- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-327-606/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00096-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
- 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės L. M. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo J. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 100 eurų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimu J. J. nubaustas pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir apie pradelstus PVM mokėjimus nustatytais terminais, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę laiku sumokėti deklaruotą PVM (arba jo dalį), tačiau mokesčio nemokėjo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas, nevykdydamas Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė kreditoriaus Tauragės AVMI interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė L. M. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti J. J. administracinę nuobaudą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Apeliantė teigia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nurodo, kad ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1448 Eur iki 2896 Eur. Šilalės rajono apylinkės teismas, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, J. J. paskyrė tik 100 Eur dydžio baudą. Teisingumo, teisinės valstybės ir teisinės atsakomybės proporcingumo konstituciniai principai reiškia, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Iš apylinkės teismo nutarimo apeliantei neaišku, ar buvo atsižvelgta į proporcingumo principą tarp teisės normos sankcijoje numatytosios nuobaudos ir paskirtosios baudos, nes teismas motyvuotai nepagrindė savo sprendimo, kodėl taip žymiai sumažino baudos dydį, lyginant su teisės normos sankcijoje nustatyta minimalia bauda. Vadovaujantis teismų praktika, apygardos teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai, kad J. J. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą ir nuoširdžiai gailisi, apylinkės teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau šios aplinkybės (pažeidimą padarė pirmą kartą ir nuoširdžiai gailisi) teismų praktikoje savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, šios aplinkybės įvertinamos parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Šios aplinkybės laikytinos J. J. ir jo veiką charakterizuojančiomis, tačiau ne išimtinio atvejo, ir yra nepakankamos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui.
Apeliantė nurodo, kad nors J. J. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą ir pažadėjo ateityje pridėtinės vertės mokestį sumokėti įstatyme nustatytais terminais, tačiau iki 2016 m. balandžio 14 dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei nėra sumokėjusi 822 Eur pridėtinės vertės mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas 2016 m. kovo 25 d. Taip pat Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis (ATPR) J. J. 2015-2016 metais 5 kartus baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus transporto srityje. Šios aplinkybės taip pat reikšmingos apibūdinant pažeidėjo asmenybę. Šilalės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. bei 2015 gegužės 22 d. išnagrinėjęs administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, asmenims skyrė po 1448 Eur baudos. Pažeidėjams apeliacine tvarka apskundus apylinkės teismo nutarimus, Klaipėdos apygardos teismas Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimus abiem atvejais paliko nepakeistus (ATP-270-651/2015, ATP-496-417/2015). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pasisakė, kad „Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nubaustasis J. J. mano, kad Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės L. M. apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu paskyrė jam nuobaudą, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad net minimali nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Todėl prašo Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės L. M. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Tačiau šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas sutinka su tuo, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir jų visumą, J. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas taikė pagrįstai.
Bylos duomenimis nepaneigta, kad J. J., nors ir pavėluotai, ir tai nėra pateisinama, bet Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM kiekvieną mėnesį sumokėdavo. J. J. nustatytais terminais PVM nesumokėjimo priežastį pagrindė tuo, kad jų bendrovė yra nedidelė, vėluodavo sumokėti PVM, nes visų pirma atsiskaitydavo su kreditoriais, be kurių bendrovė negalėtų vykdyti veiklos, t. y. su banku, taip pat sumokėdavo įmokas VSDFV, atlyginimus darbuotojams, atsiskaitydavo už kurą, be to, prižadėjo ateityje PVM sumokėti laiku. Todėl šiuo atveju, atsižvelgęs ir į tai, kad J. J. anksčiau administracine tvarka būtent už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, ir tai yra pagrindas manyti, jog ateityje tokio pobūdžio pažeidimų nedarys, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bendrovė nėra didelė, joje dirba tik apie 10 darbuotojų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir J. J. paskyrus švelnesnę baudą negu ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.