Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-988-273/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-07
Bylos Nr.: e2A-988-273/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03257-2015-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: T. L.
Atsakovas: L. P.
Trečiasis asmuo: notarei V, L. T., V. P., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.6.8.11.2Sutarties pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2A-988-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03257-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2. ; 2.6.29.4.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei T. L., ieškovės atstovei advokatei K. P., atsakovei L. P., atsakovės atstovei advokatei A. S., trečiajam asmeniui notarei V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7656-877/2015 pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims L. T., V. P., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., antstoliui A. B., dėl sandorio modifikavimo, prievolės dydžio nustatymo, vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė T. L. ieškinyje prašė: 1) pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sąlygas, kuriomis numatyta, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos bei nustatant, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka iki 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos; 2) nustatyti, kad ieškovės neįvykdyta prievolė atsakovei 2014-05-07 dienai sudaro 1 336,32 Eur (4 614,05 Lt) negrąžintos skolos, 19,52 Eur (67,41 Lt) priskaičiuotų palūkanų ir 28,51 Eur (98,44 Lt) priskaičiuotų delspinigių, t. y. iš viso 1 384,35 Eur (4 779,90 Lt); 3) panaikinti Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą 22 500 Lt sumai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sutarties sudarymo metu atsakovė ją patikino, jog netesybų iš jos nereikalaus ir sutiko, kad paskola būtų grąžinama dalimis, todėl jos sumokėtos pašto perlaidomis 12 120 Lt įmokos atsakovės nurodytiems asmenims turi būti laikomos skolos grąžinimu. Atsakovė turėtų būti vertinama kaip verslininkė, iš paskolos sutarčių siekianti ir gaunanti komercinės naudos, o ieškovė – vartotoja, nes pasiskolino asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Sutartyje numatyti 0,5 proc. delspinigiai vertintini kaip neprotingai didelis netesybų dydis – 182,5 proc. per metus, jų mokėjimas sukels ieškovei itin neigiamas pasekmes. Atsakovė yra nesąžininga, kadangi penkerius metus nereikalavo iš ieškovės delspinigių mokėjimo, o nuo notaro ir antstolio nuslėpė ieškovės prievolės atsakovei vykdymo faktą.Atsakovė L. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, 2 mėnesių paskolos grąžinimo terminas labai trumpas, todėl nustatyti 0,5 proc. delspinigiai yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į nustatytą įstatyme mokėjimų eiliškumą, atsakovė yra sumokėjusi tik delspinigius, o sumokėti delspinigiai negali būti mažinami. Be to, sudarant 2012-11-26 susitarimą, šalys konstatavo, kad kreditorės suteikta skolininkei paskola 8 000 Lt nėra grąžinta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sąlygas, kuriomis nustatyta, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, nustatė, kad T. L., vėluodama grąžinti paskolą L. P., moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, taip pat konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. T. L. negrąžinta skolos ir delspinigių suma sudarė 1 754,95 Lt, nustatė, kad T. L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 dieną sudarė: 2 256,65 Eur (7 791,77 Lt) negrąžintos skolos pagal 2012-11-26 susitarimą (t. y. 7 294,58 Lt skola, 106,93 Lt palūkanos, 390,26 Lt delspinigiai) ir iš dalies panaikino Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą 22 500 Lt sumai, nurodant, kad T. L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 yra 2 256,65 Eur, likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2009-07-03 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 8 000 Lt, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį J. J. g. 24-40, Kelmėje, o 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumą padidino iki 15 000 Lt. Be to, ieškovės prievolės įvykdymui buvo pritaikyta dar viena prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – netesybos. Pagal 2009-07-03 sutartį ieškovė paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-09-03, o jos negrąžinusi, mokėti 0,5 procentų dydžio (40 Lt) delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuo 2012-11-26 susitarimo sudarymo delspinigių dydis sudarė 75 Lt už dieną. Teismas nustatė, kad 2009-09-10 ieškovė buvo uždelsusi atsiskaityti 7 dienas. Taigi ieškovės 2009-09-10 sumokėta 240 Lt įmoka, atsižvelgiant į įmokų paskirstymo eiliškumą, galėjo būti paskirta tik delspinigiams apmokėti. Teismas, įvertinęs sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną normą, pateiktus įrodymus apie ieškovės sumokėtas sumas ir įmokų sumokėjimo eiliškumo teisinį reglamentavimą, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tiek iki 2012-11-26 susitarimo sudarymo, tiek ir po jo sutartyje ir susitarime numatytomis sąlygomis būtų apmokėjusi bent dalį paskolos. Be to, 2012-11-26 susitarimo 1 punkte šalys konstatavo faktą, kad negrąžinta paskola sudaro 8 000 Lt, t. y. šiuo susitarimu ieškovė pripažino, kad nėra sumokėjusi jokios paskolos dalies. Ieškovės teiginiai, kad ji su atsakove buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma, todėl ieškovės argumentai dėl sutarties sąlygų pakeitimo žodinio šalių susitarimo pagrindu atmestini. Teismas sprendė, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį su ieškove, jau ir anksčiau buvo paskolinusi pinigų kitiems fiziniams asmenims, paskola ieškovei buvo suteikta atsakovės nurodytomis jai ypač naudingomis sąlygomis, nustatytas trumpas skolos grąžinimo laikotarpis, sąlyginai nedidelės sumos grąžinimo užtikrinimui įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, ieškovei atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, sutartis buvo sudaryta atsakovės pasiūlytame notaro biure, t. y. atsakovė turėjo patirties paskolų sudaryme, dėl ko vertintina stipresniąja paskolos sutarties šalimi. Atsižvelgdamas į tai, kad iki vykdomojo įrašo išdavimo ieškovė sumokėjo atsakovei 12 120 Lt sumą, kartu su išduotame vykdomajame įraše nurodyta priverstinio išieškojimo suma 22 500 Lt bendras ieškovės prievolės dydis atsakovei būtų 34 650 Lt, bendra paskolos suma – 15 000 Lt, teismas konstatavo, kad delspinigiai sudaro 130 proc. atsakovės paskolintos sumos. Įvertinęs tai, kad prievolės įvykdymas buvo užtikrintas buto, kurio vertė viršijo paskolintos sumos dydį, įkeitimu, teismas konstatavo, kad šalių sutartų ir nutartų išieškoti iš skolininkės (ieškovės) delspinigių dydis yra aiškiai nepagrįstas. Šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, kurių dydis buvo nustatytas stipresniosios sutarties šalies iniciatyva, todėl yra pagrindas jas mažinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolinta pinigų suma geruoju per šalių nustatytą terminą grąžinta nebuvo, dėl to buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, į tai, kad ieškovės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertės pakanka paskolintos pinigų sumos padengimui, įkeitimu, darė išvadą, kad teisinga, protinga ir sąžininga šalių sutartų delspinigių dydį mažinti dešimčia kartų, t. y. nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų, atitinkamai perskaičiuojant išieškotinų sumų dydį. Perskaičiavus ieškovės sumokėtas sumas, atsižvelgiant į 0,05 proc. dydžio delspinigius, teismas konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ieškovės negrąžinta skolos ir delspinigių suma sudaro 1 754,95 Lt. Nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo modifikuoti susitarimą dėl šio fakto konstatavimo, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra būtina atskirai formuluoti šį reikalavimą, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimus šiuo aspektu atmetė. Ieškovei papildomu susitarimu pasiskolinus dar 7 000 Lt, ieškovė bendrą 8 754,95 Lt sumą pagal 2012-11-26 susitarimą privalėjo grąžinti atsakovei iki 2013-02-26, o šios sumos negrąžinus, mokėti ne tik delspinigius, bet ir CK 6.210 str. 1 d. nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Įvertinęs ieškovės įmokas, sumokėtas iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos 2014-05-17, skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas ir 0,05 procentų delspinigius už dieną, teismas nustatė, kad ieškovės neįvykdyta prievolė atsakovei vykdomojo įrašo išdavimo dieną sudaro 7 791,77 Lt (2 256,65 Eur), t. y. 7 294,58 Lt skola, 106,93 Lt palūkanos, 390,26 Lt delspinigiai, todėl atitinkamai iš dalies panaikino ir atsakovės naudai išduotą vykdomąjį įrašą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė prašė modifikuoti šalių susitarimais nustatytos išieškotinos sumos dydį, prievolę sumažinant nuo 22 500 Lt iki 4 779,90 Lt, todėl ieškinio suma yra 17 720,10 Lt. Išieškotina suma buvo sumažinta 14 708,23 Lt, t. y. patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 398 Eur. Ieškinį tenkinus 83 procentais, atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 330 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Lietuvos civilinėje teisėje galioja principas, jog netesybos yra nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Tai, kad pasibaigus 2009-07-03 sutarties įvykdymo terminui ieškovė mokėjo netesybas, o ne grąžino dalį paskolos, patvirtina 2012-11-26 dienos susitarimas Nr. 1, kurio 1 punkte šalys nurodė, kad kreditorė L. P. ir skolininkė T. L. konstatuoja faktą, kad šią dieną kreditorės suteikta skolininkei ir negrąžinta jai paskola sudaro 8 000 litų. Ieškovės sumokėtos netesybos neatėmė iš teismo teisės mažinti netesybų dydį, tačiau netesybų dydžio sumažinimas negalėjo būti taikomas jau sumokėtoms netesyboms ir jų dydžiui;Teismas sumažindamas netesybų dydį neatsižvelgė į tai, kad netesybų dydį ieškovės prašymu jau buvo sumažinusi pati atsakovė. Pagal 2009-07-03 sutartį netesybų suma už dieną nuo 8 000 Lt skolos sudaro 40 Lt, o pagal 2012-11-26 susitarimą Nr. 1 – 75 Lt už dieną nuo 15 000 Lt skolos. Kaip matyti, ieškovei negalint grąžinti skolos, ji per mėnesį (pvz., už 30 dienų) pagal šalių susitarimą turėjo mokėti atitinkamai 1 200 Lt ir 2 250 Lt netesybų (delspinigių), tuo tarpu atsakovė sutiko, kad ieškovė mokėtų fiksuoto dydžio netesybas atitinkamai 240 Lt ir 300 Lt netesybų (delspinigių) per mėnesį, kas už dieną sudarytų atitinkamai 8 Lt ir 10 Lt, arba 0,1 % (nuo 8 000 Lt sumos) ir apie 0,07 % (nuo 15 000 Lt sumos). Kadangi ieškovė trumpalaikės prievolės nėra įvykdžiusi daugiau kaip 5 metus, todėl toks atsakovės sutikimu sumažintas netesybų dydis buvo protingas ir dar kartą mažinti nebuvo pagrindo;Teismas, pripažinęs, kad ginčo dėl susitarimo sudarymo, dėl paskolos sumos nėra, sprendimo motyvuose nepagrįstai nurodė, kad „nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo modifikuoti susitarimą dėl šio fakto konstatavimo (skolos ir delspinigių perskaičiavimo), tačiau, teismo nuomone, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra būtina atskirai šį reikalavimą formuluoti, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimai šiuo aspektu atmestini.“ Taigi teismas išėjo už ginčo ribų, nors tokia teisė šios kategorijos bylose teismui nėra suteikta, dėl ko buvo pažeisti rungimosi, teismo nešališkumo principai. Kita vertus, teismas padarydama tokią išvadą, prieštaravo šalių nurodytoms aplinkybėms, bei rašytiniams įrodymams. Kaip matyti iš 2012-11-26 susitarimo 1 punkto, ieškovė pripažįsta, kad ji 2012-11-26 nėra grąžinusi 8 000 Lt skolos ir dar papildomai skolinasi 7 000 Lt, tai yra šalims šias aplinkybes pripažįstant, teismas neturėjo pagrindo ieškovės iki 2012-11-26 dienos sumokėtų įmokų (netesybų) turinio keisti, nustatant, kad buvo mokamos netesybos ir grąžinama dalis skolos, bei konstatuoti, kad 2012-11-26 ieškovė skolinga ne 8 000 Lt, ką pripažino abi šalys, o tik 1 715,49 Lt. Be to, tai, kad ieškovė mokėjo delspinigius, o ne grąžino skolą, patvirtina ir šalių konkliudentiniai veiksmai vykdant 2009-07-03 dienos sutarties 2 p. Pagal šios sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę, o atsakovė privalo priimti grąžinamą skolą prieš nustatytą terminą. Atsakovė (kreditorė) priimdama iš skolininkės visišką prievolės įvykdymą arba jos įvykdymą dalimis privalo duoti skolininkui notaro patvirtintą pakvitavimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad jai negalint laiku grąžinti paskolos, ji su atsakove sutarė, kad negalėdama sutartu laiku įvykdyti prievolės, mokės sulygtas netesybas, kurias ir mokėjo iki susitarimo Nr. 1 sudarymo. Ieškovė niekada nėra teigusi atsakovei, kad grąžina skolą ar jos dalį, nėra prašiusi jos notaro patvirtinto pakvitavimo dėl prievolės įvykdymo dalimis, tačiau ieškovė patvirtino, kad jos prašoma atsakovė sutiko sumažinti netesybas, t. y. jos susitarė, kad ieškovė mokės fiksuotą sumą netesybų per mėnesį – po 240 Lt, o vėliau po 300 Lt;Teismas sumažindamas netesybas pažeidė šalių laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovė buvo laisva spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Ieškovė siekdama sudaryti paskolos sutartį kreipėsi į tarpininkavimo paslaugas teikiančią bendrovę, kuri surado kreditorių – atsakovę. Kaip nurodė šalys, abipusiu sutarimu buvo sutarta, kad paskola bus trumpalaikė, nes tikslo skolintis ilgam laikui neturėjo ir pati ieškovė. Tokiam terminui atsakovė sutiko paskolinti neatlygintinai, skolos grąžinimą užsitikrindama ieškovės turto įkeitimu. Šios paskolos sutarties sąlygos ypatingai buvo naudingos būtent ieškovei, kadangi paskola buvo suteikta neatlygintinai, todėl teismo išvada, kad sutartis buvo išimtinai naudinga atsakovei, yra nepagrįsta. Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovė kreipėsi į ieškovę teiraudamasi dėl paskolos grąžinimo, tačiau ieškovės prašoma sutiko paskolos palaukti, šiai įsipareigojus mokėti netesybas. Atsakovė sutiko, kad ieškovė mokėtų mažesnes netesybas ir dalimis, kol bus grąžinta skola. Akivaizdu, kad šalims pagal sutartį susitarus dėl netesybų, susijusių su prievolės neįvykdymu, skolininkui atsiranda pareiga mokėti sutartas netesybas. Kadangi atsakovė suteikė trumpalaikę paskolą, tai siekiant drausminti skolininkę, kad ši įvykdytų prievolę laiku, sutarties šalys susitarė, kad prievolės neįvykdymo atveju skolininkė mokės 0,5 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną; Teismas apskaičiuodamas žyminį mokestį nurodė, kad „ieškovė prašė modifikuoti šalių susitarimais nustatytos išieškotinos sumos dydį, prievolę sumažinti nuo 22 500 Lt iki 4 779,90 Lt, todėl ieškinio suma yra 17 720,10 Lt“, ir nuo šios sumos paskaičiavo žyminį mokestį. Tai yra teismas nors ir pripažino, kad ieškiniu buvo prašoma modifikuoti sutartį, tačiau apskaičiuodamas žyminį mokestį taikė CPK 80 str. 1 d. 1 p., o ne 3 p. Tačiau šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 80 str. 1 d. 1 p., kadangi tokiam ginčui teisme spręsti įstatymo leidėjas nustato atskirą žyminio mokesčio dydį, nustatytą CPK 80 str. 1 d. 3 p.;Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, pagrįstai sprendė, kad net ir išieškojus netesybas ne ginčo tvarka, skolininkas, neskundęs notaro vykdomojo įrašo, gali ginčyti išieškotų ne ginčo tvarka netesybų dydį, laikydamas jas neprotingai didelėmis. Jokie šalių susitarimai dėl netesybų dydžio neatima teismo teisės mažinti pernelyg dideles netesybas; Teismas pagrįstai pasisakė, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, o mažiausia netesybų mažinimo riba yra realūs kreditoriaus patirti nuostoliai. Šioje byloje apeliantė savo patirtų nuostolių neįrodinėjo, o teismas pagrįstai nustatė, kad ji pinigines lėšas ieškovei skolino itin naudingomis apeliantei; Teismas tinkamai įvertino ieškovės ieškinio reikalavimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis paskolos sutarties ir susitarimo sąlygas dėl delspinigių dydžio bei nustatė ieškovės prievolės apeliantei dydį. Nors paskola buvo suteikta vos kelių mėnesių terminui, tačiau apeliantė beveik septynerius metus negynė savo pažeistų teisių – nereikalavo ieškovės, kad ši grąžintų paskolą, todėl nuostolius iš dalies patyrė dėl savo kaltės. Nors paskolos sutartyje ir susitarime šalys susitarė dėl 0,5 proc. dydžio netesybų už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną, tačiau apeliantė niekada iš ieškovės nereikalavo netesybų. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teisme duotus paaiškinimus, kad paskolos sutarties ir susitarimo sudarymo metu apeliantė ją informavo, kad paskolos sutartyje ir susitarime nurodyto dydžio netesybų nereikės mokėti. Tokiu būdu teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties ir susitarimo sąlygos dėl delspinigių dydžio yra nesąžiningos ieškovės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pagal paskolą sumokėtų piniginių lėšų paskirties, šios aplinkybės įtakos netesybų mažinimui, skolos bei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.Byloje nustatyta, kad šalys 2009-07-03 sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 8 000 Lt, o 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumą padidino iki 15 000 Lt. Pagal 2009-07-03 sutartį ieškovė paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-09-03, o pagal 2012-11-26 susitarimą – iki 2013-02-26, o jos negrąžinusi laiku, pagal abu susitarimus įsipareigojo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos už kiekvieną pavėluotą dieną. Prievolių pagal šias sutartis įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. 2014-05-07 buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas dėl skolinio įsipareigojimo 22 500 Lt sumai priverstinio išieškojimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pagal šias sutartis atsakovei nuo 2009-09-10 iki 2014-01-15 iš viso yra sumokėjusi 12 120 Lt. Pirmosios instancijos teismas sumažino sutartyje nustatytų netesybų dydį nuo 0,5 % iki 0,05 %, pripažino, kad ieškovės iki 2012-11-26 mokamos įmokos formaliai buvo delspinigiai, tačiau, pripažinęs delspinigių dydį neprotingai dideliu, nustatė, kad iki antrojo susitarimo negrąžinta skola ir delspinigiai sudarė 1 757,95 Lt ir remdamasis tuo perskaičiavo skolos dydį, kurį nustatė esant 2 256,65 Eur, todėl iš dalies panaikino notaro vykdomąjį įrašą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį, kadangi delspinigiai faktiškai jau buvo sumokėti, be to, neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė jau buvo sumažinusi delspinigius, o delspinigių dydis buvo nustatytas šalių laisva valia, mano, kad teismas, nustatydamas skolos dydį 2012-11-26 susitarimo dieną, išėjo už ginčo ribų, nes šalys 2012-11-26 susitarimo 1 punkte nurodė, jog ieškovė pripažino, kad nėra grąžinusi 8 000 Lt skolos (teismas nustatė 1 757,95 Lt skolos ir delspinigių dydį, nors ieškovė modifikuoti šio susitarimo neprašė).

Dėl sumokėtų įmokų paskirties ir netesybų dydžio

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) CK 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patietus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes ( šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt). Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, išaiškino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t.y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybso negali būti mažinamos. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi L. P. kasacinį skundą, 2017 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-101-611/2017, pažymėjo, kad situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straispnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminins šių normų (ne) taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė 45 pašto perlaidomis atsakovės L. P. nurodytiems tretiesiems asmenims L. T. ir V. P. nuo 2009-09-10 iki 2014-01-15 iš viso yra sumokėjusi 12 120 Lt. Pašto perlaidose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė nuordė, kad šiomis pašto perlaidomis atsakovei mokėjo skolą. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškove žodiniu susitarimu susitarė dėl sumažintų netesybų, todėl pašto perlaidomis ieškovė mokėjusi netesybas. Kadangi pagal 2009-07-03 sutartį ieškovė turėjo mokėti 1 200 Lt netesybas per mėnesį (40 Lt x 30 d.), buvo susitarta dėl 240 Lt netesybų per mėnesį, pagal 2012-11-26 susitarimą ieškovė turėjo mokėti 2 250 Lt netesybas per mėnesį (75 Lt x 30 d.), o atsakovė sutiko su 300 Lt netesybomis. Atsakovės nuomone, tokios sąlygos ieškovei tiko. Ieškovė nepripažino, kad buvo susitarimas su atsakove dėl delspinigių sumažinimo. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė ieškovės sumokėtas pinigines sumas pašto perlaidomis užskaitė kaip mokamas netesybas, nors ieškovės teigimu, ji mokėjusi skolą, todėl nėra pagrindo teigti, kad netesybos buvo sumokėtos savanoriškai ir ieškovė neturi teisės ginčyti netesybų dydžio.Be to, atsakovė pagal notaro padarytą vykdomąjį įrašą reikalauja ne šio dydžio netesybų, bet vykdomajame įraše jos nurodytos 22 500 Lt skolos suma su delspinigiais, o įvertinus ieškovės sumokėtas sumas tai sudaro teismo nustatytą netesybų dydį, kuris yra per didelis ir neprotingas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2012-11-26 susitarimo 7 punkte susitarė dėl maksimalios hipotekos dydžio 22 500 Lt ir šia suma yra užtikrinamas kreditorės pagrindinis reikalavimas (suteiktos paskolos dydis) ir patirti nuostoliai dėl suteiktos paskolos įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, priverstinio paskolos išieškojimo išlaidos bei kiti su tuo susiję mokėjimai. Ši susitarimo sąlyga netiesiogiai patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismui nustačius negrąžintos skolos dydį su sumažintu netesybų dydžiu – 2 256,65 Eur (7 791,77 Lt), įvertinus ieškovės jau sumokėtas sumas 12 120 Lt, tik nežymiai nukrypstama nuo šiuo susitarimu nustatytos maksimalios (t. y. didžiausios) įkeitimu užtikrintos įsipareigojimų sumos. Iki vykdomojo įrašo išdavimo ieškovė sumokėjo atsakovei 12 120 Lt, kartu su išduotame vykdomajame įraše nurodyta priverstinio išieškojimo suma 22 500 Lt, bendras ieškovės prievolės dydis atsakovei būtų 34 650 Lt, bendra paskolos suma sudaro 15000 Lt, todėl pirmosios insatncijos teismas pagrįstai konstatvo, kad delspinigiai sudaro 130 proc. atsakovės paskolintos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės įvykdymo užtikrinimas buto, kurio vertė viršijo paskolintos sumos dydį, įkeitimu, teimas pagrįstai sprendė, kad šalių sutartų ir ir nutartų išieškoti iš skolininkės delspinigių dydis yra aiškiai nepagrįstas.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios insatncijos teismo sprendimu, kad atsakovė pripažinta stipresniąja paskolos sutarties šalimi, kadangi ji ir anksčiau buvo paskolinusi pinigines sumas fiziniams asmenims ir turėjo patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis, be to, sutartis sudaryta ieškovei atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą pastarosios pasiūlytame notaro biure, paskola ieškovei buvo suteikta trumpam terminui ir palyginus nedidelės sumos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovės butas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors visa paskolos suma nustatytu laiku nebuvo grąžinta, tačiau ieškovė reguliariai kas mėnesį mokėjo atsakovei pradžioje po 240 Lt, vėliau – po 300 Lt, atsakovė ilgą laiką nereikalavo grąžinti visos paskolos sumos ir visų sutartyje numatytų netesybų, ir tik vėliau pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, kuris užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, kurios vertės pakanka skolos padengimui, įkeitimu. Pažymėtina, kad toks skolos išieškojimas gali sukelti itin neigimas pasekmes ieškovei, nes tai vienintelis jos būstas, o pati ieškovė gauna itin mažas pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje nagrinėjamojoje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principais ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes pirmosios insatncijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą sumažinti netesybas iki 0,05 procentų dydžio.

Dėl pareikštų reikalavimų viršijimo

Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų, kadangi nustatė skolos ir delspinigių dydį 2012-11-26 susitarimo sudarymo dieną – 1 754,95 Lt, nors ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo modifikuoti 2012-11-26 susitarimo 1 punktą, kuriuo šalys buvo nustačiusios, kad ieškovės negrąžinta paskola atsakovei sudaro 8 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai nelaikė ieškinio ribų viršijimu. Ginčo esmę sudarė sutarties sąlygų, nustatančių netesybų dydžio, modifikavimas, todėl išsprendus ginčą dėl netesybų dydžio bei nustačius sąžiningą ir protingą jų dydį, tai turės įtakos neįvykdytos prievolės pagal abu ginčijamus susitarimus apimčiai. Modifikavus sutarties šalių susitarimus dėl delspinigių ir esant ieškovės pareikštam reikalavimui nustatyti neįvykdytos prievolės dydį, tarpinės skolos dydžio pagal pirmąjį šalių susitarimą – 2009-07-03 paskolos sutartį nustatymas neviršija pareikštų reikalavimų ribų, o reikalavimas dėl 2011-11-26 sutarties 1 punkto, kuriame buvo nurodytas kitoks ankstesnės negrąžintos paskolos dydis (8 000 Lt), modifikavimo, t. y. skolos dydžio nustatymo nėra būtinas, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės ieškinio reikalavimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas – pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis paskolos sutarties ir susitarimo sąlygas dėl delspinigių dydžio bei pagrįstai nustatė ieškovės prievolės apeliantei dydį. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl jų nekartoja, nes ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei

Atsakovė L. P. skundžia teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 330 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ieškovė nuo šio žyminio mokesčio sumokėjimo atleista. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė tokį žyminio mokesčio dydį, kadangi remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokėtinas 144 Eur žyminis mokestis, o procesinį dokumentą pateikus elektroninio ryšio priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis sudaro 108 Eur, kokį atsakovė ir sumokėjo paduodama apeliacinį skundą.Lietuvos kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu ieškiniu prašoma pakeisti šalių sutarties sąlygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sąlygos modifikavimas keičia sutarties šalių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis. Neturi reikšmės ta aplinkybė, kad šalis nereikalauja priteisti šių lėšų. Jeigu būtų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal ją priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiški reikalavimai ir ar kiekvienas iš jų turi būti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sąlygą, nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris būtų iki sutarties sąlygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2006).Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimais ieškovė siekia sumažinti neįvykdytos prievolės atsakovei dydį, todėl iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovė siekia tam tikros turtinės naudos – būti atleista nuo piniginės prievolės, kylančios iš šalių pasirašytos sutarties, vykdymo, kadangi dalį prievolės ji įvykdė, be to, atsakovė reikalauja neprotingo dydžio netesybų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sprendžiamas ginčas yra turtinio pobūdžio, todėl teismas pagrįstai žyminio mokesčio dydį nustatė, remdamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo žyminį mokestį, kadangi neatsižvelgė į valiutų skirtumus (Lt ir Eur). Priteistinas žyminis mokestis yra 95,84 Eur (4 259,80 Eur x 3 % = 127,79 Eur x 75 % = 95,84 Eur). Ieškinio reikalavimas modifikuoti sutarties sąlygas dėl netesybų dydžio patenka į turtinį reikalavimą dėl vykdytinos prievolės sumažinimo, todėl atskirai neapmokestintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nustatydamas žyminio mokesčio dydį, sprendimo dalis šioje dalyje keistina, ją patikslinant, kad iš atsakovės valstybei priteisiamos 111,84 Eur bylinėjimosi išlaidos (95,84 Eur žyminis mokestis ir 16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose

Kadangi skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskyrus priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei patikslinimą, todėl atsakovės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Ieškovei apeliacinėje instancijoje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl valstybei atlygintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal pateiktą pažymą yra 189 Eur (2016-04-05 DOK Nr. 12984) ir pagal 2017-10-13 (DOK Nr. 3866) pateiktą į bylą pažymą - 492,84 Eur. Ieškovei kasacinėje instancijoje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybei atlygintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 272,13 Eur (2017-02-02 DOK Nr. 3P-29). Iš viso iš atsakovės valstybei atlygintinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos - 953,97 Eur (CPK 96 str., 99 str.) ir 5,39 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesnių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės L. P. priteisimo valstybei, jas sumažinant nuo 346 Eur iki 111,84 Eur (95,84 Eur žyminis mokestis ir 16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Priteisti iš atsakovės L. P. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 953,97 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 97 euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovės L. P. a. k. (duomenys neskelbtini) 5,39 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė