Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. liepos 16 d. nutarimo M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2018 m. vasario 26 d. Institucijos nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį – 25 Eur bauda, už tai, kad 2018 m. vasario 9 d., 23.10 val., dirbdamas pardavėju-barmenu P. R. individualioje įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), už 7,22 Eur pardavė M. S. ir I. K. keturis vienetus skardinių alaus ,,Volfas E. R.“ po 0,568 litro talpos, tūrinė alkoholio koncentracija 5,2 procentai, kurias pradarė, alų supylė į du apie 1 litro talpos stiklinius grafinus (už grafinus paėmė užstatą) ir du 0,5 litro talpos vienkartinius plastikinius puodelius, kuriuos M. S. ir I. K. išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos. M. K. neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, tokiais veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo ir padarė nusižengimą.Šį nutarimą M. K. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad ištyrus byloje esančius įrodymus, M. K. inkriminuoti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą nėra teisinio pagrindo.Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu Institucija, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, neteisingai taikė įstatymo nuostatas. Apeliantės nuomone, konkrečiu atveju vertinant asmens kaltę turėjo būti vertinami du esminiai momentai, o konkrečiai ar administracinį nusižengimą padaręs asmuo pasirinko efektyvias (aktyvias) ar pasyvias įstatymo normos įgyvendinimo užtikrinimo priemones. Šiuo atveju tokie alkoholio vartojimo vietoje užtikrinimo būdai kaip įspėjimai žodžiu ar įspėjamieji užrašai bei vietos pritaikytos alkoholio vartojimui yra nepakankami. Kas rodo, kad M. K. pasirinktos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvaus reikalavimo, nes neužtikrino reikalavimo laikymosi. M. K. savo aktyviais veiksmais sudarė palankias sąlygas alkoholinių gėrimų išsinešimai, o ne jų vartojimui vietoję. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas paneigia ir teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-485/2018).Taip pat skunde pažymima, kad asmenys įsigiję alkoholį be jokių kliūčių išėjo iš viešojo maitinimo įstaigos. Taip pat vertinant tarą į kurią buvo išpilstytas įsigytas alkoholis ir aplinkybę, jog iš klientų buvo paimtas užstatas už tarą, suponuoja prielaidą, jog tai buvo daroma sąmoningai, siekiant nepatirti nuostolių, iš anksto numatant, kad klientai su įsigytu alkoholiu bet kokiu atveju išeis iš viešojo maitinimo patalpų. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nutarime šališkai ir išsamiai vertinti tik administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. ir suinteresuotų asmenų parodymai. Apeliantės nuomone, ne tik nusižengimo objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvioji pažeidėjo padaryto nusižengimo sudėties pusė yra įrodyta ir patvirtinta, nėra jokios protingos abejonės, dėl administracinės atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. M. K. atstovas advokatas Laurynas Lukošiūnas atsiliepime prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. priimtą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos M. K. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad M. K. kaltė padarius ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo konstatavimui būtina nustatyti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios atskleidžia į atsakomybę patraukto asmens santykį su pažeidimu: kokius konkrečiai veiksmus turėjo atlikti asmuo, konkrečiu atveju – pardavėjas-barmenas M. K., ar jis tuos veiksmus atliko, ar jis suprato ir galėjo suprasti, kad alkoholis perkamas išsinešti. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo atveju M. K. pasirinktos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų imperatyvių reikalavimų įgyvendinimo priemonės neatitiko efektyvaus reikalavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių priemonių, jų nepateikta ir apeliaciniame skunde, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų realiai įvykdytas.M. K. nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios tvirtino, jog jis visus pirkėjus įspėdavo, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie gali vartoti tik vietoje, o konkrečiai šiuo atveju gėrimus pardavė išpilstytus iš originalių pakuočių, pirkėjus aprūpino vienkartiniais indeliais bei jiems paaiškino, jog šiuos gėrimus jie gali vartoti tik vietoje. Byloje taip pat yra nuotraukos, iš kurių matyti, kad viešojo maitinimo įstaigoje yra iškabintas pirkėjams skirtas informacinis pranešimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog įsigytą alkoholį galima vartoti tik vietoje, o inventorius (tara) yra baro nuosavybė, kurią išsinešti griežtai draudžiama. Be to, analogiška informacija yra užklijuota ir ant kiekvienos vienkartinės taros bei grafinų. Informaciniai lapeliai yra pakankamai informatyvus, juose yra aiškiai nurodyta apie Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucijos pareigūnas nutarime nenurodė, kokių konkrečių veiksmų neatliko M. K., kad nebūtų padarytas administracinis nusižengimas ir kodėl jo atlikti veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę. Tik konstatavimas, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kadangi neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, nepatvirtina asmens neteisėtos veikos. Akivaizdu, kad M. K. atliko visus reikalingus veiksmus, o fiziškai stabdyti alkoholinius gėrimus išsinešančių pirkėjų jis neturėjo teisės, nes įstatymai nesuteikia teisės pardavėjui imtis prievartos veiksmų prieš nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešančius pirkėjus.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad M. K., parduodamas M. S. ir I. K. keturis vienetus skardinių alaus ,,Volfas E. R.“ po 0,568 litro talpos, nagrinėjamu atveju laikėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau M. S. ir I. K. nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei M. K. nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog M. K. neturėjo galimybės pirkėjų sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, o dėl to, kad pirkėjai nepakluso įstatymo reikalavimui alkoholį vartoti vietoje, M. K. kaltės nėra. Teismas, vertindamas surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. nepadarė visko, kad parduotas alkoholis būtų vartojamas vietoje.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir cituojamas Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-233-485/2018. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Tačiau precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra, į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, jog Institucijos minimoje byloje buvo sprendžiamas atsakomybės, dėl tokio paties nusižengimo, klausimas nereiškia, kad faktinės aplinkybės yra analogiškos ar labai panašios.Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad M. K. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. liepos 16 d nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.