimus, jų neišsineštų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. C. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 28 d., apie 23.07 val., jis kartu su G. J. atvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Šioje parduotuvėje G. J. įsigijo alkoholį, kurį pardavėja supilstė į vienkartinius bokalus. Jis tuo metu stovėjo parduotuvėje prie durų, todėl negirdėjo G. J. ir pardavėjos pokalbio. G. J., įsigijęs alkoholį, padavė jam vienkartinius bokalus, kurie buvo be dangtelių ir paprašė padėti nusinešti iki aikštelėje stovėjusio automobilio. Išėjus į lauką juos sulaikė policijos pareigūnai. Žinojo, kad alkoholinių gėrimų išsinešti negalima.

Motyvuojamoji dalis

R. D. skundas tenkintinas. Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

R. D. 2018 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1271-2018 nubausta pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 25,00 Eur bauda už tai, kad ji 2018 m. balandžio 28 d. apie 23.10 val. dirbdama (duomenys neskelbtini) pardavėja, viešoje maitinimo vietoje, turinčioje licenciją prekybai alkoholiniais gėrimais, (duomenys neskelbtini), G. J. pardavė alkoholinių gėrimų ir neužtikrino, kad minėtas asmuo juos vartos minėtoje viešoje maitinimo vietoje – pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje (b. l. 11-12). Taigi, iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog R. D. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus pažeidė tuo, kad neužtikrino, jog G. J. nusipirktus alkoholinius gėrimus vartotų vietoje ir jų neišsineštų.

Visose teisės šakose galioja nekaltumo prezumpcija ir šią prezumpciją turi paneigti institucija, inicijavusi bylą dėl pažeidimo. Taigi nagrinėjamu atveju Institucija turi surinkti, pateikti ir susisteminti R. D. kaltę pagrindžiančius įrodymus, kas nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 168 straipsnyje numatyto pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios atskleidžia atsakomybėn patraukto asmens santykį su pažeidimu: kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti asmuo, konkrečiu atveju – pardavėja R. D., ar ji tuos veiksmus atliko, ar ji suprato ir galėjo suprasti, kad alkoholis perkamas išsinešti. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-323-238/2018, AN2-363-397/2018, AN2-385-348/2018 ir kt.).

R. D. neprisipažino padariusi įstatymo pažeidimą, nurodė, kad G. J. nupirktą alkoholį ji išpilstė į plastikinę tarą – tris 0,5 l talpos vienkartinius bokalus ir jį padavė alkoholį įsigijusiam asmeniui bei įspėjo, kad alkoholį jis vartotų vietoje. Byloje esantys duomenys įrodo, taip pat teismo posėdžio metu apklausti G. J. bei kartu su juo parduotuvėje įsigyjant alkoholį buvęs V. C. patvirtino, kad R. D., parduodama alkoholinius gėrimus, juos išpilstė į vienkartinę tarą, G. J. aprūpino vienkartiniais indais tam, kad jis galėtų vietoje suvartoti įsigytą alkoholį, tara nebuvo uždengta dangteliais. Be to, teismo posėdžio metu apklausta R. D. nurodė, jog jai dirbant šioje parduotuvėje, niekada nebuvo tiekiama vienkartinė tara su dangteliais. Kad vienkartinė tara, į kurią buvo įpiltas parduotas alkoholis, buvo neuždengta dangteliu, taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas V. S., sulaikęs nusipirkusį alkoholinius gėrimus asmenį – G. J., nurodydamas, kad prisimena, jog plastikiniai bokalai nebuvo uždengti dangteliais, taip pat, kiek jam buvo tekę matyti, vienkartiniai bokalai niekada nebuvo uždengiami danteliais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas pareigūnas V. P., tiesiogiai matęs asmenis, išsinešusius iš parduotuvės įsigytą alkoholį – t. y. G. J. ir V. C. bei surašęs tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad G. J. laikė rankose vienkartinius indelius su įvairios spalvos skysčiu, negalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinti, jog išsineštas alkoholis buvo vienkartiniuose indeliuose su dangteliais, juolab, jog ir šio pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime jokie dangteliai nėra minimi. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog R. D. G. J. parduodamą alkoholinį gėrimą išpilstė į tokią tarą, kuri yra skirta ir tinkama alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje, nesudarant asmenims, įsigijusiems alkoholį, prielaidų manyti, jog parduotą alkoholį, išpilstytą į vienkartinę tarą be dangelių, jie gali išsinešti iš vartoti ne tam skirtoje vietoje, nagrinėjamu atveju – viešoje maitinimo įstaigoje. Šie R. D. veiksmai visiškai atitinka AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus.

Anot nutarimą priėmusios institucijos, R. D. neužtikrino, jog nutarime minėtas pirkėjas įsigytus alkoholinius gėrimus vartotų tik jų įsigijimo vietoje ir jų neišsineštų. Pati R. D. nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios tvirtino, jog ji visus pirkėjus įspėdavo, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie gali vartoti tik vietoje. Lygiai taip pat ji įspėjo ir G. J., taip pat išpilstė alkoholį į tokią tarą, kuri yra skirta ir tinkama alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausiama R. D. patvirtino, jog parduotuvėje yra naudojamos plastikinės 0,5 l talpos stiklinės be dangtelių, taip pat parduotuvėje yra įrengta patalpa, skirta vartoti alkoholinius gėrimus vietoje – pastatytas stalelis su kėdėmis, taip pat ant viešojo maitinimo įstaigos durų, aiškiai matomoje vietoje - įeinat į viešojo maitinimo įstaigą ir iš jos išeinant - yra pritvirtintas pirkėjams skirtas informacinis pranešimas, kuriame informuojama apie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu apklausiamas G. J., kuriam R. D. pardavė alkoholį, teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog nusipirkęs alkoholį jis iš parduotuvės išėjo pats, niekieno neverčiamas, taip pat patvirtino, jog turėjo galimybę vartoti alkoholį parduotuvės viduje, tačiau iš jos išėjo savo noru.

Nors nutarime nurodoma, kad R. D. neužtikrino kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, tačiau pareigūnas nenurodė, kokių tam tikslui konkrečiai veiksmų neatliko R. D., kad nebūtų padarytas teisės pažeidimas ir kodėl jos atlikti veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Tik konstatavimas, kad asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kadangi neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, nepatvirtina asmens neteisėtos veikos. Svarbu paminėti tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenurodo, kokių konkrečių veiksmų asmuo turi imtis, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje. Taigi alkoholį pardavusiam asmeniui palikta teisė rinktis, kokia tvarka ir forma jis užtikrins įstatymo reikalavimų laikymąsi. Nagrinėjamu atveju R. D. nepardavė alkoholio originalioje pakuotėje, o jį perpylė, davė pirkėjui vienkartines stiklines be dangtelių; viešojo maitinimo įstaigos patalpose aiškiai matomoje buvo informacija apie alkoholio vartojimo taisykles po nustatytų valandų; viešojo maitinimo įstaigoje buvo stalas bei kėdės, suteikiantys galimybę asmenims vietoje vartoti nusipirktą alkoholį. Akivaizdu, kad R. D., kuri šiuo atveju veikė tik kaip pardavėja, o ne parduotuvės vadovė, atliko visus reikalingus ir įmanomus tokioje situacijoje veiksmus, o fiziškai stabdyti alkoholinius gėrimus išsinešančių pirkėjų ji neturėjo teisės, nes įstatymai nesuteikia teisės pardavėjui imtis prievartos veiksmų prieš nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešančius pirkėjus, siekiant užtikrinti, kad tas pirkėjas gėrimus suvartotų vietoje.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad R. D., parduodama G. J. alkoholinius gėrimus, nagrinėjamu atveju laikėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau G. J. nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei R. D. nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. Teismas sprendžia, jog R. D. neturėjo galimybės pirkėjo sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, o dėl to, kad pirkėjas nepakluso įstatymo reikalavimui alkoholį vartoti vietoje, R. D. kaltės nėra. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad R. D. nepadarė visko, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas vietoje.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Taigi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad R. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, o visi prieštaravimai, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. D. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukiama, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 563, 567 569 straipsniais, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi

nutaria:

R. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1271-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.