Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarimo S. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkės J. G. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo nubausta 170 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2018 m. kovo 16 d., apie 23.35 val., dirbdama pardavėja-barmene MB „(duomenys neskelbtini)”, įm. kodas (duomenys neskelbtini), priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), po 20 val. pardavė išpilstytus į vienkartinius puodelius alkoholinius gėrimus: A. M. už 1,50 Eur 1 vnt. 0,5 1 talpos alaus „Švyturio ekstra“ 5,2proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, I. L. už 1,50 Eur 1 vnt. 0,5 1 talpos alaus „Švyturio ekstra“ 5,2 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ir už 1,65 Eur 1 vnt. 0,5 1 talpos alaus „Švyturio baltas“ 5proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ir G. G. už 1,45 Eur 1 vnt. 0,5 l talpos alaus „Švyturio gintarinis“ 4,6 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, tačiau neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas viešojo maitinimo įstaigoje ir iš jos neišneštas, tokiais savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo.Kauno apylinkės teisme buvo gautas S. P. skundas, kuriame ji prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi S. P. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad S. P. sudarė sąlygas alkoholinių gėrimų išsinešimui, o ne jų vartojimui vietoje.Apeliaciniame skunde S. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.Skunde teigiama, jog iš ginčijamos nutarties turinio taip ir lieka neaišku, už kokius konkrečius neatliktus veiksmus S. P. pripažinta kalta, kokių konkrečių įstatymo reikalaujamų veiksmų ji neatliko. Iš skundžiamos nutarties turinio galima suprasti, kad teismo vertinu S. P. veiksmai prieš parduodant alkoholinius gėrimus, perspėjant kiekvieną klientą dėl jo suvartojimo vietoje, išpilstant alkoholį į vienkartinę tarą klientams, parduotuvėje esant ne vienam perspėjimui dėl alkoholio vartojimo vietoje, sudarė sąlygas alkoholinių gėrimų išsinešimui, o ne jų vartojimui vietoje. Skunde pažymėta, kad alkoholiniai gėrimai buvo išpilstyti į vienkartinius bokalus ir tai patvirtina, kad jie buvo skirti vartoti vietoje, o ne išsinešimui. Byloje taip pat nustatyta, kad S. P. papildomai kiekvienam klientui išaiškino, kad pagal įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į paros laiką, jie privalės alkoholinį gėrimą suvartoti vietoje. Pažymėta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus patalpose yra pateikta aiški informacija klientams. Nurodo, kad yra pardavėja-barmenė, kuri neturi jokių įgaliojimų ir teisės naudoti prievartą prieš kitus asmenis, todėl negalėjo imtis fizinių veiksmų stengdamasi juos sulaikyti. S. P. teigimu, jos kaltė grindžiama prielaidomis, deklaratyviais teiginiais, kas prieštarauja ANK, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, protingumo ir teisingumo principams. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal formuojamą teismų praktiką, atsakomybę pagal S. P. inkriminuojamus nusižengimus kyla tik tuomet, kai alkoholiniai gėrimai parduodami pvz.; originalioje taroje jų neatidarius ar neišpilsčius į vienkartinę tarą, ar barmenui neperspėjus dėl alkoholio vartojimo vietoje, ar sandariai uždengiant vienkartinę tarą į kurią perpiltas gėrimas. Tuo tarpu S. P. pardavė alkoholinius gėrimus išpilstytus vienkartiniuose bokaluose, jų neuždengus dangteliu ir papildomai kiekvieną klientą informuodama, kad jie privalo alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl teisės normos aiškinimo klausimo. Ar klientų veiksmai, trumpam laiko tarpui išeinant į prekybos vietos teritoriją lauke, turint tikslą grįžti atgal į kavinės patalpas, yra vertinami kaip alkoholio „vartojimas ar nevartojimas vietoje“ alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto prasme.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus atsiliepime prašoma apeliantės skundo netenkinti ir palikti 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. .

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad S. P. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

Administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 168 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų pakartotinai padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 30 iki 300 eurų.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 168 straipsnyje numatyto pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios atskleidžia į atsakomybę patraukto asmens santykį su pažeidimu: kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti asmuo, konkrečiu atveju – pardavėja-barmenė S. P., ar ji tuos veiksmus atliko, ar ji suprato ir galėjo suprasti, kad alkoholis perkamas išsinešti. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, S. P. nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios tvirtino, jog ji visus pirkėjus įspėdavo, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie gali vartoti tik vietoje, o konkrečiai šiuo atveju gėrimus pardavė išpilstytus iš originalių pakuočių, pirkėjus aprūpino vienkartiniais indeliais bei jiems paaiškino, jog šiuos gėrimus jie gali vartoti tik vietoje. Byloje taip pat yra nuotraukos, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), esančioje viešojo maitinimo įstaigoje yra iškabinti pirkėjams skirti informaciniai pranešimai, kuriuose aiškiai nurodyta, jog įsigytą alkoholį galima vartoti tik vietoje, o vartoti alkoholį viešoje vietoje draudžiama. Informacinis lapelis pakankamai informatyvus: jame informuojama apie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, nurodytos laikas, kad alkoholinių gėrimų išsinešimas iš viešojo maitinimo vietų draudžiamas.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nei Institucija nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neatliko S. P., kad nebūtų padarytas administracinis nusižengimas ir kodėl jos atlikti veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Tik konstatavimas, kad ji pažeidė AKĮ nuostatas, kadangi ji neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, nepatvirtina asmens neteisėtos veikos. Akivaizdu, kad S. P. atliko visus reikalingus veiksmus, o fiziškai stabdyti alkoholinius gėrimus išsinešančių pirkėjų ji neturėjo teisės, nes įstatymai nesuteikia teisės pardavėjui imtis prievartos veiksmų prieš nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešančius pirkėjus. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teigiama, kad S. P. nestebėjo ir nepakankamai kontroliavo klientų dėl išsinešimo, sudarė sąlygas alkoholį išsinešti, tačiau šie teismo argumentai nepagrįsti, nenurodoma, kokių papildomų priemonių visgi turėjo imtis S. P..

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad S. P. parduodama A. M. 1 vnt. 0,5 1 talpos alaus „Švyturio ekstra“ 5,2proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, I. L. 1 vnt. 0,5 1 talpos alaus „Švyturio ekstra“ 5,2 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ir 1 vnt. 0,5 1 talpos alaus „Švyturio baltas“ 5proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ir G. G. 1 vnt. 0,5 l talpos alaus „Švyturio gintarinis“ 4,6 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, nagrinėjamu atveju laikėsi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau A. M., I. L., ir G. G. nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei S. P. nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. Teismas sprendžia, jog S. P. neturėjo galimybės pirkėjų sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, o dėl to, kad pirkėjai nepakluso įstatymo reikalavimui alkoholį vartoti vietoje, S. P. kaltės nėra. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad S. P. nepadarė visko, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas vietoje.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad S. P. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė veikos aplinkybių, neįvertino byloje esančių abejonių ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti S. P. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, BPK nenumato galimybės išteisintajam išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl S. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną S. P. atžvilgiu nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.