Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, UAB „Kaltveža“ vadovas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., būdamas UAB „Kaltveža“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad Bendrovė neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir apie tai pradelstus PVM mokėjimus nustatytais terminais, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31, nustatyta, kad UAB „Kaltveža“ turėjo galimybę laiku sumokėti deklaruotą PVM (arba jo dalį), tačiau mokesčio nemokėjo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Tauragės AVMI interesus. Tokiu būdu J. J. nevykdė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą ir pažadėjo ateityje laikytis įstatymu nustatytų reikalavimų. Nurodė, jog jų bendrovė yra nedidelė, dirba apie 10 darbuotojų, užsiima krovinių pervežimu. Bendrovė visų pirma atsiskaito su kreditoriaus, be kurių jų bendrovė negalėtų vykdyti veiklos, tai yra su banku, sumoka įmokas į VSDFV, atlyginimus darbuotojams, atsiskaito už kurą ir tuomet moka PVM. Pripažįsta, kad Tauragės apskrities VMI nurodytu laikotarpiu vėluodavo sumokėti PVM, tačiau sumokėdavo kiekvieną mėnesį, nors ir pavėluotai. Šiuo metu bendrovė sudarė dar vieną paslaugų teikimo sutartį su kita bendrove, todėl tikrai pažada, kad ateityje PVM mokėjimai nebevėluos. Nurodo, kad žino apie Tauragės apskrities VMI prašomą skirti baudos dydį, tačiau prašo skirti švelnesnę nuobaudą arba baudos sumokėjimo terminą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, nes gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, tai yra į rankas gauna apie 500 eurų, turi du mažamečius vaikus, kuriems moka 300 eurų išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas J. J. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

J. J. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: duomenimis apie fiksuotas įplaukas ir atsiskaitymus grynais ir negrynais pinigais UAB „Kaltveža“ kasoje ir bankų sąskaitose, Kasos knygos išrašais, Swedbank, AB sąskaitos išrašu periodais nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31, nuo 2015-04-01 iki 2015-05-31, nuo 2015-06-01 iki 2015-09-30.

Iš 2015-10-26 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (14-12) FR1042-9847 matyti, kad vykdant Tauragės apskrities VMI 2015-10-02 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-9041 ir siekiant nustatyti UAB „Kaltveža“ įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (14-12) FR1042-9847. Operatyvus patikrinimas atliktas tikrinant laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31. Iš surinktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 nustatyta, kad Bendrovė turėjo finansines galimybes sumokėti 2015 m. vasario 25 d. terminu deklaruotą 442 Eur, kovo 25 d. terminu - 558 Eur, balandžio 27 d. terminu - 879 Eur, gegužės 2 d. terminu - 951 Eur, birželio 25 d. terminu - 841 Eur, liepos 27 d. terminu 871 Eur, rugpjūčio 25 d. terminu - 1178 Eur, rugsėjo 25 d. terminu - 495 Eur deklaruotą PVM, tačiau mokėjimo prievolės nevykdė, teikdama pirmenybę atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Bendrovė nesilaikė LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. J., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau J. J. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu J. J. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Tokio pobūdžio pažeidimą J. J. padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą pažeidimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 100 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nutarė:

J. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. ir paskirti 100 € (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime administracinės bylos numerį Nr. A2.2.-148-999/2016 ir įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.