Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašo teismo iškelti jai bankroto bylą, nustatyti pareiškėjai teisę naudotis 350,00 Eur dydžio suma kas mėnesį savo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Bankroto administratoriumi prašo paskirti Loretą Beržinskienę, patvirtinti 600,00 Eur įskaitant mokesčius lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti. Nurodo, kad nebegali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, yra nemoki. 2003 m. rugsėjo 23 d. su akcine bendrove (toliau – AB) SEB bankas sudarė kredito sutartį, kuri buvo keista 2009 m. kovo 31 d. Gautos piniginės lėšos panaudotos būsto remontui ir statybinių medžiagų įsigijimui. Kreditoriaus naudai pareiškėja įkeitė nekilnojamąjį turtą. 2007 m. spalio 23 d. pareiškėja sudarė kredito sutartį su AB DNB Nord banku, kuri 2010 m. lapkričio 5 d. pakeista (refinansavimu), pagal kurią bankas suteikė 140 755 Eur vartojimo kreditą su kintančia palūkanų norma. 2007m. kovo 7 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. sudarė su banku BAB „Snoras“ naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis. 2008 m. rugsėjo 2 d. tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir S. K. pasirašyta kortelės su kredito limitu sutartis. Visos skolintos lėšos buvo naudojamos gyvenimo gerinimui, dalis lėšų buvo perskolinta. Pareiškėja laikotarpiu, kuomet buvo sudarytos kreditavimo sutartys gavo pakankamai pajamų, todėl manė, kad sutartinius įsipareigojimus sugebės vykdyti laiku ir tinkamai. Šiuo metu pareiškėjos finansinė padėtis neleidžia jai tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų, nuosavybės teise jai priklauso tik butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 57500,00 Eur, bei parkingo patalpos (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) už 5130,00 Eur. S. K. negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, nes yra nemoki, o nemokumą sukėlė pasikeitusi ekonominė situacija, pakitusi darbo vieta, perkamosios galios ir pajamų sumažėjimas, infliacija, pasitikėjimas artimu giminaičiu, kuriam pareiškėja paskolino didelę pinigų sumą.

Pareiškėja S. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai, ją byloje atstovauja profesionalus teisininkas, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Gintaras Degimas pareiškimą palaikė, prašė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja yra nemoki, atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas. Pareiškėja pateikė teismui duomenis apie per trejus metus sudarytus sandorius, savo sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad pareiškėja veikia sąžiningai. Skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti prieš daugiau nei trejus metus, dar iki Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimo, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja sąmoningai nevykdė prisiimtų skolinių įsipareigojimų siekdama fizinio asmens bankroto. Pareiškėja jau antrą kartą kreipiasi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pirmą kartą teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą nurodęs, kad pareiškėja galimai buvo nesąžininga, nes nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išsiieškotų skolą iš savo skolininko brolio R. K.. Papildomai paaiškino, kad pareiškėją ir jos skolininką R. K. sieja artimas giminystės ryšys, taip pat teisminis bylinėjimasis pareikalautų papildomų piniginių lėšų, be to, jos žiniomis brolis tikrai neturi realių galimybių atiduoti skolą, nes pinigus skolino verslui, kuris žlugo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo iš R. K.. Sudarant kredito sutartį su AB DNB banku pareiškėjos brolis ir mama buvo laiduotojais. Šiuo metu kreditorius šią sutartį jau yra nutraukęs, turtas yra parduotas iš varžytinių, vyksta vykdymo procesas. Paskolos sutartis sudaryta su AB SEB banku dar galiojanti, prievoles vykdo pareiškėjos mama, nes mėnesinė įmoka yra nedidelė, pareiškėja pati sumoka komunalinius mokesčius, nes didžiąją laiko dalį gyvena nurodytame bute negyvena, nes dirba užsienyje.

2017 m. liepos 27 d. nutartimi teismas informavo pareiškėjos kreditorius AB SEB bankas, AB DNB bankas, UAB „SB lizingas“, UAB „Mokilizingas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei SIA B2Kapital, atstovaujamai UAB „Skolų rizikos sprendimai“, antstolius Aleksandrą Selezniovą, Brigitą Tamkevičienę bei Mariją Blauert bei nustatė terminą pateikti nuomones dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei kreditorių įtraukimo į procesą. Per teismo nurodytą terminą kreditoriai nuomonės dėl įtraukimo į fizinio asmens bankroto procesą suinteresuotais asmenimis, atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. K. ir suinteresuotas asmuo AB Vilniaus bankas (vėliau - AB SEB bankas) 2003 m. rugsėjo 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0450318040694/22, kuria pareiškėjai paskolinti 44000,00 Lt iki 2013 m. rugsėjo 22 d., o pareiškėja bankui įkeitė turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 14-15). AB SEB bankas su pareiškėja 2009 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. 1 pakeitė 2003 m. rugsėjo 23 d. kredito sutarties Nr. 0450318040694 sąlygas, t. y. pakeista valiuta ir kredito grąžinimo terminas (e. b. l. 17-18). 2010 m. lapkričio 5 d. susitarimu pakeisti 2006 m. kovo 22 d. kredito sutarties Nr.0460618070461-13 sąlygas Nr.3 nustatyta, kad bankas suteikė pareiškėjai papildomą kredito sumą lygią 48026,63 Eur sumai (e. b. l. 32-34). Iš AB SEB bankas pateiktų pažymų nustatyta, kad pareiškėja bankui yra skolinga 45324,76 Eur (5425,31 Eur + 39899,45 Eur), o vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 2955,20 Eur (e.b.l. 49,50). 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7662-642/2017 vykdomojoje byloje 0010/10/01823 dėl skolos išieškojimo iš S. K. išieškotoja AB DNB bankas pakeista nauja išieškotoja SIA „B2Kapital“, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“ (e.b.l. 94-95). Pareiškėja taip pat 2007 m. spalio 23 d. sudarė kredito sutartį su AB DnB NORD banku Nr. K-2300-2007-680, kuria pareiškėjai suteiktas 140 755,00 Eur kreditas iki 2032 m. rugsėjo 30 d. (e.b.l. 19-20). Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė pažymą, kad pareiškėjos skolos likutis AB DNB banko naudai sudaro 96269,90 Eur (b.l. 51). Antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė pažymą, patvirtinančią kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/13/01823 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį, pareiškėjos skolos likutis sudaro 64459,23 Eur taip pat paskaičiuota 2955,20 Eur vykdymo išlaidų (b.l. 53). 2007 m. kovo 7 d. bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau - BAB Snoras) naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi Nr. SL070301L990001 suteikė pareiškėjai Maestro/Maxima kortelę su kredito limitu 2896,20 Eur (10000,00 Lt) (e.b.l. 21-22, 23-24). 2008 m. gegužės 23 d. BAB Snoras naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi Nr. SL080508L990769 suteikė pareiškėjai Maestro/Elektromarkt kortelę su kredito limitu 1737,72 Eur (6000,00 Lt), (b. l. 25-27). Taip pat 2008 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja ir UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T809050164, suteikta kortelė su 2606,58 Eur (9000,00 Lt) kredito limitu (e.b.l. 29-30) (reikalavimas perleistas UAB „SB lizingas“, vėliau UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o šiuo metu Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy Lietuvos filialą). Pagal šią kredito sutartį pareiškėja yra pasirašiusi paprastąjį vekselį Nr. T809050164, kuriuo S. K. (vekselio davėja) besąlygiškai įsipareigojo kredito įstaigai sumokėti 3283,48 Eur (11337,21 Lt) iki 2011 m. spalio 26 d. (e.b.l. 31). Antstolė Brigita Tamkevičienė nurodė, jog skolos likutis UAB „SB lizingas“ sudaro 2375,04 Eur skolos (b.l. 52). Antstolės Marijos Blauert pažymoje nurodyta, kad pareiškėja taip pat yra skolinga 3314,78 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2011 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. GB-3303, 3542,82 Eur ir 6 procentus metinių palūkanų kreditorei UAB „Mokilizingas“ pagal Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2011 m. birželio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. DJ-3285 bei 436,90 Eur skolos ir 5 procentai metinių palūkanų kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal 2015 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą taip pat 742,16 Eur vykdymo išlaidų (e.b.l. 54). 2010 m. gruodžio 9 d. pareiškėja pasirašė neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kuriais patvirtino, kad AB „VST“ 2011 m. vasario 28 d. privalo sumokėti 2545,58 Eur (8789,37 Lt) (e.b.l. 70), bei 216,74 Eur (748,37 Lt) (e.b.l. 71). 2008 m. balandžio 3 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu R. K. įsipareigojo sumokėti pareiškėjai iki 2012 m. gruodžio 30 d. 101367 Eur (350000,00 Lt) (e.b.l. 72). 2013 m. sausio 2 d. R. K. pranešė pareiškėjai, kad neturi galimybės grąžinti paskolintus pinigus (e.b.l. 97) Antstolė Marija Blauert pateikė pažymą, kad vykdo pareiškėjos įsiskolinimus kreditoriams AB „Energijos skirstymo tinklai“ vykdomus 3314,78 Eur ir 436,90 Eur dydžio įsiskolinimus, UAB „Mokilizingas“ vykdomą 3542,85 Eur dydžio vykdomą įsiskolinimą (e.b.l. 54). Valstybės įmonės registrų centro pažyma patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 35), t. y. parkingo patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda (e.b.l. 36-44, 45-47). Savo vardu transporto priemonių pareiškėja neįregistravusi (e.b.l. 48). Byloje pateikta darbo sutartis tarp J. S. ir S. K., kurios pagrindu pareiškėja nuo 2015 m. liepos 3 d. prižiūri vyresnio amžiaus asmenį, jos gaunamas atlyginimas pagal sutartį – 500,00 Eur (e.b.l. 62-67). Antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė atsakydama į pareiškėjos paklausimą nurodė, kad vykdo išieškojimą dėl 1335,26 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. K., nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. kovo 15 d. iš skolininko jokių lėšų išieškota nebuvo (e.b.l. 81). Iš antstolių suvestinės nustatyta, kad išieškojimą iš pareiškėjos skolininko R. K. vykdo ir kiti antstoliai (b.l. 141-143).

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių pareiškėjos nesąžiningumą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015). Nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl 3 metų termino taikymo nekeičia ir nemodifikuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. L. ir V. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015, išdėstyti motyvai, kad tik teismui įvertinus pareiškėjų veiksmus (neveikimą) sąžiningumo aspektu per pastaruosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme, nurodyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata neužkerta kelio teismui vertinti ir ankstesniu laikotarpiu atliktus pareiškėjų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Atsižvelgiant į išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, teismas nevertina pareiškėjos veiksmų nesąžiningumo aspektu, atliktų anksčiau nei prieš trejus metus. Šiuo atveju aktualus tik pareiškėjos elgesys per trejų metų laikotarpį iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos. Pareiškėja nurodė, jog skolinimosi iš kredito įstaigų metu gaudavo pakankamai pajamų, leidžiančių jai įvykdyti savo įsipareigojimus, prievolių užtikrinimui buvo įkeisti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai, sudarant kredito sutartį su AB DNB banku laiduotoju buvo jos motina ir brolis, kuriam pareiškėja vėliau perskolino dalį gautos paskolos. Pasiskolintos lėšos buvo panaudotos gerbūvio gerinimui, dalis perskolinta R. K., kuris skolos nėra grąžinęs iki šiol. Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog pareiškėjai priklausančio buto vertė yra 57 500,00 Eur, o parkingo patalpų vertė yra 5130,00 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų apie kitokią šio turto rinkos vertę. Akivaizdu, jog vien šio turto realizavimas nebūtų pakankamas pareiškėjos įsipareigojimams įvykdyti. Nustatyta, kad pareiškėjai taip pat priklauso reikalavimo teisė pagal 2008-04-03 paprastąjį vekselį reikalauti 101 367,01 Eur (350 000 Lt) skolos grąžinimo iš R. K.. Nurodytas asmuo yra pareiškėjos brolis, todėl skolindama pinigus brolio vystomam verslui pareiškėja pagrįstai juo pasitikėjo bei vylėsi, kad sutartu terminu skola bus grąžinta. Į bylą antstolio pateikti duomenys apie skolos iš R. K. išieškojimo galimybes patvirtina, kad pareiškėja šiuo metu negali pagrįstai tikėtis atgauti skolą iš savo skolininko. Pareiškėjos brolio atžvilgiu užvestos ir vykdomos 6 vykdomosios bylos, vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/02341 kreditorius AB DNB bankas išsiieško 159545,89 Eur sumą. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl ją ir skolininką R. K. siejančių artimų giminystės ryšių dėl skolos išieškojimo į teismą, nesikreipė, be to tai sąlygotų papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgtina ir į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, kad vien reikalavimo teisės turėjimas savaime nepatvirtina, jog pareiškėja per protingą terminą (pavyzdžiui, vienerius metus) gali įgyvendinti šią teisę ir realiai gauti 101 367,01 Eur dydžio sumą iš savo skolininko, todėl vertinant pareiškėjos mokumą būtina atsižvelgti į šios reikalavimo teisės patenkinimo galimybes ir realumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1402-479/2016). Iš byloje esančių pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad jos brolis neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti patenkintas reikalavimas dėl 101 367,01 Eur dydžio skolos grąžinimo. Teismui pateiktame R. K. pranešime taip pat nurodyta, kad skolos grąžinti jis neturi galimybės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. K. savo turtinius reikalavimus yra pareiškę ir kiti jo kreditoriai, jo atžvilgiu yra priimti teismų sprendimai, kurie jau perduoti antstoliams vykdyti priverstine tvarka. Nors pagal šiuos duomenis negalima daryti išvados, kad skolos išieškojimas iš R. K. apskritai nėra įmanomas, tačiau tai leidžia teigti, jog visos skolos sumos išieškojimas pagal 2008-04-03 R. K. išduotą vekselį per protingą terminą nėra labai tikėtinas.

Iš byloje esančių duomenų apie pareiškėjos skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję, nustatyta, kad pareiškėja kreditoriui AB DNB bankui, kuris savo reikalavimą yra perleidęs SIA „B2Kapital“, atstovaujamai UAB „Skolų rizikos sprendimai“ yra skolinga 96 269,90 Eur, AB SEB bankui sudaro 44 908,89 Eur (mokėjimai nėra pradelsti ir atliekami, pareiškėjos ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis nenutraukta), antstolis A. Selezniovas vykdo vykdomąją bylą dėl 64 459,23 Eur išieškojimo iš pareiškėjos kreditoriaus SIA „B2Kapital“, atstovaujamo UAB „Skolų rizikos sprendimai“ naudai, antstolė B. Tamkevičienė vykdo išieškojimą 3125,84 Eur sumai išieškotojos „SB lizingas“, kuri savo reikalavimą yra perleidusi Lindorff Oy, atstovaujamai Lindorff Oy Lietuvos filialo, naudai, antstolė M. Blauert vykdo 3542,85 Eur išieškojimą išieškotojos „Mokilizngas“ naudai bei 3751,68 Eur išieškojimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai (e.b. l. 5). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams viršija įstatymo nustatytą 25 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ribą, o jos turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankamos skoloms per protingą terminą padengti, todėl pareiškėja atitinka įstatyme numatytus nemokumo kriterijus.

Vien fizinio asmens nemokumas nėra pakankama aplinkybė fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Dėl to kiekvienu atveju nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir duomenis nustatyta, kad pareiškėjos įsipareigojimai ženkliai viršija jos turimo turto vertę. Visus dokumentus, kuriuos pagal FABĮ 4 straipsnio privalo pateikti, pareiškėja pateikė ir FABĮ nuostatų nepažeidė. Kreipdamasi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėja pateikė užklausas išieškojimą iš jos brolio vykdančiam vienam iš antstolių Astai Rimaitei-Žičkuvienei, kuri nurodė, kad skolos iš R. K. laikotarpyje nuo 2012-12-30 iki 2017-03-15 nėra išieškotos. Šiuo atveju, teismas vertina, kad pareiškėjos elgesys nesikreipiant į teismą dėl skolos iš R. K. išieškojimo dėl įsipareigojimų pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį vykdymo, nelaikytinas nesąžiningu, nes byloje nustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, jog antstoliams nepavyktų išieškoti skolos.

Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačios skolininkės, nei kreditorių interesų. Pareiškėja šiuo metu dirba Vokietijoje, prižiūri vyresnio amžiaus asmenį bei kas mėnesį gauna pastovų darbo užmokestį, kuris paskutiniu metu šiek tiek padidėjo (apie 526,00 Eur). Pareiškėja turi nekilnojamojo turto, kuris įkeistas hipoteka vienam iš kreditorių AB SEB bankas. Paskolos sutartis su nurodytu kreditoriumi dar nėra nutraukta, vykdyti jos sąlygas pareiškėjai padeda mama, kuri moka įmokas bankui. Pareiškėja neturi transporto priemonių bei santaupų banko sąskaitoje, taip pat nėra sudariusi išlaikymo ir vedybų sutarčių, neturi išlaikomų asmenų. Pareiškėjos turimo turto vertė (apie 62630,00 Eur) yra nepakankama, kad šį turtą realizavus būtų galima sumažinti skolinių įsipareigojimų naštą. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes pareiškėjos gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjos nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjos mokumas, kas atitiks kreditorių interesus. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato priemones kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Remiantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti įmonės administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratoriumi pasiūlė skirti Loretą Beržinskienę, kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti Loretos Beržinskienės bankroto administratore, nenustatyta. Teismui pateiktas Loretos Beržinskienės sutikimas, numatytas FABĮ 4 straipsnio 5 dalyje, atlikti bankroto procedūras, teismui pagal FABĮ 13 straipsnio 7 dalį pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas (e.b.l. 76, 98). Atsižvelgiant į tai, teismas bankroto administratoriumi skiria Loretą Beržinskienę.

FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Bankroto administratorius Loreta Beržinskienė pateikė teismui duomenis, kad bankroto procedūroms atlikti reikalinga 600,00 Eur (įskaitant mokesčius) nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos, pagrindimą (b. l. 77). Teismas sprendžia, kad nurodyta 600,00 Eur suma yra pagrįsta, todėl nustatytina 600,00 Eur, suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalis 4 punktas).

Pareiškėja nurodė, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 350,00 Eur lėšų sumą. Išlaidas pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro išlaidos maistui (200,00 Eur), aprangai ir avalynei (apie 50 Eur/mėn.), išlaidos transportui (apie 50 Eur/mėn.) išlaidos asmens sveikatos ir higienos priemonėms (apie 30,00 Eur), transporto išlaidos (apie 25,48 Eur), išlaidos telefono sąskaitoms apmokėti (apie 10 Eur/mėn.). Pareiškime nurodoma, kad šie dydžiai nurodomi gyvenant Vokietijoje, bet ne Lietuvoje. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja gyvena pas jos prižiūrimą moterį ir pragyvenimo išlaidų nepatiria (nuomos, komunalinių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis, gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti siekiančio bankrutuoti asmens ir (ar) jo išlaikytinių sveikatos būklė, tam tikri objektyviai nustatyti specialieji poreikiai ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja išlaikytinių neturi, dirba Vokietijos Respublikoje ir kas mėnesį gauna apie 526,00 Eur pajamas. Taip pat nurodė, kad tikisi gauti papildomų pajamų iš individualios veiklos, ateityje gauti didesnį atlyginimą. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta suma nėra per didelės ir (ar) pažeidžianti pareiškėjos kreditorių interesus, nepagrįstai sumažinanti pareiškėjos galimybes bent iš dalies patenkinti turimus finansinius reikalavimus kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjai S. K. kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 350,00 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 270, 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti pareiškėjai S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjos S. K. bankroto administratore Loretą Beržinskienę, gimusią 1953 m. spalio 30 d., leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr.592a, sąrašo Nr. B-FA108.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) lėšų sumą (įskaitant privalomus mokėti mokesčius), kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos S. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos S. K. lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos S. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, VĮ Registrų centras, pareiškėjos kreditoriams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.