Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. T., jos atstovei advokatei Elenai Gylienei, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui Z. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui A. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, nurodytas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka vaiko interesus, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Paaiškino, kad ieškovės šeima nuo 2007 m. įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nesugebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos, lankosi socialiniai darbuotojai. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir suaugusiais pilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių su virtuve name, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovei ir ieškovės pilnametei dukrai. Namas be patogumų. Ieškovė registruota darbo biržoje, gaunas išmokas už nepilnamečius vaikus, socialinės pašalpos, gauna paramą maisto produktais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio J. A. tėvai yra A. A. ir R. T. (b. l. 6). R. T. augina penkis nepilnamečius vaikus, kurie registruoti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–8). Atsakovas A. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Ieškovė gauna išmoką vaikui ir socialinę pašalpą (b. l. 10). Ieškovė registruota darbo biržoje (b. l. 11). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 13). Ieškovės vardu registruota ½ pastatų ir kt. statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 18). Atsakovas gavo išmokas iš valstybės biudžeto lėšų (b. l. 58).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis vaikas gyvenama su motina. Šiuo metu nepilnamečio vaiko tėvas atlieka įkalinimo bausmę, todėl neturi realių galimybių rūpintis nepilnamečiu vaiku. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio J. A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. T.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Ieškinyje nurodyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos per metus sudaro 3720 EUR, t. y. per mėnesį sudarytų 310 Eur. Kartu su ieškiniu pateikta nepilnamečio vaiko poreikių skaičiuotė. Pagal šią skaičiuotę didžiausią sumą sudaro išlaidos maistui, aprangai, komunaliniams patarnavimams. Atsakovas atsiliepimu su pateikta skaičiuote nesutiko, apskritai prašė reikalavimą dėl išlaikymo atmesti, tačiau konkrečių dydžių neginčijo. Atsakovas motyvavo tu, kad neturi galimybių mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes tokio dydžio pajamų negauna. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. J. A., yra penkeri metai, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad 300 Eur suma vaikui per mėnesį šiuo metu yra pakankama šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (LR CK 3.192 str. 2 d.).

Teismas įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti tėvų turinę padėti ir pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovei priklauso nekilnojamojo turto dalis, įgyta paveldėjimo būdu (b. l. 15–16), tuo tarpu atsakovas neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Duomenų, kad ieškovė ar atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ar darbo galimybės būtų ribotos taip pat nėra pateikta. Ieškovė yra bedarbė, atsakovas atlieka įkalinimo bausmę. Ieškovė iš viso turi dešimt vaikų, kurių penki šiuo metu nepilnamečiai. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes laikytina pripažintina, kad abiejų nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl jie vienodai turėtų prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkino. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei. Išaiškintina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas atlieka įkalinimo bausmę pati savaime nepanaikina pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-04) iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185 straipsniai, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.). Išaiškintina, kad išlaikymo indeksavimas yra numatytas įstatymo, todėl jo netaikyti, ar pakeisti nėra numatyta tokios galimybės. Dėl šios priežasties atsiliepime išsakyta pozicija, kad išlaikymas galėtų būti indeksuojamas, tik esant indeksuojamai minimaliai mėnesinei algai nepagrįstas. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina R. T.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškinyje prašoma už 3 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui.

Pagal LR CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, atsakovas atlieka įkalinimo bausmę, atsiliepimu nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, tačiau duomenų, kad būtų prisidėjęs prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo per pastaruosius trejus metus, nėra pateikęs (LR CPK 178 str.).

Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas po 100 Eur, už pastaruosius 36 mėn., yra minimalus, atitinkantis vaiko amžių ir jo poreikius. Teismo vertinimu, atsakovas nors ir atlikdamas įkalinimo bausmę gali birbti įkalinimo įstaigoje ir tokiu būdu bent iš dalies prisidėti prie savo vaiko išlaikymo, tačiau to nedarė savo valia, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą.

Nustačius, kad atsakovas savo vaikui būtino išlaikymo neteikė, reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (2016-04-04), skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui (LR CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos.

LR CK 3.156 ir 3.159 str. įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (LR CK 3.190 str.), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Pagal LR CK 3.170 str. 4 d. nuostatas, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti laisvą bendravimo tvarką nepilnamečio vaiko ir atsakovo. Teismo posėdžio metu teismas nurodė, kad bendravimo tvarka turi būti konkreti, nes teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas. Ieškovė paaiškino, kad šiuo metu dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės bendrauti nepilnamečiui vaikui ir atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovui baigus atlikti įkalinimo bausmę ir išėjus į laisvę ji nedraus bendrauti sūnui ir tėvui. Atsakovas atsiliepime nurodo nenustatyti bendravimo tvarkos. Kadangi ginčo tarp šalių nėra dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. Išaiškintina, kad ateityje kilus šalims ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, galima kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Pagal 2015-12-03 Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4362-5100 ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. kompensuojama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal pateiktą pažymą ieškovei buvo suteiktos teisinės paslaugos už 147,65 Eur. Kadangi reikalavimas dėl bendravimo tvarkos buvo netenkintas, todėl teisinės išlaidos atlygintinos iš dalies, t. y. iš atsakovo priteistina valstybei 110,74 Eur (75 proc.).

Iš ieškovo priteistinas mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 41 Eur (LR CPK 1 d. 5 p.), išlaikymo –54 Eur (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d., ir išlaikymo įsiskolinimo –103 Eur (LR CPK 85 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p.), iš viso 203 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-04-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 110,74 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 203 Eur žyminio mokesčio (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.