- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-588-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15920-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. J. ieškinį atsakovei bankrutavusiai J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl pinigų išreikalavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-24173-114/2024 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovei bankrutavusiai J. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl pinigų išreikalavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – J. A., J. J. ir antstolis D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. kreipėsį į teismą ieškiniu, prašydama išreikalauti iš atsakovės bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ be pagrindo R. A. įgytą 22 925,56 Eur sumą ir perduoti ją antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis D. S. atnaujino vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 154 600 Eur skolos, 333,65 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės D. J. išieškotojo J. A. naudai.
3. Ieškovė pažymėjo, kad vykdant išieškojimą iš J. J. ir D. J. buvo paskelbtos įkeisto turto varžytynės ir įkeistas turtas buvo parduotas už 162 360 Eur. Pagal antstolio D. S. pateiktus patvarkymus gautos sumos dalis – 22925,56 Eur išmokėta ir R. A., kuriam išieškojimas buvo vykdomas R. A. išduoto vekselio pagrindu.
4. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-525-653/2022 2014 m. balandžio 15 d. išduotą vekselį R. A. ir Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. 2019 m. balandžio 17 d. vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad jei negaliojančio vekselio R. A. nebūtų pateikęs vykdyti, antstolis D. S. R. A. nebūtų pervedęs 22 925,56 Eur, o tą sumą būtų išmokėjęs skolininkui J. A. ir faktiškai su juo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaityta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. J. ieškinį.
6. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 22 925,56 Eur suma, kurią ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės, atsakovės dispozicijoje atsidūrė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 tenkinus atsakovės (ieškovės civilinėje byloje e2-28229-534/2022) ieškinį atsakovui R. A. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-688-967/2023 netenkinus atsakovo apeliacinio skundo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 piniginės lėšos buvo priteistos ne tam asmeniui, nes, pasak ieškovės, priteista suma turi būti išmokėta trečiajam asmeniui J. A., o ne atsakovei. Esant šiai situacijai, pareikštu ieškiniu iš esmės kvestionuojamas civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022, apie kurią buvo informuota ir kurioje dalyvauta trečiojo asmens statusu, 2022 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas už akių, kuris yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią. Teismas konstatavo, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo procesinių teisių gynimo būdą, todėl teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2dalies 4 punkto ir 279 straipsnio 2 bei 4 dalies pagrindu, išaiškino ieškovei, kad ji gali kreiptis dėl civilinės bylos Nr. e2-28229-534/2022 proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė D. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Reiškiamu ieškiniu ieškovė nekvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo už akių ir neteigia, kad iš atsakovo R. A. 22 925,56 Eur suma priteista nepagrįstai. Ieškovė prašo išreikalauti iš bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautą be pagrindo R. A. įgytą 22 925,56 Eur sumą ir perduoti ją antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad jos reiškiamo ieškinio laikyti tapačiu negalima, nes yra kitas ieškinio faktinis pagrindas.
8.2. Ieškovė nurodė, kad savo ieškinį grindžia kitomis nurodomomis aplinkybėms, o būtent tuo, kad pinigai, t. y. 22 925,56 Eur suma, R. A. išieškoti 2019 m. kovo 13 d., t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo, ką patvirtina antstolio D. S. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinus, kad R. A. 22 925,56 Eur sumą 2019 m. kovo 13 d. gavo be teisinio pagrindo, atkurtina buvusi padėtis 2019 m. kovo 13 d. ir be pagrindo R. A. įgyta 22 925,56 Eur suma išreikalautina iš bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)" ir perduotina antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. J. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (ne)buvimo
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog pažeistos jo teisės, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
11. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuris numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
12. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; kt.).
13. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021).
14. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022 ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo tenkintas ir iš atsakovo R. A. ieškovės likviduojamos dėl bankroto J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 22 925,56 Eur skola, 4070,07 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (26 995,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 15 d. likviduojamos dėl bankroto J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas J. J. išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 26 6450,42 Eur sumai. Antstolio D. S. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vekselį atsakovo naudai iš ieškovės savininko J. J. išieškota 22 925,56 Eur. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-525-653/2022 buvo pripažintas negaliojančiu 2014 m. balandžio 15 d. J. J. R. A. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis bei jo pagrindu atliktas 2019 m. balandžio 17 d. vykdomasis įrašas. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą. kad 22 925,56 sumą atsakovas R. A. įgijo be pagrindo, todėl ieškinį tenkino pilna apimtimi. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-688-967/2023 netenkinus atsakovo atskirojo skundo.
15. Įvertinus teikiamo ieškinio ir ieškinio, išnagrinėto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022, turinį, pastebėtina, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė civilinės bylos nagrinėjime nei trečiojo asmens, nei kito proceso dalyvio statusu nedalyvavo. Likviduojama dėl bankroto J. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išnagrinėtoje byloje buvo ieškovė, kuri reikalavimą formavo atsakovui R. A.. Taigi, įvertinus, jog D. J. kaip ieškovė nagrinėjamu atveju pati kreipėsi su ieškiniu ir tai, kad išnagrinėtoje byloje ji nedalyvavo, galima daryti išvadą, kad šiame ieškinyje ir išnagrinėtoje byloje šalys nesutampa, taigi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktui taikyti nėra išpildoma tapačių šalių sąlyga.
16. Vertinant ieškovės pateikto ieškinio santykį su išnagrinėta byla, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės ieškinyje yra formuluojamas reikalavimas išreikalauti iš atsakovės R. A. įgytą 22 925,56 Eur sumą ir perduoti ją antstoliui D. S. į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą dėl 22 925,56 Eur sumos išreikalavimo iš bankrutavusios įmonės, tačiau pažymėtina, kad bankrutavusi įmonė ginčijamą sumą gavo teismo sprendimo pagrindu, teisinis santykis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pasekmių (vykdymo atgręžimo) jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28229-534/2022, t. y. ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir kitaip išspręsti vekselio pripažinimo negaliojančiu teises pasekmes.
17. Apeliantė tiek teikiamame ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, kad vykdant išieškojimą antstolis D. S. iš varžytynių pardavė nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, už kurį dalis gautos pinigų sumos, t. y. 22 925,56 Eur pervesta R. A.. Ši suma buvo pervesta vykdant Vilniaus miesto 10-ojo notarių biuro notarės Ž. P. 2019 m. balandžio 17 d. vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius iš skolininko J. J., todėl apeliantės vertinimu, išmokant sumas už parduotą nekilnojamąjį turtą skolos nebuvo, taigi, skolos dalis pervesta R. A. galėjo būti perduota J. A.. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, vertino byloje nurodytas aplinkybes ir nenustatė, kad nemokumo administratorė, veikianti likviduojamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nepagrįstai teikia ieškinį ir neturi pagrindo formuoti reikalavimo dėl lėšų grąžinimo įmonei. Be to, svarbu pažymėti, kad apeliantė nurodydama faktines aplinkybes neatsižvelgia į kelias aplinkybes, t. y. jog J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas yra individuali įmonė, kuriai 2019 m. kovo 29 d. buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore skirta UAB „Top Consult.“, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, tenkino nemokumo administratorės prašymą ir leido bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administratorei UAB „Top Consult“ nukreipti išieškojimą į J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkui J. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą, nebuvo paneigta nemokumo administratorės teisė reikalauti minėtų sumų iš J. J. ir atitinkamai įsiteisėjus sprendimui už akių pradėti vykdymo procesą dėl priteistų sumų išieškojimo.
18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės D. J. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nors, kaip nustatyta, nebuvo tenkintas tapačių šalių reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovės pateiktas ieškinys negali sukelti ieškovei materialiųjų teisinių padarinių, nes 1) ieškovės prašoma išreikalauti suma yra priteista teismo sprendimu; 2) ieškovė, nors ir yra suinteresuota vykdomosios bylos užbaigimu, iš esmės siekia ginti išimtinai išieškotojo J. A. interesus, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimas ir pagrindas yra nukreipiamas į J. A. reikalavimo patenkinimą. Svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-570-340/2022 buvo patvirtintas kreditoriaus J. A. 22 107,25 Eur finansinis reikalavimas bankrutavusios J. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Taigi, J. A. teisiniai interesai yra užtikrinami ir likviduojamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kurioje minėtas kreditorinis reikalavimas turi būti vykdomas nepažeidžiant ir kitų kreditorių interesų.
19. Pažymėtina, kad aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu). Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktus; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas nereiškia gintino teisme suinteresuotumo. Ieškovė nenurodė, kokia konkrečiai jos subjektinė teisė yra pažeista ir gintina. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas. Taigi, atsižvelgiant į ieškovės pateikto ieškinio turinį, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį turėjo vadovautis ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, o 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, kaip negalintis sukelti materialinių teisinių padarinių ieškovei.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos tinkamai nustatė, kad ieškinys yra atsisakytinas priimti, tačiau netinkamai pritaikė ieškinio atsisakymo priimti pagrindą reglamentuojančią normą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.