Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimo I. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus pareigūno (toliau – Institucija) 2018 m. sausio 31 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį nubausta 25 Eur administracine nuobauda už tai, kad 2018 m. sausio 7 d. nuo 16.45 val. iki 16.50 val., dirbdama P. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išpilstė alkoholinius gėrimus į vienkartinius 0,5 l talpos popierinius indelius su logotipu „Coca Cola“, kuriuos uždengė fiksuojamais, kad alkoholis neišsilaistytų, plastikiniais dangteliais ir įdėjo šiaudelius, tačiau neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas viešo maitinimo įstaigoje ir iš jos neišneštas sekmadienį po 15 val., t. y. 2018 m. sausio 7 d. 16.45 val. už 7,68 Eur pardavė L. D. 4 vnt. sidro „Fizz cider“, po 0,5 l talpos, tūrinė alkoholio koncentracija 4,5 proc., supildama į 0,5 l talpos vienkartinius popierinius puodelius su logotipu „Coca Cola“, kuriuos uždengė fiksuojamais, kad alkoholis neišsilaistytų, plastikiniais dangteliais ir įdėjo šiaudelius, kuriuos L. D. išsinešė iš prekybos vietos, taip pat 2018 m. sausio 7 d. 16.50 val. už 1,52 Eur pardavė V. S. 1 vnt. alaus „Volfas Engelman“, 0,5 l talpos, tūrinė alkoholio koncentracija 5,2 proc., supildama į 0,5 l talpos vienkartinį popierinį puodelį su logotipu „Coca Cola“, kurį uždengė fiksuojamu, kad alkoholis neišsilaistytų, plastikiniu dangteliu ir įdėjo šiaudelį, kurį V. S. išsinešė iš prekybos vietos. Tokiu būdu neužtikrino, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje, tokiais savo veiksmais nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Institucijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo bylos teiseną I. B. atžvilgiu pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių, t. y. neįrodžius I. B. kaltės.Apeliaciniame skunde Institucija prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.Skunde nurodė, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, kuri pagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Įgyvendinant reikalavimą alkoholį vartoti vietoje prekiaujantis alkoholiu subjektas turi pats savarankiškai įvertinti ir pasirinkti tokius būdus ir priemones, kurie būtų efektyvūs šiai įstatymo nuostatai tinkamai įgyvendinti. Institucijos nuomone, šioje byloje įspėjimai žodžiu ar įspėjamieji užrašai bei vietos pritaikytos alkoholio vartojimui yra nepakankami. I. B. pasirinktos priemonės neatitiko efektyvaus Alkoholio kontrolės įstatyme numatyto reikalavimo laikymosi, anaiptol I. B. savo aktyviais veiksmais sudarė palankias sąlygas alkoholinių gėrimų išsinešimui, o ne jų vartojimui. Teismas nepasisakė dėl pačios taros, į kurią I. B. išpilstė alkoholinius gėrimus, ypatybių, taip pa dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp išpilstymo reikalavimo ir kumuliatyvios sąlygos – alkoholio vartojimo vietoje.Taip pat skunde atkreipė dėmesį, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino naujausios aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017), kur pasisakyta teismo dėl darbuotojos valios vertinant stiklinių (taros) uždengimo dangteliais, kadangi nagrinėjamos bylos ir minimo administracinės bylos ratio decidendi (lot. terminas: Argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) sutampa, todėl šiuo sprendimu turi būti vadovaujamasi. Nesutinkant su teismo motyvu, Institucija manė, jog I. B., aptarnaudama klientus t. y. parduodama alkoholį, net nevertino klientų ketinimų ir ar alkoholį įsigiję asmenys turės visas galimybes, nepažeidžiant teisės normų, vartoti jį vietoje, t. y. ar pakaks alkoholio vartojimui pritaikytų vietų kavinėje. Pažymėjo, jog alkoholio vartojimui pritaikyta zona jai vizualiai buvo matoma. Alkoholį parduodanti I. B. galėjo ir privalėjo alkoholio pardavimo metu įvertinti kiek alkoholio vartojimui vietoje pritaikytų vietų konkrečiu laiku buvo užimta ir kiek ne, įvertindama, jog klientų laukė ir daugiau, ir kaip protingas bei atsakingas asmuo turėjo suvokti, kad vietų alkoholio vartojimui neužtenka, todėl klientai alkoholinius gėrimus akivaizdžiai perka išsinešimui.Skunde nurodė, jog I. B. alkoholį pirkusios V. S. tiesiogiai neįspėjo, kad alkoholis vartojamas vietoje, tik paklausė ar žinanti įstatymus, be to, tai nebuvo pavienis atvejis, užfiksuoti net du atvejai dėl alkoholio išsinešimo, o tai nepatvirtino pasirinktų priemonių pakankamumo. Taip pat teismo liko neįvertinta svarbi aplinkybė dėl įsigyto alkoholio kiekio, nes L. D. vienu metu įsigijo 4 vienetus po 0,5 l alkoholinio gėrimo – sidro. Šios aplinkybės svarbumas grindžiamas nurodyta skunde teismų praktika (LVAT 2017 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-463-822/2017) kur konstatuota, kad parduotas pakankamai didelis alkoholinių gėrimų kiekis vienam asmeniui (3 buteliai alkoholinių gėrimų, viso 1,5 l) suponuoja protingą ir logišką išvadą, kad tokio kiekio alkoholinių gėrimų pirkėjas nevartos prekybos vietoje. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja įrodė, jog buvo imtasi visų veiksmų užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojamas tik vietoje. I. B. advokatas L. L. atsiliepime prašė palikti Kauno aplinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, netinkamai vertino bylos duomenis, neteisingai taikė įstatymo nuostatas bei nepagrįstai, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Institucijos nutarimo, sprendė, jog Institucijos administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys nepatvirtino I. B. kaltės dėl ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.ANK 168 straipsnis numato administracinę atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Administracinę atsakomybę pagal šio straipsnio 1 dalį užtraukia mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į su alkoholinių gėrimų prekyba susijusius santykius reglamentuojantį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą, dėl kurio 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Institucijos nutarimu nubausta I. B.. Pagal šio punkto nuostatas prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo dėl P. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ licencijos turėjimo mažmeninei prekybai alkoholiniams gėrimams nėra, taip pat norint prekiauti alkoholiniais gėrimais (mažmeninė prekyba) viešojo maitinimo vietose esant įstatyme nustatytiems apribojimams dėl laiko, t. y. po nustatytų valandų, turi būti išpildytos dvi įstatyme numatytos imperatyvios sąlygos: parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir jie turi būti suvartoti jų pardavimo vietoje. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė P. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pardavėją barmenę, kuri dirbdama minėtoje viešo maitinimo įstaigoje 2018 m. sausio 7 d. išpilstė alkoholinius gėrimus ir juos pardavė. Bylos medžiaga įstatymo pažeidimų dėl sąlygos parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai nepatvirtina, to nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Visa Institucijos ginčo esmė yra dėl to, kad parduoti išpilstyti alkoholiniai gėrimai buvo nesuvartoti maitinimo įstaigoje, o iš jos išsinešti pirkėjų, kas rodo tik tai, jog pardavėja barmenė neužtikrino antrosios sąlygos išpildymo ir taip nesilaikė įstatymo. Analizuojant I. B. paaiškinimus nurodytus apylinkės teismui skunde ir duotus teisme nustatyta, kad kiek nuo jos priklausė, ji alkoholinius gėrimus iš originalios taros išpilstė į 0,5 l talpos vienkartinius popierinius puodelius, kuriuos uždengė fiksuojamais plastikiniais dangteliais, įdėjo šiaudelius ir abi klientes (L. D. ir V. S.) žodžiu įspėjo apie tai, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje. Pasak jos, draudimus pažeidė tik pirkėjos, kavinėje įrengti staliukai, iškabinti įspėjamieji užrašai, kad atitinkamu laiku alkoholis vartojamas vietoje, tokie užrašai buvo ir ant puodukų į kuriuos buvo išpilstytas alkoholis. Kuomet klientės išsinešė nupirktus gėrimus kavinėje buvo daug žmonių ir objektyviai sužiūrėti dėl išsinešimo I. B. negalėjo.Apklaustos pačios L. D. ir V. S. iš esmės neneigė, jog buvo joms pasakyta dėl įstatyme nustatytų apribojimų, L. D. patvirtino, kad jai barmenė sakė dėl alkoholio vartojimo vietoje, o V. S. buvo užklausta dėl įstatymų žinojimo. Vis tik esant pirkėjoms žodžiu įspėtoms dėl alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, jos įsigytus gėrimus išsinešė. Institucijos vertinimu, visos nurodytos priemonės įstatymo įgyvendinimui nebuvo pakankamos ir efektingos šiuo nagrinėjamu atveju. Kauno apylinkės teismas ištyręs ir išanalizavęs skundo argumentus sprendė, jog I. B. ėmėsi tinkamų ir pakankamų teisėtų priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis ji galėjo imtis, kad įstatyme ir licencijoje numatyti apribojimai nebūtų pažeisti (išpilstyti gėrimai būtų vartojami vietoje), teismas nemanė, kad I. B. galėjo numanyti, jog pirkėjai nevartos įsigytų pilstomų alkoholinių gėrimų vietoje ir savavališkai išsineš, tuo labiau, kad tuo metu viešojo maitinimo įstaigoje buvo ir daugiau pirkėjų, kuriuos ji turėjo aptarnauti. Apygardos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas ir formuojama teisminė praktika panašaus pobūdžio bylose. Apylinkės teismas rėmėsi aukštesnių teismų praktika, ją nurodė nutarime, tačiau aktuali šiuo atveju yra ne teismo nurodyta, o būtent institucijos nurodyta LVAT 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1283-261/2017 bei šio teismo išaiškinimai aktualaus įstatymo normos imperatyvumo kontekste. Atsižvelgus į šiuos teismo išaiškinimus apygardos teismas mano, jog nagrinėjamoje byloje barmenė, pardavusi alkoholinius gėrimus, kuriuos iš originalios taros išpilstė į vienkartinius puodelius ir nurodydama, kad jie turi būti vartojami šioje maitinimo įstaigoje, t. y. vietoje, šiuos puodelius uždarė fiksuojamais plastikiniais dangteliais bei įdėjo šiaudelius. Tokie pardavėjos barmenės veiksmai leido pirkėjoms nevaržomai, nepatyrus jokių keblumų nusipirktą alkoholinį gėrimą vienkartinėje pakuotėje, paruoštoje vartoti jį ir einant ar tinkamą išsinešti, kas šiuo atveju ir buvo pasinaudota, įsigytos prekės nevartotos vietoje, o išsineštos bei vėliau patikrintos pareigūnų. Šiuo aspektu įstatymo imperatyvumas pažeistas neužtikrinus įsigyto išpilstyto alkoholio vartojimo vietoje. Pirkėjų paaiškinimai, kad barmenei nepastebėjus V. S. nusprendė išsinešti nusipirktą alų, o L. D., nusipirkusi 4 vienetus alkoholinio gėrimo – sidro, kurie buvo supilstyti į 4 vienkartinius puodelius po 0,5 l, pati nusprendė išsinešti gėrimus su sesers pagalba, neeliminuoja pardavėjos barmenės pareigos imtis tokių priemonių, jog įstatymas nebūtų pažeidinėjimas. Barmenės funkcijos yra pardavimas ir klientų aptarnavimas, tačiau esant įstatymo ribojimams nustatytu laiku, turi būti imtasi ir priemonių, jog nebūtų padaryti pažeidimai, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta, nors ir nurodytos priemonės dėl įspėjimo vartoti alkoholį vietoje, tačiau iš pirkėjų paaiškinimo jos nusipirktus alkoholinius gėrimus išsinešė. Tokius veiksmus atliko ne vienas asmuo, nes šio patikrinimo metu, praėjus 5-10 minučių pareigūnų buvo užfiksuotas ir kitas atvejus, kas tik pagrindžia, jog pasirinktos priemonės neefektyvios, o papildomos priemonės nebuvo pasitelktos. Vien tik sudarymas sąlygų, jog būtų įstaigoje įrengti staliukai, įspėjamieji užrašai dėl įstatyme numatyto draudimo išsinešti alkoholinius gėrimus, informavus pirkėjus žodžiu, sudarius galimybę draudimus matyti ir ant vienkartinių puodelių, į kuriuos išpilstomi gėrimai, nebuvo efektingos šiuo atveju ir tai, kad toks įstatymo pažeidimas buvo užfiksuotas per labai trumpą laiką net du kartus dėl alkoholinių gėrimų išsinešimo iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigos, teismui pagrįstai leidžia konstatuoti, kad I. B. nestebėjo ir nepakankamai kontroliavo klientų dėl išsinešimo, nesiėmė atitinkamų pastangų tam neleisti, imantis teisėtų priemonių ir jokiu būdu ne prievartos. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, jų nepateikė ir pati I. B., todėl esant nustatytam įstatymo išimtį sudarančios sąlygos pažeidimui, visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina I. B. kaltę, jos supratimą, kad yra galimybė išsinešti pilstomus alkoholinius gėrimus, tuo metu žmonių buvo daug ir buvo prioritetas galimai kreiptas labiau klientų aptarnavimui, o ne išsinešimo kontrolei. Taigi, ne tik nusižengimo objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvioji I. B. padaryto nusižengimo sudėties pusė yra įrodyta ir patvirtinta.Nurodyti argumentai, kad I. B. per klientų gausą nebuvo pajėgi sužiūrėti, laikytini tik deklaratyviais ir siekiančiais išvengti kilusios atsakomybės. Juolab, kad iš bylos duomenų ir liudytojo Ričardo Kaulakio paaiškinimo nustatyta, kad tuo metu kavinėje dirbo dvi pardavėjos. Kalbant apie Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nesilaikymą, pažymėtina, kad I. B. taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti iš paties pažeidimo fakto, buvo neefektyvios ir lėmusios administracinę atsakomybę jos atžvilgiu bei administracinį baustumą. Apibendrinant tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Institucijos pareigūnas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus pagrindžiančius administracinį kaltinimą I. B.. Kovojant su alkoholio vartojimu ir priėmus įstatymo leidėjui Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, jose numatytus apribojimus bei šių apribojimų kontekste išlygas, kurios savo imperatyvumu įpareigoja jų laikytis itin atidžiai, teismas vertina, kad toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, o pasirinktos prevencinės priemonės turi būti tokios, jog dėl jų efektyvumo nekiltų abejonių.Esant šioms teismo išvadoms, skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimas naikintinas ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausio policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus 2018 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. B. skundo netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.