Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-627-252/2018

2018 m. spalio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Mainai.lt“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-525-400/2018 pagal ieškovės BUAB „Mainai.lt“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „Sleep Group.Lt“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliantės vertinimu, apylinkės teismas netinkamai apibrėžė ginčo esmę, kas lėmė netinkamą byloje esančių įrodymų vertinimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ginčas vyksta dėl atsiskaitymo pagal 2014 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini), o Kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) yra dokumentas, kuris gali patvirtinti arba nepatvirtinti pinigų gavimo faktą. Šiuo atveju, aktualus ne atsiskaitymas pagal Kasos pajamų orderį, o atsiskaitymas pagal pirkimo - pardavimo sutartį.

13. Kasos išlaidų orderis yra apskaitos dokumentas, kuris patvirtina, kad iš įmonės kasos buvo išimta tam tikra pinigų suma. Nagrinėjamoje situacijoje yra tik UAB „Mainai.lt“ vardu išrašytas Kasos pajamų orderis, o atsakovė pinigų išėmimo iš kasos pinigų išlaidų orderiu neįformino.

14. Apylinkės teismas dėl akivaizdžių 2014 m. vasario 13 d. Kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) trūkumų nepasisakė. Nors rašysenos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad UAB „Mainai.lt“ vadovo D. D. parašai ant oficialių prašymų institucijoms yra pasirašyti vieno ir to paties asmens, tačiau ekspertai nenustatė, kad ant kvito pasirašė UAB „Mainai.lt“ vadovas.

15. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Mainai.lt“ finansinėje apskaitoje apskaitytas pirmasis 2014 metų Kasos pajamų orderio kvitas Serijos (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas 2014 m. kovo 5 d. data, tuo tarpu atsakovo atstovė pateikė į bylą kvitą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau data yra 2014 m. vasario 13 d. Vasario mėnesį išrašytas kvitas buvo septintas, o kovo mėnesį – pirmas, be to, kvite yra neteisingai nurodytas atsakovo pavadinimas. Apeliantės vertinimu, byloje nepasisakyta ar datų, numerių, pavadinimų neatitikimai nėra reikšmingi vertinant esminio įrodymo (finansinės apskaitos dokumento) turinį ir jo leistinumą.

16. Nurodo, kad atsakovo į bylą pateiktas Kasos pajamų orderis nėra apskaitytas BUAB „Mainai.lt“ kasoje, nors byloje nustatyta, kad ginčo šalių buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati finansininkė I. V., kuri tą patį dokumentą būtų apskaičiusi abiejų įmonių finansinėje apskaitoje. Be to, jei tą orderį būtų išrašęs ir pasirašęs įmonės vadovas, tai bent jau numeracija, datos atitiktų finansinėje apskaitoje esantį eiliškumą.

17. Mano, kad atsakovės finansinės apskaitos dokumentų vertinimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo PVM sąskaita-faktūra ir Kasos pajamų orderis atsakovės finansinėje apskaitoje buvo apskaityti laikantis nustatytos tvarkos. Priešingai, buhalterė pripažino, kad finansinė apskaita nebuvo vedama tvarkingai, dokumentai nebuvo pristatomi reguliariai. Vien tai, kad PVM sąskaitos - faktūros ir Kasos pajamų orderis įtraukti į atsakovės apskaitą dar nereiškia, kad atsakovės vadovė O. K. sumokėjo pinigus ieškovei.

18. Teismo išvados, kad apeliantė buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti už prekes, nereiškia, kad tai buvo padaryta. 2014 m. vasario 13 d. joks kasos išlaidų orderis, kuris patvirtintų pinigų išmokėjimą iš UAB „SleepGroup.lt“ kasos, nebuvo nei išrašytas, nei apskaitytas. Atsakovė iš kasos šių pinigų nemokėjo ir tai patvirtina Kasos knyga. Pirmosios instancijos teismo nurodytas išmokėjimas atsakovo vadovei (9 566,88 Lt) įvyko 2014 m. kovo 31 d., t.y. pusantro mėnesio po neva apmokėtos sąskaitos. Byloje pateikti dokumentai taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad O. K. už prekes atsiskaitė asmeninėmis lėšomis. Tokie atsiskaitymai fiksuojami įmonės Avanso apyskaitoje. Per avanso apyskaitą išmokėtų UAB „SleepGroup.lt“ išlaidų (46 203,37 Lt) 56 % (25 950 Lt) sudaro pačiai O. K. sumokėti pinigai. O. K. išmokėjus 25 950 Lt buvo fiksuota, kad įmonė jai dar skolinga 3 891,41 Lt. Per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki kovo 25 d. dar fiksuotos 16 855,27 Lt išlaidos, O. K. iš įmonės Kasos 2014 m. kovo 31 d. buvo išmokėta tik 9 566,88 Lt.

19. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės finansinės apskaitos dokumentai taip pat nepatvirtina atsiskaitymo fakto. Atsiskaityti skirta pinigų suma nebuvo išmokėta iš kasos (nors juridiniai asmenys turi kruopščiai fiksuoti visas finansines operacijas), apskaitoje fiksuotos išlaidos žymiai viršijo pinigų sumas, kuriomis buvo disponuojama, vėliau (2014 m. kovo 31 d.) išmokėta suma (9 566,88 Lt) buvo žymiai mažesnė už neva ieškovei sumokėtą (14 338,50 Lt, 2014 m. vasario 13 d.), ji įvardinta kaip avansas, skirtas būsimoms išlaidoms. Teismas negali remtis kasoje fiksuotu pinigų likučiu ir nesant užfiksuotam pinigų išmokėjimui iš kasos daryti išvadą, kad pinigai buvo sumokėti. Byloje nėra nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų, kad pinigai pagal PVM sąskaitą - faktūrą buvo sumokėti.

21. Sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis. Nurodo, kad 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) esantys įrašai dėl datos ir numeracijos, mokėtojo pavadinimo, ūkinės operacijos turinio, priimtos pinigų sumos yra padaryti ieškovės. Atsakovės atstovė tik perdavė ieškovės atstovui 14 338,50 Lt sumą ir pasirašė ant iš anksto parengto dokumento. Dėl kokių priežasčių kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini) nėra apskaitytas ieškovės buhalterijoje bei kodėl orderiui yra suteiktas (duomenys neskelbtini) numeris, atsakovė negali nurodyti. Taip pat atsakovė neturėjo pareigos tikrinti, ar ieškovės buvęs direktorius perdavė gautus grynuosius pinigus bendrovei ar, galimai, juos pasisavino.

22. Atkreipia dėmesį, kad analizuojant ieškovės pateiktą UAB „Mainai.lt“ kasos išrašą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., matoma tendencija, kad registruojant ūkines operacijas kasos knygoje ieškovė niekada nesilaikė dokumentų numeracijos eiliškumo.

23. Priešingai, nei teigia ieškovė, teismo ekspertai, atlikę rašysenos (parašo) ekspertizę, nenustatė, kad 2014 m. vasario 13 d. Kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) grafoje pinigai priimti iš O. K., pasirašė ne ieškovės direktorius trečiasis asmuo D. D., o kitas asmuo. Tokiu būdu ekspertizės išvados nepaneigė fakto dėl atsakovo tinkamo atsiskaitymo su ieškovu už įsigytas prekes.

24. Buhalterė I. V. nebuvo šalių darbuotoja, nes šalims buhalterinės apskaitos paslaugas teikė UAB „Tavo garantas“. Buhalterė neturėjo pareigos gretinti dviejų įmonių apskaitos duomenų.

25. Sutinka, su teismo vertinimu, kad iš atsakovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog ginčo pirminiai apskaitos dokumentai įstatymo nustatyta tvarka buvo įtraukti į visus atsakovės apskaitos registrus, o atsakovės kasoje buvo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes.

26. Ieškovė neteisingai traktuoja atsakovės avansinės apyskaitos duomenis, nes O. K. ne išmokėdavo iš bendrovės kasos gautus pinigus sau, bet atvirkščiai iš savo asmeninės banko sąskaitos įnešdavo atitinkamas sumas į bendrovės banko sąskaitą, ką patvirtina pateikti banko išrašai. Tokiu būdu per nagrinėjamą laikotarpį O. K. iš savo asmeninių lėšų 25 950 Lt sumai papildė UAB „Sleep Group.Lt“ banko sąskaitą, kas patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog bendrovėje buvo susiklosčiusi praktika, kai vadovė pagal juridinio asmens sandorius atsiskaitydavo asmeninėmis lėšomis, o tik vėliau iš kasos jai buvo išmokama reikalinga pinigų suma.

27. O. K. 2014 m. kovo 31 d. iš bendrovės kasos buvo išmokėta tik dalis jos realiai patirtų išlaidų, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad atsiskaitymas su ieškovu pagal pirkimo - pardavimo sandorį nebuvo įvykęs, nes bendrovės vadovo patirtų išlaidų kompensavimo procesas yra dinamiškas ir nuolat vykstantis. Avanso apyskaita nėra privalomas buhalterinės apskaitos dokumentas, joje esantys duomenys generuojami ir traukiami iš kitų privalomų finansinės apskaitos registrų. Buhalterė I. V. teismo posėdyje paaiškino, kad, kad programoje avansinės apyskaitos gali būti sugeneruotos už bet kurį laikotarpį, kuris būtų nustatytas, o teismui pateiktos avansinės apyskaitos yra sudarytos už du ginčui aktualius laikotarpius, tačiau jose užfiksuoti duomenys galėjo būti išskaidyti ir į trumpesnius laikotarpius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai, kad avansinėse apyskaitose nurodyti laikotarpiai ir jų numeracija leidžia abejoti šių dokumentų tikrumu, yra nepagrįsti.

28. Teigia, kad pagrindiniai dokumentai, atspindintys atsakingo asmens gautų/išleistų lėšų judėjimą, yra apyvartos žiniaraštis ir pajamų - išlaidų žurnalas, kurių duomenis analizavo pirmosios instancijos teismas. Pabrėžia, kad atsakovo atstovė atsiskaitė su ieškovu iš savo asmeninių lėšų, todėl atsakovės kasos knygoje negalėjo būti užfiksuotas joks pinigų išmokėjimas atsakovės atstovei 2014 m. vasario 13 d., nes O. K. patirtos išlaidos buvo kompensuotos vėlesniais laikotarpiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė UAB „Sleep Group.Lt“ yra įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su BUAB „Mainai.lt“ už 50 LED girliandų įsigijimą pagal 2014 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 4152,72 Eur (14 338,50 Lt) sumai.

31. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai pasisakė, kad byloje kilo ginčas dėl 14338,50 (4 125,72 Eur) pagal 2018 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderį Serija (duomenys neskelbtini) priteisimo, tačiau skirtingai nei teigia apeliantė, teismo sprendime dėstomas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir išvados, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai apibrėžė ginčo ribas, t.y. sprendė ar atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal 2018 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), o tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) yra vienas tokį atsiskaitymą patvirtinančių įrodymų.

32. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-35/2011, 3K-3-281/2015, Nr. 3K-3-465-686/2016).

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, poziciją išsakytą teismo posėdžiuose (CPK 185 straipsnis), neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, neatsižvelgimą į reikšmingas kilusiam ginčui aplinkybes, išsakytas abejones dėl kitos ginčo šalies pateiktų įrodymų pagrįstumo ir leistinumo. Kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo atsakovės pateikto pagrindinio dokumento, patvirtinančio atsiskaitymo faktą pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 13 d. Kasos pajamų orderio kvito Serija (duomenys neskelbtini).

34. Atsakovė atsikirsdama į ieškinio reikalavimus be kitų dokumentų pateikė ir UAB „Mainai.lt“ Kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad iš UAB „Sleep group.lt“, atstovaujamos O. K. priimta ginčo suma už prekes. Kvitą pasirašė D. D., t.y. tuometinis UAB „Mainai.lt“ direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį (4 punktas).

35. Atmestinas apeliantės argumentas, kad apylinkės teismas nevertino kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių reikšmės. Apylinkės teismas analizavo ginčui aktualų pinigų priėmimo ir išmokėjimo, kasos dokumentų įforminimo, teisinį reglamentavimą, todėl spręsti, kad dėl šių dokumentų reikšmės pasisakyta nepakankamai išsamiai nėra teisinio pagrindo.

36. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakydamas dėl Kasos pajamų orderio kvito Serija (duomenys neskelbtini), neteisingai nurodė šio dokumento pavadinimą, įvardydamas jį kaip kasos išlaidų orderio kvitą, nors toks dokumentas į bylą nėra pateiktas, tačiau iš apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo akivaizdu, kad šiuo atveju pasisakoma būtent dėl 2014 m. vasario 13 d. Kasos pajamų orderio kvito Serija (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę tikslina.

37. Ieškovė pabrėžia, kad aptariamas Kasos pajamų orderio kvitas yra su akivaizdžiais trūkumais, todėl negalima daryti išvados, kad pagal šį dokumentą UAB „Mainai.lt“ vadovas D. D. į įmonės kasą gavo 14 338,50 Lt. Atsakovė, kaip prekių pirkimo – pardavimo sandorio šalis turėjo pareigą atsiskaityti už prekes PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą. Šių pinigų įnešimas į ieškovės kasą buvo pinigus priėmusio direktoriaus pareiga, todėl virš aptarta apeliacinio skundo argumentacija yra nepagrįsta.

38. Apeliantės vertinimu, byloje nėra duomenų, kad Kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini) pasirašė ieškovės direktorius D. D., kas iš esmės patvirtintų pinigų iš atsakovės pagal šį dokumentą gavimo faktą. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai atlikę rašysenos ekspertizę tikslu nustatyti ar ginčijamame 2014 m. vasario 13 d. Kasos pajamų orderio kvite Serija (duomenys neskelbtini) pasirašė ieškovės direktorius D. D., konstatavo, kad nustatyti ar UAB „Mainai.lt“ 2014 m. vasario 13 d. kasos pajamų orderio kvito serija (duomenys neskelbtini) eilutėje „Kasininkas“ D. D. vardu pasirašė tas pats asmuo, kuris D. D. vardu pasirašė šios bendrovės 2014 m. sausio 31 d. įgaliojimo atstovauti santykiuose su Valstybinio socialinio d raudimo fondo valdybos administravimo įstaigomis 12 skiltyje ir 2014 m. vasario 4 d. rašto Nr. 1 dėl teisės naudotis elektroninėmis draudėjų aptarnavimo sistemos draudėjų portalo draudėjo sritimi administratoriaus teisėmis sutiekimo eilutėje „Direktorius“ negalima, nes nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Taip pat padarė išvadą, kad nustatyti, ar aptariamame kvite eilutėje „Kasininkas“ D. D. vardu ir eilutėje „Priimta iš O. K.“ vardu pasirašė vienas asmuo, negalima dėl tos pačios priežasties.

39. Tai, kad rašysenos ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, jog tiriamuosius pavyzdžius - UAB „Mainai.lt“ valstybės institucijoms pateiktus vadovo vardu pasirašytus dokumentus, pasirašė vienas ir tas pats asmuo, skirtingai nei interpretuoja apeliantė, nepatvirtina, kad Kasos pajamų orderio kvito D. D. nepasirašė. Aplinkybė, kad asmens parašas, esantis kituose dokumentuose galimai yra tinkamas identifikavimui, ginčo klausimui, jokios reikšmės neturi ir nepaneigia kasos pajamų orderio kvito, kaip įrodymo leistinumo ir pagrįstumo. Juolab, kad ieškovės - bankrutavusios bendrovės direktorius D. D. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, kurio dalyvavimą 2017-07-10 nutartimi būtinu pripažino apylinkės teismas, nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis aktyviai dalyvauti procese. Ieškovė taip pat nedėjo pastangų, kad tretysis asmuo dalyvautų procese ir paneigtų ar patvirtintų pateiktą atsakovės įrodymą.

40. Apeliantės teiginiai, kad ekspertams nenustačius, jog pinigų gavimo faktą patvirtino D. D., turėtų būti vertinamos kitos esminės aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų tą faktą, kad atsakovės vadovė perdavė ar neperdavė pinigus ieškovės vadovui D. D., vertintini kaip niekuo neparemti kritiniai pastebėjimai. Ekspertai atliko rašysenos ekspertizę, o pinigų perdavimo fakto jie vertinti neturėjo jokio pagrindo ir to neatliko. Teismas išvadas dėl atsakovės atsiskaitymo pagal aptariamą PVM sąskaitą – faktūrą pagrindė ne vien Kasos pajamų orderio kvitu, o ir kitais įrodymais – atsakovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas faktines aplinkybes susijusias su pinigų perdavimu – priėmimu vertino abiejų ginčo šalių pateiktų įrodymų kontekste.

41. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Atsakovės atstovė šį kvitą, kurį nurodė gavusi iš D. D. po atsiskaitymo grynais pinigais už prekes, pateikė teismui. Kasos pajamų orderio kvitą, įskaitant ieškovės akcentuojamus datos, numeracijos, mokėtojo pavadinimo įrašus, turi pildyti pinigus priėmęs asmuo ir gautus pinigus įnešti į įmonės kasą. Tai, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje tokia ūkinė operacija neatsispindi ir pats dokumentas nėra apskaitytas, kai atsakovė prekių gavimo ir atsiskaitymo už jas, operaciją yra apskaičiusi, negali būti vertinamas kaip neabejotinas aplinkybė dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove. Šio dokumento suklastojimo faktas nėra nustatytas, todėl spręsti, kad įrašai padaryti ne ieškovės interesus atstovavusio asmens, o atsakovė pateikė suklastotą kvitą, pagrindo nėra.

42. Šiuo atveju, reikšminga ir tai, kad apylinkės teismas, esant ieškovės abejonėms dėl 2014 m. vasario 13 d. Kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) autentiškumo, visiškai pagrįstai analizavo atsakovės į bylą pateiktus finansinės apskaitos dokumentus, nes ir jų pagrindu galima spręsti ar tarp ieškovės ir atsakovės įvyko atsiskaitymo faktas. Atsižvelgiant į tai ieškovės argumentai, kad atsakovės finansinės apskaitos dokumentų vertinimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, yra nepagrįstas.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu atsakovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimu ir šiuo klausimu nesikartoja bei pripažįsta, kad spręsti ar ginčui aktualūs įrašai atsakovės apskaitos registruose padaryti vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatomis - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, nėra būtina pasitelkti specialistus, tirti buhalterinę programą ar skirti auditą. Juolab, kad nei viena iš ginčo šalių tokio prašymo neišreiškė, o šios ūkinės operacijos atsispindėjimą atsakovės buhalterinėje apskaitoje detaliai teismo posėdžio metu išaiškino tiek UAB „Mainai.lt“, tiek UAB „Sleep group.lt“ apskaitą tvarkiusi UAB „Tavo garantas“ darbuotoja – buhalterė I. V.. Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, kad ieškovės argumentai, kad jei Kasos pajamų orderio kvitas būtų išrašytas laiku ir jame būtų tikrasis D. D. parašas, tad abiejų įmonių buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė I. V. būtų tą patį dokumentą apskaičiusi abiejų įmonių finansinėje apskaitoje, yra nepagrįsti, todėl atmestini. I. V. buhalterinės apskaitos paslaugas teikė, kaip UAB „Tavo garantas“ darbuotoja. Apklausiama liudytoja ir nurodydama kokia buvo jos pareigų vykdymo tvarka, pažymėjo, kad ji į apskaitą įtraukdavo tik tuos dokumentus, kuriuos jai teikdavo atsakingi asmenys, šiuo atveju abiejų įmonių vadovai. Todėl akivaizdu, kad savarankiškai gretinti dviejų skirtingų klientų buhalterinius dokumentus ir juos, nesant konkrečios įmonės vadovo pavedimui, įtraukti į apskaitą, ji neturėjo nei pareigos, nei teisės.

44. Apeliantės argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų, kad pateikti į bylą UAB „Sleep group.lt“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovė apmokėjusi 2014 m. vasario 13 PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 14 338,50 Lt sumai (50 vnt. LED girliandų), Kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini) šią buhalterinę operaciją užregistravo avanso apyskaitoje. Ši pinigų apmokėjimo operacija yra užregistruota ir atsakovės skolos tiekėjams buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraštyje. Kaip pagrįstai pažymėjo teismas šiame dokumente buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) kredite užregistruota 14 338,50 Lt suma atitinka buhalterinės apskaitos programoje atsakovės vadovės, kaip materialiai atsakingo asmens buhalterinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išlaidų žurnale užregistruotą sumą. Be to, PVM sąskaita - faktūra užregistruota ir atsakovės sandėlio registre. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė ginčo sandorį ir prievolės atsiskaityti su ieškove įvykdymą pagrindė buhalterinės apskaitos duomenimis, kurių ieškovė nenuginčijo. Argumentai, kad pakankamai didelė suma nepatirtų išlaidų būtų įtraukiama į įmonės buhalteriją, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

45. Aplinkybę, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo finansiškai pajėgi atsiskaityti su ieškove patvirtina atsakovės Kasos knygos išrašo nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. duomenys, kad atsakovės atsiskaitymo su ieškove dieną kasoje buvo 30 633, 52 Lt. Ginčo tarp šalių, kad 2014 m. vasario 13 d. Kasos išlaidų orderio kvitas, kuris patvirtintų ginčo sumos išmokėjimą iš UAB „Sleep goup.lt“ kasos, nebuvo nei išrašytas, nei apskaitytas, nėra. Tačiau vertinti, kad vien tokio dokumento neegzistavimas leistų spręsti, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos yra pagrįstas, negalima. Atsakovė atsikirsdama į ieškinio reikalavimus nurodė, kad bendrovė su ieškove atsiskaitė jos direktorės ir vienintelės akcininkės O. K. asmeninėmis lėšomis ir tokia atsiskaitymo praktika įmonėje buvo įprasta. Byloje esantys atsakovės apskaitos dokumentai, lėšų judėjimas įmonės sąskaitoje tokį atsakovės nurodomą, kaip įprastą atsiskaitymo būdą su kitomis įmonėmis, patvirtina. Apeliantė taip pat pripažįsta, kad toks vadovo atsiskaitymo būdas yra leistinas, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo atveju taip ir buvo atsiskaityta, o sprendime nurodytos 2014 m. kovo 31 d. iš įmonės kasos O. K. išmokėtos 9 566,88 Lt sumos nepripažįsta, kaip dalinio minėto atsiskaitymo padengimo. Nagrinėjamu atveju, materialiai atsakingam asmeniui, kuris yra ir atsakovės direktorė ir akcininkė, dalies realiai patirtų išlaidų išmokėjimas, atsižvelgiant į atsakovės nurodytą atsiskaitymo būdą ir aptartų atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentų turinį, nepaneigia atsakovės atsiskaitymo su ieškovės vadovu pagal 2014 m. vasario 13 d. sąskaitą – faktūrą, jos asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad nepaneigta atsakovės argumentacija dėl atsikaitymo asmeninėmis lėšomis, apeliaciniame skunde analizuojamas O. K., kaip UAB „Sleep group.lt“ atskaitingo asmens pajamų ir išlaidų santykis, svarstymas kokia realiai suma, atsižvelgus į kitas įmonės vadovės išlaidas, turėjo būti sugrąžinta iš įmonės kasos, nepagrindžia argumentų, kad atsiskaitymas nebuvo įvykęs.

46. Ieškovė ieškinio reikalavimo dėl skolos nepagrindė, todėl darytina išvada, kad ieškinio neįrodė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti kitokių išvadų, nei teismas jau yra konstatavęs. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

47. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės BUAB „Mainai.lt“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš apeliantės (CPK 93 ir 98 straipsniai). Kadangi apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, jos bankroto procedūras vykdo bankroto administratorius, kuriuo prašymu yra patvirtintos administravimo išlaidos ir būtent jis sprendžia dėl ieškinių reiškimo, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti dengiamos iš skirtų administravimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš BUAB „Mainai lt“ bankroto administratoriui skirtų administravimo išlaidų 200 Eur(du šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Sleep Group lt“ naudai.