- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-46-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08420-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jo išlaikymo, išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2013-07-02 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti nepilnametės šalių dukters M. R., gim. 2003-12-02, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo kas mėnesį išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt. Nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, tačiau gyvenant kartu gimė dukra. Po faktinio išsiskyrimo, šalys 2010 metų vasarą taikos sutartimi išsprendė dukters gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo ir kitus klausimus. Dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kadangi ieškovė buvo išvykusi į užsienį ir nebuvo aišku, ar pasiseks gauti darbą bei atrasti šeimai tinkamą gyvenamąją vietą. Su dukra ryšys nenutrūko, ieškovė dažnai skambindavo, atvykdavo jos atostogų metu, pasiimdavo mergaitę kartu su savimi į Norvegiją. Praėjus dvejiems metams, iš esmės pasikeitė jos gyvenimo sąlygos ir uždarbis, todėl yra pagrindas pakeisti dukters gyvenamąją vietą. Dukra labai nori vykti pas ją, tačiau atsakovas gera valia nesutinka išleisti dukters. Ieškovė gyvena neregistruotoje santuokoje su Ž. T., kuris yra jai ir jos (iš pirmos santuokos) dukrai Kotrynai suteikęs geras gyvenimo sąlygas, visapusiškai rūpinasi visa šeima, taip pat savo biologine dukra, gyvenančia su savo motina Norvegijoje. Ieškovė dukrai gali sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas nei atsakovas. Dukrai esant pas atsakovą, ieškovė prie jos išlaikymo prisidėdavo daug didesne suma, negu prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su dukra gyvena nuo 2004 metų, o ieškovė, susiradusi kitą vyrą, palikusi abi dukras (savo dukrą Kotryną iš pirmosios santuokos – savo pirmam vyrui, o atsakovui –Mortą) išvyko į Norvegiją, todėl atsakovas nuo 2010-01-26 dukra rūpinasi vienas. Paaiškėjus, kad ieškovė nesiruošia grįžti į Lietuvą, atsakovas kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos įteisinimo. 2010-08-27 teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią dukros gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Ieškovė prie dukters išlaikymo prisideda minimaliai, t. y. sumoka už dukters maitinimą mokykloje (100 Lt), nuperka vieną–kitą daiktą bei išlaiko ją du mėnesius vasaros atostogų Norvegijoje metu. Ieškovės šeiminės padėties negalima laikyti stabilia, ji be dalies buto Lietuvoje, už kurį turi didelių įsiskolinimų, savo gyvenamojo ploto užsienyje neturi, dirba pamainomis, todėl negalėtų skirti dukrai pakankamai dėmesio. Netikslinga yra keisti nusistovėjusią, dukrai įprastą gyvenamosios, mokslo bei jos ugdymo vietas. Ieškovė neįrodė, kad po ankstesnio teismo sprendimo situacija iš esmės pasikeitė.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pažymėjo, jog atsakovas nuo pat šeimos iširimo puikiai rūpinasi savo dukterimi. Nepilnametė šalių dukra išreiškė norą būti su abiem tėvais, tai įrodo, kad yra labai geras ryšys su jais. Institucijos nuomone, ieškovė nepagrindė ir neįrodė, dėl ko reikėtų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, o nustačius vaikui gyventi su ja, kas labiau atitiktų nepilnametės interesus. Ieškovė neįrodė, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, tapo nesaugi, netinkama ir ją reikia keisti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas dukra rūpinasi gerai, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovas, vykdydamas šalių taikos sutarties su ieškove sąlygas, duoda notarinius sutikimus dukrai vykti pas mamą į užsienį. Šalių dukra Morta apsilankymo šeimoje metu Vaiko teisių skyriaus atstovei pareiškė savo pageidavimus gyventi ir su tėčiu, ir su mama. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog jos dabartinis gyvenimo draugas turi butą ir gali priimti gyventi dar vieną ieškovės vaiką. Tačiau neaišku, ar šalių dukrai gyvenant pastoviai (ne atostogaujant) su juo, ji jausis saugi. Byloje esanti atsakovo ir ieškovės sugyventinio konflikto medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sugyventinio Ž. T. veiksmai ir požiūris į nepilnametį vaiką buvo abejingas, ginantis tik suaugusio žmogaus - ieškovės - interesus bei jo paties užgautą savimeilę. Tokiais veiksmais (suduodamas vaiko tėvui matant nepilnamečiam vaikui) šalių dukrai sukėlė moralinį skausmą, nepasitikėjimą ir baimę. Dėl to mergaitei buvo suteikta psichologo pagalba. Be to, ieškovės abejingas požiūris į įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, kuriame gyvena ir jos nepilnametė duktė, nenoras spręsti su banku iškylančių klausimų leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, siekdama pabloginti atsakovo gyvenimo sąlygas, jas blogina ir dukrai. Tuo tarpu matyti, kad atsakovas stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir dukters gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos auklėjimu, išmokslinimu, ugdymu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad jis gali ir nori skirti visą savo laiką dukters priežiūrai, auklėjimui ir mokymui. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad be pašalinių pagalbos, vienai ieškovei, gyvenant svečioje šalyje, pasirūpinti dviem vaikais taptų sudėtinga. Teismas pažymėjo, kad pakartotinis ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendimas galimas tik iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms taip, kad sudarytų naują reikalavimo pagrindą, taip pat, jei asmuo, kuriam patikėtas vaikas, jį atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, jog nenurungė ankstesnėje civilinėje byloje Nr. N2-4391-618/2010 nustatytų ir vaiko tėvų susitartų faktinių aplinkybių bei sąlygų, kad nepilnamečio jautraus vaiko interesai būtų geriau tenkinami kitoje šalyje, vaikui neįprastoje aplinkoje pas motiną, o ne pas tėvą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnametei būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti ir kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, konstatavo, jog nėra tikslinga šalių dukters Mortos gyvenamąją vietą ateinančiais mokslo metais keisti, nes nustatyta, kad geriau dabartiniu metu jos poreikiai bus patenkinami gyvenant Lietuvoje su tėvu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – jos ieškinį tenkinti. Nurodo, kad per pastaruosius dvejus metus nuo taikos sutarties sudarymo pasikeitė ieškovės gyvenimo sąlygos ir galimybės užtikrinti dukrai tinkamas materialines sąlygas, taip pat pačios dukters norai. Ieškovė su dukra praleidžia apie 4–5 mėnesius per metus, nuolat bendrauja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismo teiginys, jog atsakovas nekliudo ieškovei bendrauti su dukra, neatitinka tikrovės ir yra grįstas vien atsakovo paaiškinimais. Teismo sprendime yra klaidingai nurodomos ieškovės pajamos bei užimtumas. Ieškovė yra pasiruošusi dukters nuolatiniam gyvenimui Norvegijoje ir didesniam laiko skyrimui jai. Teismas nutyli, kad atsakovas taip pat būna komandiruotėse ir tuo laiku dukra rūpinasi kiti žmonės. Teismo teiginiai, kad ieškovė nesirūpina buto Lietuvoje reikalais, visiškai nesusiję su šia byla. Atsakovas paskolos bankui taip pat nemoka, todėl paskolą laikinai dengia draudimo bendrovė, o butas 2014 m. bus pardavinėjamas iš varžytynių, todėl atsakovas bus priverstas keisti gyvenamąją vietą. Teismo išvada, jog atsakovas buvo mušamas dukters akivaizdoje, yra nepagrįsta. Konfliktą išprovokavo pats atsakovas, įvyko susistumdymas. Be to, teismas nutylėjo, kad pats atsakovas yra linkęs į smurtą – 2010-01-01 būdamas neblaivus abiejų dukrų akivaizdoje jis sumušė ieškovę. Šalių dukra yra aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškusi norą gyventi su ieškove, tačiau teismas vaiko norą ignoravo ir dėl jo nepasisakė. Ieškovė su dukra sutarė, jog sutiktų, kad dukros gyvenamoji vieta su ieškove būtų nustatyta nuo 2014-09-01, nes dukra turės pereiti į kitą mokyklą, kadangi pradinė bus baigta. Teismo sprendime iš esmės pripažįstama, kad ieškovė sugebės užtikrinti dukrai tinkamas materialines ir buities sąlygas, tačiau sprendimas motyvuojamas antraeiliais dalykais.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šalių dukra pas ieškovę praleisdavo tik vasaros ir žiemos atostogas, o ne 4–5 mėn. Be to, ji prieštarauja pati sau nurodydama tokį didelį bendravimo terminą ir kartu teigdama, kad atsakovas jai trukdo su dukra bendrauti. Ieškovė Norvegijoje savo nekilnojamojo turto neturi ir moka sugyventiniui už butą. Ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų bankui, atsakovas nepajėgė vykdyti jų vienas, kadangi įmokas bankas užskaitydavo kaip abiejų šalių mokėjimus, todėl būsto paskolos mokėjimą perėmė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Atsakovas ir toliau vykdo savo kreditinius įsipareigojimus, teismas jam iš ieškovės priteisė 16 716,41 Lt skolą ir palūkanas, tačiau ieškovė ne tik nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet ir ignoravo banko bei draudiko raginimus spręsti prisiimtų kreditinių įsipareigojimų klausimą. Taip ieškovė faktiškai kenkia ir savo nepilnametės dukros interesams. Ieškovės gyvenimo sąlygos Norvegijoje išimtinai priklauso nuo jos sugyventinio, tai teismas pagrįstai pažymėjo. Apeliantė teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliantė nepagrįstai sureikšmina dukros teismo posėdžio metu išsakytą norą gyventi su ieškove, kai dukra taip pat papasakojo, jog prieš teismo posėdį, kuriame vyko vaiko apklausa, ieškovė pasiėmusi dukrą pažadėjo jai nupirkti naują kompiuterį. Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2012-12-27 akte nustatyta, jog dukra nori gyventi su tėčiu ir su mama. Vykdydama teismo įpareigojimą, Vaiko teisių apsaugos tarnyba pakartotinai apsilankė šeimoje ir pateikė 2013-04-16 aktą, kuriame užfiksavo dukros paaiškinimą apie tai, kad ji matė mamos sugyventinio Ž. T. konfliktą su atsakovu, patvirtino, jog matė, kaip Ž. T. trenkė atsakovui į veidą, prašė, kad nemuštų atsakovo, nurodė mananti, jog bijotų viena pasilikti su Ž. T. Institucija pateikė išvadą, kad vaikas negali gyventi nesaugioje aplinkoje, kurioje gyvena smurtautojas. Teismas įvertino visas nepilnamečio vaiko interesams galinčias daryti įtaką aplinkybes. Apeliantės nurodytą 2010-01-01 konfliktą išprovokavo ji pati, grįžusi neblaivi namo po Naujųjų metų šventimo su draugais, kai atsakovas su savo dukra Morta ir ieškovės dukra Kotryna buvo namie. Šis konfliktas nesutrukdė ieškovei palikti šešerių metų dukrą atsakovui ir išvykti gyventi į Norvegiją 2010 metais, todėl jis šiuo metu neaktualus. Be to, ieškovė privataus kaltinimo skundą dėl atsakovo veiksmų pateikė tik po to, kai atsakovas tokį skundą pateikė dėl jos sugyventinio smurtinių veiksmų 2013-02-17. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji dirba viršvalandžius, taip pat ir nakties metu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, kurio iš tėvų šeimos aplinkos bei materialinės sąlygos tinkamesnės 2003 m. gimusiai šalių dukrai augti, su kuriuo iš jų gyvendama šalių dukra bus geriau prižiūrėta, kuris iš tėvų turi realias galimybes vaiko dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti. Šioje byloje įrodyta, kad šalys dėl vaiko gyvenamosios vietos buvo susitarusios 2010-08-27 taikiai ir dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu ( t.1, b.l.12). Ieškovė kreipdamasi 2012-07-13 į teismą nurodė iš esmės 2 naujas aplinkybes, kodėl ankstesnis taikus susitarimas turėtų būti pakeistas – vaiko noras ir ieškovės turimas nuolatinis darbas bei pajamos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrįstai atsižvelgė į esminę vaiko interesus užtikrinančią aplinkybę – vaiko gyvenamosios ir mokymosi aplinkos stabilumą bei ramybę, įvertinus vaiko reakciją į konfliktus, nes vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Byloje nustatyta, kad mergaitė yra jautri ( t.1, b.l.172), byloje įrodyta suaugusiųjų konfliktinė situacija vaiko akivaizdoje akivaizdžiai ją paveikė, todėl jai reikia atidesnės priežiūros, vaiko gyvenamosios vietos, kur jis gyveno nuo pat gimimo, pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai, taip pat pagrįstai buvo įvertinta, kokiomis aplinkybėmis vaikui tektų gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškove (ji gyvena užsienyje, neturi savo gyvenamojo būsto). Be to, teismas teisingai pagal bylos įrodymus įvertino esminę šios bylos aplinkybę - aplinką, kurioje mergaitei tektų gyventi pakeitus jos gyvenamąją vietą. Byloje įrodytas ieškovės sugyventinio ūmus, konfliktiškas būdas (t.1, b.l.145-154, t.2, b.l.5-16), įrodymų dėl atsakovo sugyventinės tokio būdo byloje nėra, todėl bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovo sukurta gyvenamoji aplinka mergaitei yra ramesnė. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus šeimos apsilankymo akte taip pat siūloma mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakovu (t.1, b.l.167, t.2, b.l.44). Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismų nustatytos aplinkybės: ieškovės išvykimas 2010 m. į užsienį, kai vaiką augino ir prižiūrėjo atsakovas, atsakovo buitinės gyvenimo sąlygos ir jo, kaip tėvo, tinkamas pareigų atlikimas, tiek materialiai išlaikant mergaitę, tiek ją auklėjant ir visokeriopai ugdant, ieškovės materialių gyvenimo sąlygų neapibrėžtumas, jos sugyventinio paminėtos ir byloje įrodytos savybės buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad mergaitės interesams neprieštarautų įprastos jos gyvenamosios vietos nepakeitimas. Byloje įvertintina esminė aplinkybė, leidžianti paneigti apeliacinio skundo motyvus dėl atsakovo polinkio į smurtą 2010 metais, dėl jo netinkamo gyvenimo būdo yra ta, jog ieškovė 2010 m. rugpjūčio mėnesį pati sutiko, jog mažametė mergaitė nuolat gyventų su atsakovu, todėl jos įrodinėjamas atsakovo smurtas neturėjo įtakos mergaitės gyvenamosios vietos nustatymui su atsakovu. Byloje įrodyta, jog atsakovas tinkamai organizavo vaiko pradinį išsilavinimą, neapsiriboja tik bendrojo lavinimo mokyklos lankymu, bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad mergaitė yra ypatingai ugdoma muzikos mokykloje ir jos pasiekimai bendrojo lavinimo mokykloje yra aukšto lygio (t.1, b.l.112-118). Be to, mergaitės paaiškinimu įrodyta, jog ji nuolat bendrauja su ieškove, praleidžia atostogas su mama ir ją myli, nori gyventi ir su ja (t.1, b.l.118, t.1, b.l.132), todėl paneigtas ieškovės motyvas, jog atsakovas netinkamai vykdo tėvo pareigą ir ieškovei trukdoma bendrauti su vaiku. Apeliantės motyvas, jog šioje byloje būtina atsižvelgti į mergaitės norą, pareikštą teisme, gyventi su ja (t.1, b.l. 132), nėra pagrindas pakeisti jos gyvenamąją vietą. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., asmens suteikiamas materialines sąlygas, vertybes ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Tačiau šios bylos kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai neatsižvelgė į vaiko norą gyventi su mama, nes iš vaiko paaiškinimo darytina išvada, jog jis iš dalies nulemtas įspūdžiais iš pramogų, atostogų įspūdžių Norvegijoje (t.1, b.l.132). Visų pirma šios bylos nagrinėjimo dalykas yra vaiko šalių nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimas, akivaizdu, kad mergaitė teisme buvo apklausta, kai jai nebuvo suėję 10 metų, todėl ji visa apimtimi negali įvertinti iš esmės jos būsimų gyvenimo sąlygų pasikeitimo ir saugumo, ramybės, kurią suteikia vaikui ne tik biologiniai tėvai, bet ir asmenys gyvenantys kartu su jais. Pakeitus jos gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove mergaitės gyvenimo ir mokymosi sąlygos pasikeis iš esmės, nes ji išvyks gyventi į Norvegiją, kur privalės iš esmės pakeisti mokymosi sąlygas ir savo aplinką. Byloje nėra įrodymų, jog mergaitė palaipsniui yra integruojama į kitos valstybės visuomenę, ji lankosi Norvegijoje tik atostogų metu, ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie suplanuotą mergaitės konkrečią būsimą aplinką ir įrodymų, jog mergaitė palaipsniui integruojama į ją. Nesant įrodymų dėl mergaitės sėkmingai pradėto integracijos proceso kitoje valstybėje išlaikant tą patį jos lavinimo lygį teismas turi teisę neatsižvelgti į mergaitės norą. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendimą dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo priėmė remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), įvertinęs ginčo šalių galimybes auklėti vaiką ir tęsti jo konkretų ugdymo procesą bei materialiai jį išlaikyti, vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų ir tėvų sukurtos jam aplinkos, nes iš esmės kiekvienas iš tėvų turi savo šeimas. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Byloje nustatyta, kad šalių materialinė padėtis yra gera, t. y. pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat nustatyta, jog vaiko emocinę ir socialinę raidą šiuo metu gali geriau užtikrinti atsakovas.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Atsakovas prašo priteisti 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, ši suma mažintina ir atsakovui iš ieškovės priteistini 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.1 d., 3d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti M. R. iš L. V. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.