Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovei R. R. dėl 2021 m. birželio 2 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. K1AK-5303 nutraukimo ir 111354,69 Eur vertės turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikia garso įrašą ir daro išvadą, kad būtent atsakovės brolis G. G. elgiasi su savo mama nežmoniškai, nes garbingo amžiaus mamą per prievartą įtraukia į antrą teismo procesą per vienus metus, visais įmanomais būdais siekia sukiršinti mamą su dukra, o kartu sukelia ieškovei neigiamų emocijų, išgyvenimų ir taip kenkia jos silpnai sveikatai. Įrašas taip pat vienareikšmiškai paneigia dubliko teiginius, kad ieškovė bijo atsakovės, užsirakina ir t. t. Atsakovė yra vienintelė dukra, myli mamą, iš visų jėgų stengiasi ją prižiūrėti, todėl jai nesuvokiami kaltinimai, kad ji engia mamą, elgiasi žiauriai ir net tinkamai nemaitina.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, kaip liudytojų apklaustų V. G., G. G., V. D., S. M. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė yra atsakovės mama, šalys gyvena atskirai, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), be atsakovės, yra dar du atskirai gyvenantys vaikai – V. G. ir G. G.

2022-10-18 Klaipėdos apygardos teismui V. G. rašė paaiškinimą, kad dalyvavo sprendžiant klausimą taikiai užbaigti kilusį ginčą, kad paruoštą taikos sutarties tekstą jam davė atsakovė, kad jis nuvežtų ieškovei pasirašyti, nes planavo vykti pas ją į ligoninę, prieš tai jis perskaitė taikos sutarties tekstą ir jam buvo viskas aišku, jis paaiškino mamai sutarties prasmę, perskaitė tekstą du kartus, ji pasirašė sėdėdama lovoje prie stalo.

2023-04-14 nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinį, vadovaujantis CPK137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tačiau 2023-05-25 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutartį panaikino nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog, teikiant 2022-09-09 ieškinį ir dėl jo sudarius taikos sutartį, buvo susitarta dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo iki 2022-09-09 ieškinio pateikimo, tuo tarpu, teikiant 2023-04-06 ieškinį, buvo nurodomos savo turiniu iš esmės tapačios, tačiau kitu laiku – po taikos sutarties patvirtinimo – atsiradusios faktinės aplinkybės.

2023-01-11 ir 2023-03-08 elektroniniu paštu ieškovė (jos atstovė) pateikė atsakovei 2022-12-23 ir 2023-03-04 pretenziją dėl sutarties vykdymo, išreikšdama lūkesčius, kad atsakovė leis be užmokesčio naudotis visu sutartimi perleidžiamu turtu be pašalinių žmonių, sumokės visus mokesčius už pastatų komunalines paslaugas, elektros energiją, vandens tiekimą, šildymą, šiukšlių išvežimą ir visas kitas turto eksploatacijos išlaidas, kad turtas ar jo dalis iki pat jos mirties nebus suvaržytas, t. y. išnuomotas, kad niekas be žinios ir ieškovės rašytinio sutikimo nesinaudotų butu ar kambariu. Ieškovė sutiktų, kad bute gyventų pati atsakovė arba samdomos slaugės, kad gyvendami prisiderintų prie jos dienos režimo, nes dėl sveikatos problemų greitai pavargsta ir nori namuose jaustis ramiai, turėti privatumą. Ieškovė nori, kad atsakovė už komunalines ir kitas butui teikiamas paslaugas nemokėtų iš ieškovės pensijos ar kitokio pobūdžių pašalpų. Ieškovė prašė susilaikyti nuo nebūtino patalpų remonto, užtikrinti švarą patalpose, t. y. tvarkyti jas mažiausiai kartą per savaitę, skalbti ir keisti patalynę kartą per dvi savaites, keisti rankšluosčius švariais kartą per savaitę. Ieškovė pageidavo kiekvieną dieną bent du kartus per dieną gauti karšto maisto pavalgyti, būti maitinama ne mažiau nei tris kartus per dieną subalansuotos mitybos pagrindu; visuomet namuose turėti šviežių maisto produktų, kad maistą, skirtus ir rekomenduojamus vartoti vaistus pirks atsakovė iš savo lėšų.

Ieškovė kategoriškai atsisako būti paguldyta į slaugos ligoninę ar senelių globos namus, įspėja, kad tokį poelgį tiesiogiai traktuotų kaip sutarties pažeidimą, sąlygų nevykdymą.

Pageidauja, kad bent du kartus per savaitę bus suteikta pagalba išsiplauti plaukus ir nusiprausti visą kūną, nori būti vežama pas gydytojus konsultuotis, atlikti tyrimus, gauti reabilitacijos, slaugos ar kitas procedūras, kad atsakovė apmokės visas išlaidas, susijusias su hospitalizacija. Elektroninio laiško kontaktuose nurodyta V. D.

2022-03-03 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, nurodo, kad jos lūkesčiai nepatenkinti, nes ji gyvena viena, jos specialieji poreikiai nepatenkinti, nei atsakovė, nei slaugytoja jos neprižiūri, niekas su ja nebūna keturias valandas per dieną, dėl prastos sveikatos savarankiškai negali pasigaminti karšto maisto ir atlikti būtinuosius higieninius reikalus, atsakovė jos nelanko net kelias dienas iš eilės. Teigia, kad sudaryta sutartis nepateisino jos lūkesčių, nes ji tikėjosi, kad atsakovė ja pasirūpins, palengvins finansinę naštą, ją slaugys, prižiūrės, tikėjosi, kad nereikės paminti savo žmogišką orumą ir prašyti dukros karšto maisto, padėti apsiprausti ir pan.

Reikalavo, kad atsakovė savo lėšomis pasamdytų jai profesionalią slaugę, kuri ją prižiūrėtų kiekvieną dieną bent keturias dienas per parą, taip pat pagamintų karštą maistą bent du kartus per dieną. Nurodė, kad iki kovo 31 dienos neįvykdžius reikalavimų pateiks teismui ieškinį dėl sutarties nutraukimo dėl esminių sutarties sąlygų nevykdymo.

Ieškovei netrūksta rūbų, viskas, ko ji pageidavo, yra nupirkta. Nors ieškovė garbaus amžiaus, tačiau pakankamai savarankiška, ji nėra sunkus ligonis, kurį reikėtų nepertraukiamai prižiūrėti ar kartu su ja gyventi, ji pati siekia savimi pasirūpinti, pasigaminti maistą, apsitvarkyti, nori judėti, o ji pati teikia pagalbą, pagal poreikį atsakovė nedelsiant spręstų klausimą dėl priežiūros kiekio padidinimo bei gyvenimo kartu su mama. Pažymi, kad ji ir taip padėtų mamai, net jeigu ir nebūtų sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Nurodo, kad ji pati savo pinigais pakankamai žymia suma prisidėjo prie būsto, kuriame mama gyvena, remonto ir kuris buvo atliktas keleri metai iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo. Pasisakydama dėl 2 000 Eur persivedimo į savo sąskaitą nurodė, kad tai padarė saugumo sumetimais, ieškovė pamiršo apie tai, o paaiškėjus lėšų trūkumui ir ieškovei nerimaujant pinigus nedelsiant grąžino.

Ji veždavo ieškovę pas gydytojus, kada tik reikėjo, kartais ieškovė pageidaudavo, kad ją nuvežtų G., taip pat pirko vaistus, tačiau ji negali uždrausti broliui ar marčiai taip pat nuvežti ieškovę pas gydytojus ar nupirkti vaistų.

Prie atsiliepimo į ieškinį ir dubliko yra pridėtos buto vaizdo, šaldytuvo turinio, namo kiemo ir ant grindų sėdinčios ieškovės nuotraukos, jų darymo data nenustatyta.

2022-05-10 V. D. siuntė atsakovei elektroninį laišką nurodydama, kad močiutei nepavyksta susikalbėti ir ji prarado bet kokią viltį išspręsti situaciją, būti išklausyta ir suprasta, ji paprašė pagalbos, kviečiama be emocijų įsivertinti ir pasielgti teisingai močiutės atžvilgiu. Laiške perteikiama ieškovės valia susigrąžinti perleistą turtą, kad dabartinė situacija ieškovės netenkina, o jos bandymas pasikalbėti baigiasi atsakovė pakeltu tonu ir ieškovės ašaromis, kad vaikaitę neramina susidariusi situacija, ji siūlė nutraukti sutartį ir būsimus turto paveldėjimo klausimus spręsti tik tarp atsakovės ir kito brolio V., kitu atveju nurodė, kad ginčas bus perkeltas spręsti teisme, o ji samdysianti pačius stipriausius ir brangiausius advokatus, kvietė nesivadovauti emocijomis, nesipykti ir nekankinti močiutės, nekelti jai streso ir negadinti daugiau sveikatos.

2023-06-09 be ieškovės žinios ieškovės apsilankymo metu darytu garso įrašu nustatyta, kad atsakovė su ieškove dėl ginčo dalyko bendrauja pakeltu tonu, darydama spaudimą, priekaištaudama, nesuteikdama galimybės socialiai priimtinam dialogui tarp artimų žmonių, kuris turėtų būti grindžiamas artumo, šeimos ir meilės santykiais (garso įrašas nuo 52.20 val.). Visiškai kitaip vyksta ieškovės dialogas su sūnumi G., kuris netikėtai įrašo darymo metu užėjo pas ieškovę, pokalbio metu ieškovė laisvai ir atvirai bendrauja (garso įrašas nuo 45.50 min. iki 50.01 min.).

2023-07-12 Testamentų registro išrašu nustatyta, kad 2016-10-13 ieškovė sudarė asmeninį testamentą, jį atsiėmė 2020-01-15 ir 2021-03-08 sudarė naują testamentą.

2023-07-05 raštu G. G. pareiškė, kad atsisako visų ar bet kurių savo teisių į ginčijama sutartimi atsakovei perleistą turtą, kad neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ir (arba) reikalavimų, susijusių su nurodytu turtu.

Kaip liudytojas apklaustas ieškovės sūnus V. G. paaiškino, kad apie sandorį sužinojo tik po jo sudarymo praėjus dviem mėnesiams iš brolio G., jis nustebo, nes su juo nepasitarė ir jis liko be teisės į turtą, net nebuvo poreikio globoti mamą, nes ji viena gyveno ir gamino sau maistą pati, mamą lankydavo, bendraudavo, išveždavo pasivaikščioti prie jūros 2023 metų vasarą, apie šalių ginčą dėl turto grąžinimo žino iš ieškovės ir atsakovės žodžių, sesuo jam sakė, kad turtą, likusį po mamos mirties, sutiktų pasidalyti po lygiai. Dalyvavo 2022 metų šeimos derybose dėl sandorio, mama prašė grąžinti turtą, sesuo nesutiko ir įvyko konfliktas, buvo ašarų, pakeltas balsas, pokalbio metu apie teikiamą priežiūrą kalbėta nebuvo, tačiau, jo manymu, mamai 2021–2023 metais pagalba ir priežiūra buvo būtina, nors ji savarankiškai ir rūbus išsiskalbdavo. Namų ruošos darbus, aprūpinimą vaistais teikė atsakovė, miesto ligoninėje dirbanti brolio G. žmona, dėl faktinės mamos priežiūros matė, kaip sesuo gamino maistą, jis ir pats siūlė savo pagalbą, jei tik būtų poreikis, dėl teiktos priežiūros jis pats pretenzijų seseriai neturėjo. Po to, kai mama keletą kartų nugriuvo ir susižalojo, jis suprato, kad mamai reikalinga nuolatinė priežiūra, jos vienos palikti namuose negalima, ir jis pasiūlė mamai gyventi pas save, po savaitės ji nuvyko gyventi pas brolį G. Mama sakė, kad ji bijo dukros, bijo valgyti tą maistą, ką ji gamino, minėjo, kad jai pavalgius buvo bloga. Sesuo tvarkydavo patalpas, pretenzijų dėl to neturi, tačiau mama nesutinka, kad sesuo ją prižiūrėtų, ir dėl to yra problema. Pas gydytoją 2023 metais nuveždavo tiek jis, tiek brolis G. Nurodo, kad G. nepretenduoja į turtą, nes savo dalį yra gavęs, tačiau jis nesutaria su atsakove dėl mamos ir dėl to, kad sutartis buvo sudaryta slapčia, mama jam sakė, kad sutartis buvo sudaryta greitai, neapgalvotai, kad ji nori susigrąžinti savo turtą, kurį valdė 60 metų. Pažymėjo, kad po pirmosios bylos konfliktas nebuvo išspręstas, sesuo atlikdavo savo darbus, santykiai buvo aprimę. Kodėl buvo iškelta bylą antrą kartą, nežino.

2023-11-24 kaip liudytojas apklaustas ieškovės sūnus G. G. paaiškino, kad jų šeima buvo puiki, labai gražiai bendravo. Sesuo sudarė santuoką ir turėjo išeiti iš namų, nes mama nenorėjo, kad jos namuose gyventų svetimi žmonės. 2021 m. vasarą mama jam papasakojo, kad buvo pas notarą ir ji perrašė testamentą, nes R. prašė, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, nes mama jau broliui rašė testamentą, jam tai nerūpėjo, jis pats ir jo vaikai nekilnojamuoju turtu apsirūpinę. Vėliau aptiko, kad sąskaitos už butą mokėti atsiųstos sesers vardu, ir nustebo, pasiteiravo V., mama parodė jam sutartį, po to šeimos susirinkime bandė aiškintis dėl sandorio sudarymo priežasčių, sesuo pasakė, kad ji nusprendė, kad taip reikėjo padaryti ir viskas, kilo konfliktas, mama tylėjo, ji jautėsi kaip kalta. Mano, kad jis nebūtų prieš sandorį, jeigu būtų pasitarta prieš jį sudarant, nes jis savo turto dalį jau gavo, tačiau yra dar brolis V.

Paaiškino, kad kelis kartus matė, jog pinigus už komunalinius mokesčius, už vandenį atiduodavo sesei iš savo pensijos. Vėliau atsakovė nutarė nuvežti ieškovę į Norvegiją, prieš tai iš Luminor banko išsiėmė ID prisijungimą prie sąskaitos, prisijungimo generatorių turėjo sesuo. Jo dukra pagal likutį nustatė, kad iš sąskaitos dingo pinigai, mama apie tai nieko nežinojo, sesuo prisipažino, kad pinigus pasiėmė ji. Todėl jis padarė išvadą, kad sandoris buvo sudarytas ne dėl slaugos, o iš „paskatų“. Po kilusio konflikto pašlijo mamos sveikata, kartu su jo žmona mamą nuvežė į reabilitacijos centrą Palangoje.

Po reabilitacijos mamą prižiūrėjo sesuo, jis užeidavo, nes gyveno antrame aukšte, užvažiuodavo brolis. Jis asmeniškai paduodavo ir vaistus, ir maisto atnešdavo. Mama pati juda, tačiau maudantis reikia pagalbos. Mamai poros valandų prie jos būti yra mažai, reikia vaistus išrašyti, tą darė jis pats, mamai sveikata prastėjo. Kaimynas 2023 metų pradžioje skambindavo, kad mama šaukiasi pagalbos, važiavo kelis kartus vakare žiūrėti. Dabar mamai reikalinga nuolatinė priežiūra visą parą, net gyvenant su ja, naktį mamai reikėjo padėti.

Kelis kartus buvo aptikęs mamą iš ryto ant grindų, pagal sutartį turėjo būti karštas maitinimas, apsirengti, kad būtų atnaujinami drabužiai, aptiko, kad vežant į sanatoriją mama neturi kuo apsirengti.

Mama pati paskambino jo dukrai, kuri yra teisininkė, ir paprašė pagalbos, nes ji nenorėjo visiškai matyti savo dukros, buvo labai įsižeidusi, kad dukra neitų ir nemaitintų, jai pradėjo nebepatikti jos maistas, nes darėsi blogai, bijojo valgyti, kad ko nors neįdėtų, nes buvo blogai su žarnynu.

Šeimos susirinkime visi prašė atsakovės grąžinti „tą popieriuką“, kaip mama vadino sutartį, ir atsakovė sutiko, šovė šampaną, baigė karus, mama tada gulėjo ligoninėje, buvo advokato surašytas kitas dokumentas, jį įkišo broliui, V. nunešė mamai ir išaiškėjo, kad vėl padarė tą patį, niekas nepasikeitė.

Mano, kad mamai svarbu turėti bent turto dalį, kad ji jaustųsi saugiai, bet dabar mama nemyli savo dukros ir nekenčia jos, bijo jos. Ji nesiskaitanti su žodžiais, labai garsiai kalba, rėkia, o sandorį sudarė, nes sesuo atsiklaupusi prašė, verkė, rankas bučiavo – tai jis žino iš mamos žodžių. Mama norėjo parašyti testamentą, ji nesuprato, kad pasirašo sau mirties bausmę. Be to, sandorio sudarymo metu jos klausa buvo sutrikusi, jis pats mamą vežė pas gydytoją ir pritaikė klausos aparatą, nors tuo privalėjo pasirūpinti sesuo, nuo tos negalios mamai svaigo galva.

Mama savo bute negyvena nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, savaitei išsivežė pas save brolis, šventė mamos jubiliejų restorane, mama nenorėjo, kad sesuo dalyvautų, ji kitą dieną pasveikino mamą, tačiau daugiau nei ateina, nei paskambina mamai.

Paaiškino, kad vienu metu mamos bute gyveno atsakovės sūnus, kuris buvo deklaravęs gyvenamąją vietą. Mama guodėsi, kad jai blogai, nes anūkas rūkydavo tualete, o ją pykindavo, be to, jis išgėrinėjo. Mama guodėsi, kad, kai grįžusi iš ligoninės paprašė sesers ją išmaudyti, ši labai supyko, kaip kokį šunį šiurkščiai nutempė už rankovės maudytis, mama jam pasakojo verkdama. Nurodo, kad labai dažnai mamą lankydavo, atveždavo maisto, skanėstų. Šiuo metu ieškovė valdo savo sąskaitą pati, lėšas išgrynina jos prašymu arba jis, arba vaikaitės, jai dar pensiją atneša grynaisiais pinigais. Mama už grynuosius pinigus pirkdavo brangius žiedus savo vaikams. Nurodo, kad brolis V. nesuprato buvusios taikos sutarties esmės.

Kaip liudytoja apklausta V. D. paaiškino, kad yra ieškovės anūkė ir atsakovės dukterėčia, apie visą situaciją sužinojo iš močiutės, ji pasakoja ir apie testamentą vienam sūnui, 2020–2021 metais sakė, kad nori jį perrašyti, tačiau nenurodė, kaip. Kitą kartą močiutė sakė, kad buvo atėjusi atsakovė ir eis pas notarą testamento, ji patarė nesiblaškyti, nerašyti to testamento. Bet vėliau telefonu močiutė pranešė, kad testamentą vis dėlto surašė atsakovei, nurodė, kad kalbėjo su atsakove, taip susitarė su ja. Apie sutartį sužinojo atsitiktinai, kai tvarkė namo dalies pardavimo dokumentus ir prisijungė gauti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, pamatė informaciją apie sandorio sudarymą, o močiutė jai paaiškino, kad tai testamentas, bet už tai ją prižiūrės, ji suprato, tik močiutė nesigaudo terminuose, tai buvo močiutės valia, kad ją prižiūrėtų iš Kipro grįžusi atsakovė. 2022 metais sausį situacija paaštrėjo, nes močiutė telefonu sakydavo, kad vis prašo, kad R. grąžintų jos „popieriuką“, nes jai tai nepatinka, ji padarė klaidą jį pasirašydama, bet atsakovė jo negrąžina, nežino, kas vyksta, atsakovė pasidarė šiukšti, šaukia ir klykia, kai tik močiutė užveda apie tai kalbą. Ji patarė močiutei pasikalbėti su atsakove. 2022-05-17 (jos sutuoktinio gimtadienis) paskambino susijaudinusi, verkianti močiutė, pasiguodė, kad yra bloga, tragiška situacija, klausia, ar galima ką padaryti, kad ji nebenori, kad visa tai tęstųsi. Močiutė papasakojo, kad dėl to, kad atsakovė ant jos šaukia, kad atsakovė būna pas ją tik dvi valandas per dieną ir to jai nepakanka, o dabar dar ir pavogė jos laidotuvėms skirtus pinigus. Tuomet pasakė močiutei, kad ji to iš tetos nesitikėjo, toks elgesys smerktinas, kad sandorio sąlygos turėjo būti vykdomos, patarė paprašyti pinigus grąžinti, kad reikia paaiškinti. Močiutė jai sakė, kad atsakovė šiurkšti, kad šaukia ant jos, močiutei po to pakyla kraujospūdis iki 200. Nurodo, kad ji susirūpino ir nutarė įsikišti, sureagavo emocingai, paaiškino močiutei sutarties sąlygas, net ir tai, kad palaidoti turėtų už savo pinigus, paveikta emocijų net ir laišką atsakovei parašė, grasinti nenorėjo, tačiau norėjo perteikti mintį, kad močiutei sugrąžintų turtą, kad atsakovė nustotų kankinti močiutę, laiško rašymo metu buvo paveikta pykčio. Nuo to laiko močiutė guodėsi, kad viskas prastėja, tarėsi, kaip pasakyti, kad ji nebenori, kad atsakovė daugiau ją lankytų, prižiūrėtų, neštų maistą, o ji patarė pasakyti apie tai tiesiai. Tačiau močiutė sakė, kad į jos žodžius ir prašymus atsakovė nereaguoja kaip negirdėtų jų, ir šaukia ant jos. Liudytoja prisiekia, kad močiutė kiekvieną kartą skambindavo verkdama. Vieną kartą pro ašaras papasakojo, kad grįžusi iš Priešinsultinio ligoninės skyriaus po dviejų mėnesių paprašė išmaudyti, atsakovė sutiko, o po to močiutė, besiruošdama maudytis, vėl paprašė grąžinti sutartį, kad ji nebenori, kad atsakovė ją toliau žiūrėtų, ir tuomet atsakovė pasikeitė, pradėjo rėkti, klykti, o močiutei pasakius, kad jį išeitų, galiausiai griebė ją su pykčiu ir jėga, nutempė į vonią, įmetė kaip šunį, per dvi minutes išmaudė ir atgal į lovą. Liudytojos vertinimu, normalus žmogus taip su mama elgtis negali. Kitą kartą atvykusi prieš 2022 metų Kalėdas aplankyti močiutę, aptiko ją susisukusią į antklodę, nes bute buvo labai šalta, močiutė paaiškino, kad R. užsuko radiatorius, nes brangiai mokėti. Pačioje pradžioje iki pagrindinio konflikto už visas paslaugas, už maistą mokėdavo močiutė. Mano, kad pinigai ir ta situacija nebuvo pagrindinis trigeris, tiesiog močiutė turėjo labai didelius lūkesčius iš sandorio dėl priežiūros, kad jos visada bus kartu, močiutė labai džiaugėsi, kai grįžo teta iš užsienio 2019 metais, močiutė sakė, kad dabar tai jau viskas bus gerai, bet teta paskui susirado vyrą ir išėjo, ištekėjo ir viskas pasikeitė, nes jau nebegavo tos žadėtos priežiūros, močiutė liko viena. Būdavo, kad močiutė naktį pargriūdavo, o ryte nebegalėdavo atsikelti iš lovos, tačiau niekas jai negalėdavo padėti. Kol gyveno jos tėvai antrame aukšte, būdavo paprasčiau, priežiūros stygiaus nebūdavo, o kai močiutė liko viena, prastėjo jos sveikata, kai močiutė buvo ligoninėje, visi kartu su močiutės vaikais, prieš taikos sutarties sudarymą bandė spręsti priežiūros klausimą, nes močiutė kenčia ir jai reikia padėti, jai reikia priežiūros, ir tai nėra turto klausimas. Teta galiausiai sutiko viską grąžinti, nutraukti sutartį ir prižiūrėti kartu. Po pokalbio visi važiavo pas močiutę į ligoninę, ji pranešė močiutei, kad jie susitarė, kad nebus daugiau kančios, sutartį nutrauks ir ją žiūrės visi jos vaikai. Močiutė labai apsidžiaugė, lovoje atsisėdo švytinčiomis akimis. Po to ji pasakė tetai, prisiekdama savo vaiko gyvybe, kad apie turtą nekalbėtų, jį dalytųsi vėliau, kad močiutę žiūrėtų, čia yra svarbiausias gyvas žmogus, kad jos tėtis niekada į tą turtą nepretenduos. Tačiau gavosi kitaip, atsakovė vėl apgavo juos visus.

Pati asmeniškai dėl močiutės skundų tikrino, ar yra pakankamai maisto, ir matė, kad močiutės šaldytuve buvo tik keli stiklainiai, sugedęs sūris ir sviestas. Dėl sveikatos būklės ir daugybinių sutrikimų teko gultis į ligoninę dėl jai sukeliamo streso, nes ant jos klykia ir rėkia, apie tai jai pasakojo močiutė. Močiutė sakė, kad anksčiau atsakovė iš jos imdavo pinigus už komunalines paslaugas ir maistą. Gydytojos rekomendacijos yra aiškios – nepalikti močiutės vienos dėl kritimo rizikos, jai reikalinga priežiūra, po ligoninės ji prikalbino močiutę kartu su jos motina važiuoti į sanatoriją sustiprinti sveiktą. Aprangos močiutei netrūko. Mano, kad reikalas yra ne apie rūbus ir išvalytus kambarius, o apie dėmesį ir gydyto paskirtus dalykus, močiutei reikia, kad ja rūpintųsi, kad nupirktų klausos aparatus ir akinius, visi šie dalykai buvo privalomi daryti, tačiau jų teta nedarė. Pas gydytoją nėra vežusi nė vieno karto, į ligoninės priimamąjį taip pat. Tie dalykai yra svarbiausi dabar, nes devyniasdešimtmečiam žmogui sveikata yra brangiausias turtas, jeigu sveikata neužtikrinama, tai yra absoliuti nepriežiūra.

Močiutė dėl sutarties persigalvojo, nes ji nenorėjo, kad atsakovė ją prižiūrėtų. Paaiškino, kad laišką tetai rašė 2022 metais, sutarties nutraukimą iniciavo, nes tokia buvo močiutės valia.

Nurodo, kad močiutė nebuvo palikta, nes pas ją nuolat važiavo ir ją prižiūrėjo dar jos tėvas ir dėdė. Močiutė prašė atsakovės, kad ji neitų pas ją, tačiau atsakovė net sakė, kad specialiai eis, nes jie tik ir laukia, kad ji neitų. Iki 2023 m. rugsėjo močiutė nesutiko kraustytis, nes norėjo likti gyventi ir numirti savo kambaryje, bet po to, kai sveikata dar daugiau pašlijo, ji sutiko važiuoti pas dėdę V. Močiutė dabar bijo eiti į savo namus, nes ji bijo atsakovės.

Nurodo, kad taikos sutarties tekstas buvo paruoštas be močiutės ir jos atstovo žinios ir jos turinys neatitiko susitarimo, pasiekto šeimos narių. Jos žiniomis, 2016 m. testamentas buvo panaikintas, nes močiutė pasidavė atsakovės įkalbinėjimams, jog pas ją turtas būtų saugesnis nei pas V., nes V. žmona turi vaiką. Dėl siūlymų pasidalyti, išreikšto laiške tetai, nurodė, kad apie tai parašė norėdama pasakyti atsakovei, kad jai ir taip tas turtas atitektų, tik kartu su V.

Močiutė vartoja jai gydytojo paskirtus vaistus.

Kaip liudytojas apklaustas atsakovės sūnus S. M. paaiškino, kad yra atsakovės sūnus ir ieškovės anūkas, nuo 2017 metų gyveno Norvegijoje, jo šeima liko Norvegijoje, inicijuojamas santuokos nutraukimo procesas, Lietuvoje nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Buvo grįžęs namo 2022-01-01 gydytis, gulėjo ligoninėje nuo 2022-01-07 iki 2022-01-17, po to porą mėnesių gyveno pas močiutę, tuo metu maistu močiutę aprūpindavo pats iš savo lėšų. Tuo metu atvažiuodavo ir mama, ji būdavo 2–3 val. Tuo metu močiutė kartais skųsdavosi blogu miegu. Galutinai į Lietuvą grįžo 2022 m. balandį, (duomenys neskelbtini) pas mamą apsigyveno nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Viskas buvo idealiai, nebuvo jokių problemų, kol G. G. sužinojo, kad butas perrašytas mamos vardu, apie tai jam pasakė G. ir prasidėjo pykčiai. Mano, kad santykių pablogėjimo priežastis ta, kad G. nori daugiau turto. Jo žmona per šeimos susirinkimą siekiant susitaikyti, kai močiutė buvo ligoninėje, prašė įtikinti atsakovę, kad ji atiduotų trečią dalį močiutei, kad ji pati jau nuspręstų, kam ją skirti, ir pasakė, kad jis nesijaudintų, kad jo D. tikrai liks, jis atsakė, kad ir V. vaikams turėtų likti, po to jie patys pasakė, kad jie žino, kaip reikia padalyti tuos pinigus, tuos, kuriuos gaus už trečią dalį, daro išvadą, kad šis teismas yra ne dėl priežiūros, o dėl pinigų.

Močiutei vienu metu pasidarė labai blogai, nebegalėjo paeiti, mama turėjo eiti į darbą, tuomet jis pasisiūlė padėti ir atvažiavo pas močiutę gyventi, nes reikėjo vesti ir į tualetą, o G. nusileisdavo tik kartą per parą. Paskui iškilo dilema, gal močiutei buvo nepatogu, nes jis vyras. Teigia, kad mamos brolis G. yra labai nesąžiningas, visą laiką galvoja, ką apgauti ir kaip apgauti, net jį patį apgavo: pasiūlė grandinį pjūklą už 300 Eur, o po to pasirodė, kad tai tik kopija, verta 100 Eur, kitą kartą pasiūlė pasiimti ąžuolo grindų lentas, tačiau atvažiavęs jų pasiimti neberado, nes medieną išsivežė pats G.

Priežiūra buvo vykdoma, kaip priklauso, mama kiekvieną dieną važiavo pas ieškovę, kartais susiskambindavo su V., ir, jeigu jis važiuodavo pas ieškovę, mama jau nebevažiavo, todėl dėl priežiūros, maisto gamybos, kambarių tvarkymo nebuvo problemų.

V. D. per šeimos susirinkimą išdrįso pareikšti, kad šitos bylos nepralaimimos ir pinigai nesibaigs, apie rašytą mamai laišką žinojo, po laiško jis nesikišo į intrigas, G. buvo pakeitęs durų spyną, mama buvo gąsdinama, varoma iš namų, paskui raktą davė. Mama sakė, kad paskutiniu metu jai neleidžia su močiute susitikti, telefonai išjungti. Išsakė nuomonę, kad močiutė dėl savo amžiaus negalėtų iniciuoti tokios bylos, nes ir byloje kalbėdama painioja grįžimo į Lietuvą iš Norvegijos laiką, jo amžių ir gimtadienio dieną.

Motyvuojamoji dalis

Taikytini teisės aktai, įrodymų vertinimas ir motyvai

Renta priskiriama sandoriams, kurių pagrindu turtas perleidžiamas kitam savininkui. Rentos sutarties samprata atskleista CK 6.439 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) – įsipareigoja neatlygintinai arba manais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui – sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Vienas iš rentos sutarties porūšių, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.

CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo – perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Specialioje išlaikymo iki gyvos galvos teisės normoje – CK 6.464 straipsnyje, reglamentuojančioje šios rūšies sutarties nutraukimą, teigiama, kad prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (1 dalis); jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, ir šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu (2 dalis). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą aktualūs yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 189 straipsnio 1 dalis).

Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016, 19 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 23 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo ginčus, be kita ko, yra aktualūs ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama įvertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar rentos gavėjas iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą rentos gavėjai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar rentos davėja, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Taip pat turi būti įvertintas ir rentos sutarties turinys ir jos ypatumai, šalių ryšys, amžius, galimybės ir kt. Kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 21–22 punktai).

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo sudaryta tarp artimų giminaičių ir nėra jokios abejonės, kad rentos gavėjai buvo svarbus rentos mokėtojo asmuo. Rentos gavėja pasitikėjo savo dukra, turėjo lūkesčių, kad ji nuolat gyvens su ja ir rūpinsis. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kad pagyvenusio amžiaus žmogaus gyvenimo kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo emocinės sveikatos. Ieškovė dėl savo amžiaus ypatumų, gyvenimo kartu su į Lietuvą grįžusia atsakove, nors ir turėdama dar du sūnus, labiau suartėjo būtent su ieškove, todėl, siekdama ne tik gauti jai reikalingą priežiūrą ir slaugą, bet ir pakeisti savo valią dėl testamento, mainais į viso savo turto perleidimą ir pavedė atsakovei rūpintis jos socialiniais poreikiais bei sveikata iki pat jos mirties.

Tais atvejais, kai tokio pobūdžio sandoris sudaromas su artimu giminaičiu, labai svarbu, kad šeimoje vyrautų bendražmogiškos vertybės, darna, sutarimas, abipusė pagarba, jautrumas ir kilnumas, nes emociškai sveikų, dvasiškai kilnių ir visiems suprantamų žmogiškų santykių tarp vaikų ir tėvų atveju negalimi ginčai dar gyvo žmogaus akivaizdoje.

Teismo vertinimu, ginčas šioje šeimoje kilo dėl to, kad sandorio šalys tik dėl jiems žinomų priežasčių, kurių teismui neatskleidė, sandorį sudarė paslapčia nuo kitų šeimos narių, dėl to, daugiau tikėtina, merkantiliniai interesai turėjo didesnį prioritetą nei siekis atlikti vaikų pareigą suteikti pagyvenusio amžiaus mamai galimybę patenkinti jos poreikius likusį gyvenimą jaustis laimingai ir saugiai.

Šalys sutartimi smulkiai nenustatė visų ieškovei reikalingų paslaugų, apsiribodami bendro pobūdžio nurodymais leisti naudotis visu sutartimi perleidžiamu turtu, teikti visą materialinį aprūpinimą, maistą, drabužius; jeigu ieškovės sveikatos būklė reikalauja ar reikalaus – prižiūrėti, slaugyti, ir (arba) apmokėti visas gydymo ir (arba) slaugymo išlaidas, taip pat palaidoti rentos gavėją ir apmokėti visas laidojimo išlaidas. Akivaizdu, kad ieškovė galėjo naudotis savo perleistu turtu, pirko maistą, jį gamino, palaikė švarą, todėl ši sandorio dalis buvo vykdoma. Tačiau byloje įrodyta, kad ieškovei nuo 2016-07-27 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, dėl ieškovės sveikatos nuo 2021-06-07 medicinos darbuotojai daugybę kartų vienareikšmiai teikė rekomendacijas nepalikti ieškovės vienos dėl griuvimo rizikos, vartoti daugiau skysčių, apie tai atsakovė žinojo arba turėjo žinoti. Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių: pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovei nuolatinės slaugos poreikio lygis iki šiol liko neįvertintas, nors pažyma išduota 2022-06-07, praėjus metams po ginčijamo sandorio sudarymo.

Teismo vertinimu, nuo pat sandorio sudarymo dienos ieškovė negavo jai reikalingos priežiūros, atsakovė nors ir lankydavo ją kiekvieną dieną, tvarkydavo kambarius, pirko maistą ir jį gamino, didžiąją paros dalį, t. y. 20–21 val., ieškovė likdavo viena, sunkiai vaikščiojanti, parkrisdavo ir negalėdavo savarankiškai atsikelti, t. y. būdavo palikta bejėgiškos būklės, situacijoje, pavojingoje jos gyvybei. Žinodama apie faktinius ieškovės poreikius, apie tai, kad ieškovė neatlaiko pusiausvyros ir viena būdama namuose pargriūna ir lieka gyvybei pavojingoje būklėje, atsakovė pati reikiamos priežiūros nesuteikdavo dėl savo turtinės padėties – kaip pati nurodė, ji gyvena (duomenys neskelbtini) (maždaug 23 km nuo Klaipėdos), privalėjo ir privalo dirbti ir daugiau skirti laiko ieškovei negali. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji siekė, dėjo pastangas užtikrinti, kad reikiama pagalba mamai vis dėlto būtų suteikta. Rentos gavėjo nuomonė ir pageidavimas tvarkytis savarankiškai esant medicinos darbuotojų rekomendacijoms nepalikti vienos dėl griuvimo rizikos neatleidžia rentos mokėtojo nuo pareigos imtis papildomų priemonių nustatyti realų nuolatinės slaugos poreikių lygį, net jo ir nenustačius, savo lėšomis samdyti socialinį darbuotoją ar slaugytoją, nes pagyvenusio amžiaus žmonės dažnai patys kritiškai neįvertina savo gebėjimų tvarkytis buityje, nes šioje byloje akivaizdu, kad vien tik atsakovės 2–3 valandų apsilankymo nepakanka. Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos savivaldybė nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą, įvertinusi asmens galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Institucija kompleksiškai įvertina žmogaus amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, negalią, socialinę situaciją, gebėjimus kasdienėje veikloje, rizikas ir kitas aplinkybes, atsižvelgia į sveikatos priežiūros specialisto išvadas apie asmens būklę ir problemas. Be daugybės socialinių paslaugų savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai teikia pagalbą buityje, lydėjimą į įvairias įstaigas, socialinę priežiūrą dienos centruose, intensyvią krizių įveikimo pagalbą, psichosocialinę pagalbą, organizuoja savitarpio pagalbos grupes paramos šeimai centre, krizių centre. Be to, suteikiama laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus) ir kt. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/socialines-paslaugos-senjorams-ir-ju-seimoms-kas-priklauso-ir-kur-kreiptis).

Taip pat atsakovė dėl savo užimtumo darbe negalėjo užtikrinti tinkamos ieškovės sveikatos priežiūros – nevežė ieškovės pas gydytojus, nesirūpino jos sveikatos palaikymu – šias paslaugas teikė ieškovės sūnūs ir vaikaitė, ir ne visada atsakovės prašymu. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nėra sąlygos, kad išlaikymą sudarančias pareigas atsakovė įsipareigojo vykdyti asmeniškai, tokio rentos davėjo įpareigojimo nenumato ir Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir vykdymo principus. Teismų praktikoje taip pat jau ne kartą šiuo aspektu buvo pasisakyta, kad rentos davėjas, negalėdamas tiesiogiai pasirūpinti rentos gavėju, turi imtis tinkamų priemonių, kad juo pasirūpintų kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 28 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-241/2020, 26 punktas).

Taigi, vykdydama sutartį, atsakovė, kaip stipresnė sandorio pusė, atlikdama tam tikrus veiksmus, nesilaikė pareigos dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, nesiėmė tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taip pat atsakovė, nors ir siekė bylos nagrinėjimo metu pakeisti sutarties sąlygas, t. y. išplėsti rentos davėjų ratą papildžius jį V. G., tuo netiesiogiai pripažinusi, kad pati viena negali sutartį vykdyti tinkamai, ieškovei nesutikus vis dėlto su sandorio nutraukimu kategoriškai nesutiko dėl turto po mamos mirties praradimo rizikos (CPK 185 straipsnis).

Sutiktina su atsakove, kad ieškovė galėjo būti paveikta kitų šeimos narių, sūnų V. G., G. G. ir (arba) vaikaitės V. D., nes 90 amžiaus žmonės paprastai tampa priklausomi nuo savimi pasitikinčių, žinių turinčių aplinkinių žmonių, taip pat ir nuo savo vaikų. Tačiau atsakovė taip pat darė poveikį ieškovei, tai įrodo pačios atsakovės į bylą pateiktas be ieškovės žinios darytas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kai ji garsiu kategorišku tonu skaitė mamai teisininkės paruoštą ieškinį, jį kritikuodama, priekaištaudama ir neleisdama ieškovei pasisakyti. Pastebėtina, kai netikėtai įrašo darymo metu į butą užėjo ieškovės sūnus, su juo ieškovė bendravo laisvai dėstydama savo mintis, klausinėdama, ramiu tonu.

Pažymėtina, kad gydytojai ieškovė nuolat skusdavosi miego sutrikimu. Miego ir emociniai sutrikimai neigiamai veikia fizinį bei psichologinį pagyvenusio žmogaus funkcionavimą, dėl to gali pasireikšti išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimų, padidėti nerimas, dirglumas ir irzlumas. Blogėjant emocinei būsenai, išgyvenant sielvartą toliau prastėja gyvenimo kokybė ir su laiku tampa neįmanomas bet kokių santykių palaikymas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Byloje įrodyta, kad nuo 2022 metų ieškovė gyvena emociškai jai pavojingoje aplinkoje, nėra stabilumo, ji, kaip buvo galima nustatyti iš pasisakymų teismo posėdyje, jaučiasi nelaiminga, nesaugi, išbalansuota ir prislėgta, dažnai keičia savo nuomonę, jaučiasi nepatogiai, nori pasielgti tinkamai, kartu jaučia didžiulį priešiškumą ir neapykantą atsakovei, negali pamiršti ir atleisti ankstesnių nuoskaudų, nepakelia atsakovės griežtesnio balso, pasimeta. Emocinė santykių sveikata vyresnio amžiaus žmogui yra, teismo vertinimu, daug svarbiau už turimus drabužius ir karštą maistą tris kartus per dieną, o paskutinio likusio gyventi laiko emocinė darna kiekvienam veiksniam pagyvenusio amžiaus žmogui yra prioritetas prieš sandoriu nustatytą santykių stabilumą, kitos sandorio šalies teisėtus lūkesčius ir panašias įstatymo nustatytas vertybes.

Todėl šioje byloje įrodyta, kad rentos gavėja faktiškai negavo tai, ką ji tikėjosi pagal sutartį gauti, ir nėra jokių įrodymų, kad šalių santykius pavyktų atkurti per rentos gavėjai priimtiną laiką, tuo iš esmės yra suvaržytos rentos gavėjos teisės bei teisėti interesai, yra daroma didelė ir nepataisoma žala rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jos interesams, o atsakovė dėl galutinai nutrūkusių bendražmogiškų ryšių su ieškove negalės tinkamai toliau rūpintis ieškove, kaip tai numatyta ginčo sutarties sąlygose, taigi konstatuotas sutarties pažeidimas (jos nevykdymas) kaip pagrindas tokiai sutarčiai nutraukti ir grąžinti perleistą turtą. Pažymėtina, kad nutraukus sutartį rentos davėja nepatirs labai didelių nuostolių, nes nuo sutarties sudarymo praėjo tik pustrečių metų, todėl žala, kuri galbūt atsirastų nutraukus sutartį, yra mažesnė, nei žala, kurią patiria ieškovė galiojant sutarčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei M. G. 2023-05-30 nutartimi buvo atidėtas 1 811 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Pažymėtina, kad ieškinyje ir nutartyje žyminis mokestis buvo netinkamai apskaičiuotas: 2023-05-30 vartotojų kainų indeksas buvo 138,4, todėl už 111 354,69 Eur kainos ieškinį, pateiktą elektroninio ryšio priemonėmis, valstybei turėjo būti sumokėtas 2 473 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškinį ieškovės vardu pateikė advokato padėjėja S. Š. pagal 2022-06-13 sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. SS-22-1, atskirąjį skundą ieškovės vardu pateikė advokatas G. Ž. pagal 2022-12-14 atstovavimo sutartį.

Ieškovė šioje byloje sumokėjo advokato padėjėjai 170 Eur už teisinę pagalbą ir atstovavimą pagal 2023-10-16 sąskaitą Nr. SS-237; 2023-10-31 – 170 Eur pagal 2023-10-27 sąskaitą Nr. SS-241; 2023-11-29 – 340 Eur pagal 2023-10-16 sąskaitą Nr. SS-237, iš viso – 680 Eur, mokėtoju nurodyta V. D.

Atsakovė 2023-06-27 ir 2023-09-11 sumokėjo advokatui iš viso 2 000 Eur už teisinę pagalbą ir atstovavimą.

Byloje yra 10,88 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu paštu.

Tenkinus ieškinį iš atsakovės valstybei priteistinos 2 483,88 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 680 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, tai, kad už ieškovę prievolę įvykdė kiti asmenys, neatleidžia atsakovės nuo pareigos šias išlaidas atlyginti (CK 6.50 straipsnis, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, nutraukti M. G. ir R. R. 2021-06-02 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. K1AK-5303, grąžinti M. G. 111 354,69 Eur vertės turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 481/732 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. R. 2 483,88 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 88 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei ir 680 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti M. G.

Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi viešojo registro tvarkytojui praneština apie šios civilinės bylos, kuri susijusi su nekilnojamųjų daiktų – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 481/732 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), – statusu, išnagrinėjimą.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.