Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-06 · Administracinė byla Nr. I-1674-609/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
I-1674-609/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01123-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1674-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01123-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 37.2; 55.1; 55.1.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Ž. skundu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK), jam priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b.l. 3-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. jis buvo laikomas Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje (toliau – Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, Areštinės langai buvo iš stiklo blokelių, o vietoje orlaidės – geležies lapas su pragręžtomis skylėmis, todėl kamerose buvo tamsu ir drėgna, iš sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas. Teigia, jog išskalbti rūbai nedžiūdavo, nes trūko oro. Nurodo, jog kameroje tualetas buvo įrengtas prie įėjimo į kamerą, todėl gamtinius reikalus tekdavo atlikti matant pareigūnams, kurie stebėdavo per kameros duryse esantį langelį ir šaipydavosi. Akcentuoja, jog tinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, pareigūnų netinkamas elgesys tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Atsiliepimas

Tauragės AVPK atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) nurodyta, jog jis su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas Areštinės kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv.m., buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 3 d. kartu su trimis asmenimis, kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m.- nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d., kartu su dviem asmenimis, kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m.- nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d., kartu su vienu asmeniu. Pažymi, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sąlygos tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos atitiko 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) reikalavimus.

Nurodė, kad Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2014 m. lapkričio 17 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. birželio 17 d. ir patikrinimo aktuose konstatuota, kad santykinė oro drėgmė kamerose atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 yra įrengtos orlaidės. Konstatuota, jog kamerose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 8 dirbtinis apšvietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkte nustatyto dydžio, tačiau 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte pažymėta, kad tokia neatitiktis pašalinta, Areštinės languose įrengtos skaidraus stiklo, atsidarančios orlaidės. Pažymėta, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 kv.m..

Atsiliepime teigiama, kad Tauragės AVPK periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, o rasti neesminiai trūkumai nedelsiant pašalinami. Nurodyta, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimo jausmu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.

Byloje esantis Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 20) patvirtina, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. liepos 7 d.. Nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. vasario 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv.m., kartu su dar 3 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,84 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. – kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., kartu su dar 2 asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,75 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto), nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 7 d. – kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., kartu su dar 1 asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,85 kv.m. (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto).

Apibendrinant tai, kas nustatyta, matyti, jog pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas 23 paras, iš kurių 15 parų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko Taisyklių 80 punktu nustatyto laikomam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimo.

Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 37:2009.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2014 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-159 (b.l. 22-24) nurodyta, jog 2014 m. lapkričio 11 d. atlikus patikrinimą kameroje Nr. 3, buvo nustatyti HN 37:2009 6 ir 21 punktų pažeidimai, nes nebuvo rozečių, matėsi pliki laidai, langai iš neskaidraus stiklo, nedegė viena iš dviejų lempučių. Kitų HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Pažymėta, kad kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties 120 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazas, praustuvė, veidrodis, kas atitiko HN 37:2009 20 punkto reikalavimą. Nustatyta, kad veikia ištraukiamoji vėdinimo sistema, orlaides galima atidaryti, kas atitinka HN 37:2009 23 punkto reikalavimą, ant sienų ir lubų paviršių pelėsio nematyti, patalpa šildoma, todėl nedrėgna, tai atitinka HN 37:2009 48 punkto reikalavimus. Areštinės patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcijai naudojamas biocidas „Žaibas“. Pabrėžiama, kad pagal HN 37:2009 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo rūpinti švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nustatyta, kad kamerų valymui naudojami kibirai, šluotos, tualetų valymui naudojamas atskiras inventorius.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-34 (b.l. 25-28) nurodyta, jog 2015 m. kovo 25 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 3, 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 3, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 3 išlaužtos grindys (HN 37:2009 27 punkto reikalavimų neatitikimas). Pažymėta, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje, minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje (HN 37:2009 58 punktas). Pagal 2013 m. birželio 14 d. sudarytą skalbimo paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą matyti, kad patalynė išskalbta, tačiau minkšto inventoriaus (čiužinių, pagalvių, antklodžių) cheminis valymas sąskaitoje nepažymėtas. 2015-02-23 PVM sąskaitoje-faktūroje pažymėta- patalynės skalbimas ir čiužinių dezinfekavimas. Pabrėžiama, kad turi būti tiksliai nurodyta, kiek patalynės skalbta ir čiužinių, kuriems atliktas cheminis valymas, kiekis.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. AK-54 (b.l. 32-35) nurodyta, jog atlikus patikrinimus kamerose Nr. 2, 3, 8 už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 21 d. nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai kamerose Nr. 2, 3, 8 neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis). Pažymėta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kamerose Nr. 2, 3, 8 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka NH 37:2009 24 punkto reikalavimus, minkštasis inventorius (čiužiniai), kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. AK-59 (b.l. 41-44) nurodyta, jog 2015 m. gegužės 12 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas ir neskaidraus stiklo langai neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimų, kameroje Nr. 8 ant sienų yra pelėsio, išdaužtas orlaidės stiklas (HN 37:2009 48 punkto neatitiktis) Nustatyta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kas atitinka HN 37:2009 20 punkto reikalavimus. Kameroje Nr. 2 oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas atitinka HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Nustatyta, kad pagal HN 37:2009 52 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pagal HN 37:2009 57 ir 58 punktus, minkštasis inventorius valomas cheminėje valykloje, o policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinti švariais lovos skalbiniais ir minkštuoju inventoriumi. Pažymima, jog 2015 m. gegužės 4 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko kenkėjų stebėjimą ir nariuotakojų naikinimą.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. AK-74 (b.l. 50-52) nurodyta, jog 2015 m. birželio 10 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, 8 nustatyta, kad dirbtinis apšvietimas neatitinka HN 37:2009 21 punkto reikalavimo, o kameroje Nr. 3 šis pažeidimas pašalintas, nors langai į skaidraus stiklo nepakeisti. Nustatyta, jog kameroje Nr. 8 langai nesandarūs, ant sienų paviršių matosi pelėsis, o tai neatitinka HN 37:2009 48 punkto reikalavimo. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 išlaužtos grindys sutaisytos (HN 37:2009 27 punkto pažeidimas pašalintas).

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 24 d. patikrinimo akte Nr. AK-100 (b.l. 56-58) nurodyta, jog 2015 m. liepos 16 d. atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, 3, 8 nustatyta, jog langai į skaidraus stiklo nepakeisti (HN 37:2009 21 punkto neatitiktis), dirbtinės apšvietos neatitikimų nenustatyta. Pažymima, jog kameroje Nr. 8 HN 37:2009 48 punkto pažeidimas pašalintas – atlikti pelėsio naikinimo darbai.

Iš to, kas aukščiau nurodyta, matyti, jog atliktų patikrinimų metu buvo nustatyta tik dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų.

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kamerose, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.

Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.

Įvertinus aukščiau minėtų patikrinimų metu konstatuotus pažeidimus, esant nustatytai aplinkybei, kad 15 parų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta bei naudodamasis tualetu, dėl ko jis galėjo patirti nepatogumus, darytina išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus).

Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais.

Nors pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis ir buvo pažeista, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, jis nelaikytinas žymiu. Pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais, prilyginamais Konvencijos 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Tokie neatitikimai galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (žr. pvz. LVAT 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1506/2014).

Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog 15 parų pareiškėjas buvo laikomas kamerose, pažeidžiant Taisyklių 80 punkto reikalavimus, vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina 120 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui A. Ž..

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė